Kaunas +10,1 °C Debesuota
Sekmadienis, 10 Geg 2026
Kaunas +10,1 °C Debesuota
Sekmadienis, 10 Geg 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Kokius obuolius mes valgome?

2026/01/31


Padidink tekstą

Visoje Europos Sąjungoje (ES) atlikus tyrimą paaiškėjo, jog obuoliuose aptinkami vidutiniškai trys skirtingų pesticidų likučiai. Tyrėjai dabar ragina kurti naujas priemones šių medžiagų bendram poveikiui įvertinti – problemą, kurią Briuselis sprendžia jau daugiau nei du dešimtmečius.

Ketvirtadienį paskelbtame tyrime teigiama, jog nevyriausybinė organizacija „Pesticidų veiksmų tinklas“ (PAN Europe), išanalizavusi 59 vietose (iš 13 Europos šalių) užaugintų obuolių mėginius, beveik visuose (93 proc.) šiuose mėginiuose aptiko bent vieną pesticidų likutį, o daugumoje (85 proc.) – užfiksavo bent kelis likučius.

Kitaip sakant, rezultatai atskleidžia beveik sistemingą įprastų obuolių užterštumą pesticidų mišiniais (85 proc.). Tyrimo rezultatai rodo, kad tik 7 procentuose tirtų įprastų obuolių nebuvo aptikta pesticidų likučių. Dviejuose trečdaliuose (64 proc.) obuolių buvo rasta bent vienas PFAS pesticidas, o trečdalyje (36 proc.) – neurotoksiniai pesticidai.

Nors daugumoje mėginių neviršyti didžiausi leistinų likučių kiekiai (DLK), tačiau tyrimas parodė, kad obuoliuose vidutiniškai buvo rasta trijų pesticidų likučių, o kai kuriuose mėginiuose – net septynių skirtingų medžiagų. Tyrėjai akcentuoja, kad jei šie obuoliai būtų parduodami kaip perdirbtas kūdikių maistas, jie turėtų būti uždrausti pagal ES teisės aktus.

ES teisė neveikia

Gergely Simonas, vienas iš PAN Europe kampanijos dalyvių, taip pakomentavo situaciją: „Vienas ryškiausių rezultatų yra tas, kad 85 proc. tirtų obuolių buvo aptikta daugybinių pesticidų likučių. Prieš 20 metų Europos maisto saugos tarnybai buvo pavesta sukurti metodiką pesticidų mišriam poveikiui reguliuoti, tačiau ji vis dar neįvykdė šio teisinio įpareigojimo... Vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad pesticidų poveikis per maistą yra susijęs su nevaisingumu ir galbūt su vėžiu. Nuolatinis piliečių sąlytis su toksiškų medžiagų mišiniais per maistą, orą ar dulkes nėra įvertintas. Šį svarbų klausimą turi spręsti reguliavimo institucijos.“

NVO atkreipia dėmesį, kad beveik 40 proc. mėginių randamas fludioksonilas: tai PFAS pesticidas, 2024 m. ES priskirtas endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms. Todėl jis turėjo būti uždraustas, tačiau ES valstybės narės tokio draudimo neįvedė, nors šis pesticidas yra toksiškas žmonių kepenims ir inkstams, o vandens aplinkoje naikina žuvis ir varliagyvius.

Ar naudingas mažesnis reguliavimas?

PAN Europe vykdomasis direktorius Martinas Dermine’as sakė: „Jeigu ES ir nacionalinės reguliavimo institucijos tinkamai įgyvendintų įstatymą, nemažai obuoliuose aptiktų pesticidų būtų jau seniai uždrausti. Pavyzdžiui, acetamipridas, kuris yra toksiškas smegenims, arba difenokonazolas – endokrininę sistemą ardanti ir neurotoksiška medžiaga. Vietoj to ES siūlo susilpninti sveikatos apsaugą savo „Omnibus“ pasiūlymu dėl maisto ir pašarų. Mūsų ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia išsamesnio, o ne silpnesnio reguliavimo...“

Gergely Simonas apibendrino: „Vaikams iki trejų metų ES reglamentas taiko atsargumo principą ir nustato griežtas pesticidų likučių perdirbtuose maisto produktuose ribas, siekiant apsaugoti jų vystymąsi. Jauni tėvai nežino, kad maitinant vaikus šviežiais įprastais vaisiais ar daržovėmis, jų poveikis pesticidams labai padidėja, kartais net daugiau nei 600 kartų. Valdžios institucijos turėtų juos informuoti ir teikti pirmenybę ekologiškam maistui .“

2025 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė mažiau reguliuoti pesticidus, leidžiant nustatyti neribotą jų galiojimo laiką ir panaikinant įpareigojimą kas 10–15 metų iš naujo vertinti jų toksiškumą, atsižvelgiant į naujus mokslinius įrodymus. Komisija taip pat siūlo leisti valstybėms narėms vertinant pesticido toksiškumą neatsižvelgti į naujausius mokslinius įrodymus.

