Kokia vasara, toks ir ruduo – kalta klimato kaita

Situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas VALIUKAS.

„Sausra pagal temperatūros ir kritulių indeksą gali būti pavojingas arba stichinis reiškinys. Pastarasis daug pavojingesnis, daugiau žalos atnešantis, bet šiuo metu mes turime pavojingą meteorologinį reiškinį. Daugiausia jis pasireiškė Pietų Lietuvoje: Lazdijų, Druskininkų, Alytaus, Šalčininkų rajonuose, kai kuriose Marijampolės, Prienų, Vilniaus rajonų seniūnijose. Ten ilgą laiką buvo sausa, saulėta, šilta. Šiuo metu vykstančios sausros nereikėtų lyginti su jos daroma žala pavasarį ir anksti vasarą. Nuo rudeninės sausros kenčia tik žieminiai javai, kuriems trūksta drėgmės ir jie negali sudygti. Kita vertus, dabar toks laikotarpis, kai tebeturime besitęsiančią meteorologinę vasarą. Šių metų rugsėjis išskirtinai šiltas ir saulėtas, sausas. Būta tik atskirų lietingesnių dienų. Apskritai tas išskirtinumas yra šiluma ir tai, kad vasara rekordiškai nusitęsė į rudenį. Tokio rugsėjo meteorologinių stebėjimų istorijoje dar nėra buvę. Niekas neprisimena tokios šiltos rudens pradžios, kad vaikščiotume vasariškai apsirangę.

Žemės ūkyje viskas, ko gero, vyksta cikliškiau. Esminės įtakos turi ne tik saulė, bet ir trumpėjančios dienos bei mažėjantis šviesos kiekis. Dar iki šiol galima pamatyti žydinčių kaštonų, gėlių, nors jau trečiasis rugsėjo dešimtadienis. Augalai atrodo kaip vasarą.

LHMT stebėjimų duomenimis, rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,8 °C (teigiama 4,1 °C anomalija) – tai šilčiausias rugsėjo antrasis dešimtadienis nuo 1961 metų, iki šiol šilčiausias buvo 1975-aisiais (15,8 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniuose rajonuose ir Ignalinos, Utenos, Zarasų bei Šalčininkų rajonų savivaldybėse, 15–16 °C (teigiama 3,6–4,0 °C anomalija), didžiojoje šalies dalyje temperatūra buvo 16–18 °C (teigiama 3,2–4,6 °C anomalija), Kuršių nerijoje ir Nemuno žiotyse – 18,0–18,5 °C (teigiama 3,9 °C anomalija). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23,9–30,4 °C, žemiausia nukrito iki 2,1–9,0 °C, Nidoje – 12,0 °C, Ventėje – 11,1 °C. Šilčiausia buvo rugsėjo 13 dieną, kai Birštone oro temperatūra pasiekė naują šios paros rekordą – 30,4 °C. Vėsiausia – 16-osios naktis Varėnoje – 2,1 °C.

Antrasis rugsėjo dešimtadienis Lietuvoje buvo labai sausas. Vidutinis kritulių kiekis – 7,7 mm (0,4 SKN (SKN yra 1991–2020 metų standartinė klimato norma, apibūdinanti įprastines klimato sąlygas Lietuvoje). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (0,05–0,5 SKN), Pietų Lietuvoje ir Vidurio Lietuvos žemumoje jų kiekis nesiekė 5 mm (0,05–0,4 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Kazlų Rūdoje ir Lazdijuose (po 0,9 mm), daugiausia – Šiauliuose (26,3 mm) ir Anykščiuose (23,6 mm). Rugsėjo 14 dieną Anykščiuose, Šiauliuose ir Leckavoje registruoti pavojingo lietaus atvejai. Pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

Rugsėjo antrasis dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 88 val.: nuo 78 val. Šiauliuose iki 97,4 val. Šilutėje.

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį laikėsi aukšta vidutinė paros oro temperatūra, tačiau 15–17 dienomis vietomis buvo užfiksuotos pirmosios šio rudens šalnos dirvožemio paviršiuje. Žemiausia temperatūra 5 cm aukštyje fiksuota rugsėjo 15-ąją Kazlų Rūdos automatinėje meteorologijos stotyje, –1,2 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia kilo iki 22–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje kilo iki 20–24 °C.

Prisiminkime, kokių išdaigų pridarė šiųmetė vasara. Štai rugpjūčio 6-ąją oro temperatūra pakilo gerokai daugiau kaip 30 °C. Oras buvo labai drėgnas ir susidarė tropinė oro masė – karšta ir labai drėgna. Vėliau iš pietų atslinko banguotas šaltasis atmosferos frontas. Dar buvo karšta, drėgmės pritvinkusi oro masė, tad tai davė postūmį formuotis labai intensyvioms audroms. Būtent tas nepastovumas, audrų formavimasis lėmė tokias sąlygas – ir škvalinius vėjus, ir krušą, ir gausų labai intensyvių kritulių kiekį.

Kruša, škvalas, intensyvūs krituliai yra labiau būdingi šaltajam metų laikui. Bet akivaizdu, kad, vykstant klimato kaitai, šitų reiškinių kiekis, pasikartojimas ir intensyvumas labai didėja. Toks augimas pastebimas, ypač jei kalbėtume apie kritulius. Kruša yra labai lokalus reiškinys ir jis dažniausiai būna neužfiksuojamas, LHMT ne visada jį pastebi, bet nuostolių žemdirbiams gali pridaryti labai daug.

Visą praėjusią vasarą buvo daugybė įvairių nepalankių sąlygų, todėl tik patys ūkininkai gali įvertinti patirtos žalos dydį. Jis priklauso ne tik nuo iškritusio kritulių kiekio, bet ir nuo dirvožemio, auginamų kultūrų.

Nepalankių išskirtinių sąlygų iš anksto, prieš savaitę ar dvi, meteorologai neprognozuoja. Tik prieš keletą dienų įmanoma pamatyti, kad taip gali atsitikti, tada skelbiami perspėjimai.

Klimato kaita sudaro ekstremalias sąlygas daugelyje šalių. Pietų Europa šią vasarą kentėjo nuo karščio bangų. Vasara buvo pati karščiausia ne tik per meteorologinių stebėjimų istoriją, bet ir visą žmonijos istoriją. Lietuvoje liepa taip pat buvo karščiausia, tokios dar nėra buvę mūsų šalies istorijoje.“

Donato VALIUKO nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.