Koks daržas be žirnių?

Daržo žirniai – vieni populiariausių pupinių šeimos augalų, vertinami dėl ankstyvumo ir maistingumo. Tai viena pirmųjų daržovių, kuri atspari šalnoms ir sėjama vos ištirpus sniegui. Tad pats laikas pradėti dairytis, kokią veislę rinksitės naujam sezonui. Beje, kai kuriuos žirnius galima valgyti ir su ankštimis. Dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖ LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotoja ‘Premium’ verta rinktis dėl ankstyvumo ir stambių žirnių. Ir maistui, ir trąšai Pupiniai daržo augalai – itin maistingi. Juose yra baltymų, turinčių žmogaus organizmui labai reikalingų aminorūgščių. Taip pat gausu mineralinių medžiagų, ypač fosforo ir vitaminų. B grupės vitaminų ir geležies šios rūšies augaluose randama daugiau nei daugelyje kitų daržovių. Žirneliuose aptinkama lecitino, naudingo cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Maistui naudojamos ankštys, švieži, žali ir įvairiai perdirbti žirneliai (džiovinti, šaldyti, konservuoti). Šviežius žirnius mėgsta ir valgo dauguma vaikų. Daržo žirniai, vartojami birželį–liepą, vertinami kaip ankstyvosios daržovės, kai kitų lauko daržovių pasirinkimas dar nedidelis. Žirniai, kaip ir daugelis kitų pupinių šeimos augalų, esant optimalioms sąlygoms, formuoja šaknis su Rhizobium genties bakterijų gumbeliais, iš atmo­sferos kaupiančiais azotą. Šaknims supuvus, azotas lieka dirvoje ir jį vartoja kiti augalai. Todėl žirniai yra geras priešsėlis daugeliui kitų augalų rūšių. Mažos šalnos nebaisios Daržo žirnių yra daug atmainų ir įvairių veislių. Pagal botanines savybes tai vienmečiai, žoliniai, dažniausiai pilkai ar gelsvai žalios spalvos augalai. Jie formuoja liemeninę šaknų sistemą. Stiebas – tuščiaviduris, briaunotas, kylantis arba laipiojantis, galintis išaugti iki 30–200 cm ir daugiau. Pagal aukštį skirstomi į žemaūgius, vidutinio augumo ir aukštaūgius. Ankšties forma linijiška, plokščia, išpūsta ar apvali, atsidaranti ar uždara, daugiasėklė. Sėklos apvalios, šiek tiek kampuotos, lygaus ar raukšlėto paviršiaus. Pagal ankščių formą ir vartojimo paskirtį žirniai skirstomi į kelias grupes: gliaudomuosius lygiasėklius, gliaudomuosius raukšlėtasėk­lius ir šparaginius (cukrinius), juos galima valgyti su ankštimis. Kol kitos daržovės tik sėjamos, žirniai jau būna ūgtelėję. Žirniai atsparūs žemoms temperatūroms. Jų sėklos dygsta esant +5 °C temperatūrai, todėl sėjamos anksti, kai tik pradžiūsta dirva. Subėrus sėklas į dirvą, rekomenduojama ją uždengti daržo plėvele – tai gera priemonė nuo pavasario šalnų ir kenkėjų. Palankiomis sąlygomis sėklos sudygsta per 10–14 dienų. Vegetacijos periodas Lietuvos klimato sąlygomis, nelygu veislė, tęsiasi 70–90 dienų nuo sudygimo iki sėklų nuėmimo. Žydint ir formuojantis sėkloms, šie augalai jautrūs dirvos drėgmei. Kai jos trūksta, užmezga mažai ankščių, subręsta smulkesnės sėklos, o pasėtos kitais metais – mažiau derlingos. Anksčiau pasėti – sveikesni Tinkamiausios dirvos žirniams augti: priesmėlis, lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai (optimalus pH – 6,5–7,5). Daržo augalų sėjomainoje žirniams tinka visi augalai, išskyrus česnakinių šeimos. Galima auginti ir po ankstyvųjų bulvių, runkelių, žiemkenčių, kukurūzų. Geriausias sėjos laikas – balandžio pirmasis ar antrasis dešimtadieniai, pradėjus žaliuoti pievoms, sužydėjus šalpusniui. Svarbu luktelėti, kol žemė pašils, nes