Kokteilio efektas

NVO teigia, kad reikėtų ištirti „kokteilio efektą“. „Šiuo metu pesticidai vertinami atskirai, tarsi vienu metu būtume veikiami tik vieno pesticido“, – sakė M. Dermine’as. Tačiau kadangi tyrimas rodo medžiagų mišinį, „nežinome, ar jas saugu vartoti“, – pridūrė jis.

Jis paragino ES maisto priežiūros instituciją EFSA pateikti aiškesnes metodikas, skirtas bendram pesticidų likučių poveikiui įvertinti, primindamas 2005 m. ES teisės aktą, kuriame teigiama, kad reikėtų toliau dirbti kuriant metodikas, skirtas atsižvelgti į bendrą ir sinergetinį pesticidų likučių poveikį maiste.

Nors EFSA per pastaruosius 20 metų atliko tam tikrą darbą šioje srityje, tačiau „jie nesukūrė metodikos, kaip iš tikrųjų įvertinti realų daugybinį poveikį“, – teigė M. Dermine’as.

ES institucija „Euractiv“ teigė , kad ji vadovauja šio klausimo tyrimams pasauliniu lygmeniu, tačiau šiam procesui reikia laiko ir išteklių.

„Tai apima didelius duomenų rinkinius, naujas programinės įrangos priemones ir platų bendradarbiavimą su ES ir tarptautiniais partneriais“, – teigė EFSA atstovas.

Jau atlikti keli kaupiamojo pesticidų efekto rizikos vertinimai, planuojama atlikti ir daugiau, ir tikimasi, kad visi vertinimai bus baigti iki 2030 m. Agentūra taip pat rengia gaires, kaip atlikti „perspektyvius“ kaupiamojo pesticidų efekto rizikos vertinimus, pridūrė atstovas.

Praėjusiais metais EK jau sumažino leistinus insekticido acetamiprido – vieno iš dažniausiai PAN Europe tyrime aptinkamų pesticidų – likučių kiekius vaisiuose, įskaitant obuolius. Tačiau šis žingsnis sukėlė gamintojų pasipiktinimą, kurie perspėjo, kad tai gali kelti grėsmę gamybos pajėgumams.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/05/10

Ar tikrai tuoj neliks miškų?

Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų apie esą masiškai kertamus miškus Lietuvoje. Pasak miškininkystės sektoriaus atstovų, dalijimasis emocijas provokuojančiais kirtimų vaizdais visuomenėje sėja nepagrįstą p...
2026/05/10

Per savaitę ES šalyse dyzelino ir benzino kainos pakilo

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Europos Sąjungos šalyse vidutinė svertinė benzino kaina per savaitę padidėjo 1,1 proc., o dyzelino kaina kilo 0,1 procento. Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino ...
2026/05/10

Šluotinis sausakrūmis, arba zuikiakrūmis, – invazinis augalas

Nuo pavasario dažnai pastebimi ryškiai geltonais žiedais pasipuošę krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius) – viena iš invazinių augalų rūšių Lietuvoje. Dzūkijoje ir kituose regionuose...
2026/05/10

Vaistažolių nauda ir galimos rizikos: net ir tai, ką suteikia gamta, reikia vartoti atsakingai

Vaistažolės medicinoje naudojamos daugybę metų, o visuomenėje įsišaknijant ilgaamžiškumo tendencijoms, jų svarba prisimenama vis dažniau. Visgi vaistininkė Giedrė Stankevičienė primena, kad nors vaistažolės gali tapti puikia pag...
2026/05/10

Dirvožemis lemia derlių: ką rodo kviečių stebėjimai Tauragės krašte

Tauragės rajonas – gyvybingas ir įvairialypis žemės ūkio regionas, kuriame veikia tūkstančiai ūkių. Čia susipina smulkių, vidutinių ir stambių ūkių patirtys, o augalininkystė dažnai eina koja kojon su gyvulininkyste ir ekologiniais sprendima...
2026/05/10

Dronai statybviečių stebėsenai: mažiau trikdžių verslui, daugiau efektyvumo priežiūroje

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), stiprindama statybų sektoriaus priežiūrą, vis aktyviau taiko bepiločius orlaivius (dronus). Ši praktika nėra atsitiktinė – ji atliepia nuoseklią VDI kryptį modernizuoti priežiūros metodus, kad jie bū...
2026/05/10

Kaip protėvių amatai tampa tautiniu paveldu: ką verta žinoti?

Ar jūsų šeimoje spaudžiamas sūris, rišamos verbos ar pinami krepšiai? Galbūt puoselėjate amatą, kurio išmokote dar iš savo tėvų ar senelių? Tokiu atveju gali būti, kad ne tik kuriate autentiškus rankų darb...
2026/05/10

Karo dūmai virš Lietuvos: ar mūsų transporto sistema pasirengusi veikti ekstremaliomis sąlygomis?

Ką darytume, jei vieną dieną įprasti keliai taptų nepravažiuojami, o sprendimus tektų priimti čia ir dabar? Krizės akivaizdoje transportas iš nematomos kasdienybės dalies virsta viena svarbiausių valstybės atsparumo grandžių. Nuo to, kaip v...