šaltoje ir drėgnoje dirvoje ilgiau dygsta sėklos, dalis jų gali supūti. Daržo žirniai, palyginti su pašariniais, yra jautresni žemoms dirvos temperatūroms. Nepatartina ir vėlinti sėjos, nes vėliau nei balandžio pirmąją pusę pasėtus žirnius dažniau puola kenkėjai, ypač žirninis grūdinukas. Sutrumpėja augalų vegetacija – užauga žemesni ir suformuoja mažiau ankščių bei sėklų. Vėlesniais terminais (kas 10 dienų iki gegužės pabaigos) sėklas galima sėti, kai norima pratęsti šviežių žirnių vartojimo laikotarpį. Nors žirniai ne dekoratyviniai, vis tiek puošmena. Sėklų norma, priklausomai nuo dydžio, yra apie 80–120 vnt./kv. m. Sprendžiant, kaip giliai sėti, svarbu atsižvelgti į dirvos sudėtį. Priesmėlio dirvožemyje žirnių sėklos sėjamos giliau, o priemolio – arčiau dirvos paviršiaus (optimalus gylis – 4–7 cm). Žirniai sėjami eilėmis arba juostomis. Jei sėsite juostomis, atstumai tarp eilių turi būti apie 20 cm, tarp juostų – 50–60 cm, tarp augalų eilėje – 5–7 cm. Prieš sėją sudaigintos sėklos sparčiau ir tolygiau dygs dirvoje. Jei daiginsite sėklas, pamerkite jas į vandenį 15–20 valandų ir kas 3–4 valandas keiskite jį.   Auginti paprasta Augant žirniams, būtina purenti tarpueilius, o trūkstant drėgmės – laistyti, taip pat nepamiršti nuolat naikinti piktžolių. Aukštaūgių žirnių veislėms ir tiems, kurių stiebai vijokliniai, ypač svarbu įrengti atramas. Jų reikia, kai augalai 20–30 cm aukščio, nes vėliau ūsai susikabina tarp augalų ir nesiformuoja ant atramų. Atramos žirniams gali būti visai paprastos. Kada skinsite derlių, priklausys nuo to, kam naudosite žirnius ir jų subrendimo laiko, lemiamų veislės savybių ir augimo sąlygų. Ankstyvųjų veislių augalai, dažniausiai vartojami kaip žalieji žirneliai, derlių subrandina po 45–60 dienų nuo sudygimo, vidutinio ankstyvumo – po 60–70, vėlyvųjų – po 80–90 dienų. Veislių, formuojančių šparaginius žirnius, vegetacija paprastai trumpesnė. Jų ankštys neturi vadinamojo pergamentinio sluoksnio, o jei perauga, būna tinkamos vartoti kaip gliaudomųjų veislių. Veislių įvairovė Kiekvienais metais Bendrajame ES daržovių veislių kataloge atsiranda naujų maistui skirtų veislių. Kadangi daržo žirniai nejautrūs oro sąlygoms, renkantis veislę, pirmiausia reikėtų atsižvelgti, kaip juos vartosite. Jei valgysite šviežius, rinkitės ankstyvas veisles. Dažniausiai – tai lygią žirnių odelę formuojančios veislės, tik jos užaugina mažesnį derlių nei tos, kurių grūdai raukšlėti. Stambesnius žirnius formuoja didesnio aukščio veislės. Šparaginiai nesusiraukšlėja, būna lygiu paviršiumi, aukštesni. Lietuviškų daržinių žirnių veislių šiuo metu nėra, tačiau mūsų šalyje gerai auga Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kitur sukurtos veislės. Pirkdami sėklas, atidžiai perskaitykite informaciją ant pakelio. ‘Sugar Ann’ – viena populiariausių šparaginių žirnių veislių: saldžios, gardžios ir ankštys. ‘Karina’ – derlinga ankstyva veislė, vartoti subręsta per 55–60 dienų nuo sudygimo. Augalai apie 60–70 cm aukščio. Ankštyse subręsta po 8–10 tamsiai žalių žirnelių. Tinka vartoti šviežius ir šaldyti. ‘Progress’ – vidutiniškai vėlyva veislė, derėti pradeda po 60–70 dienų nuo sėjos. Augalai žemi, 50–55 cm aukščio. Ankštys tiesios, apie 10 cm ilgio, jose subręsta 8–9 raukšlėtos sėklos. ‘Premium’ – labai ankstyva, derlinga veislė, atspari ligoms. Žirnelius tinka vartoti šviežius ir konservuoti. Augalai apie 60–65 cm, derėti pradeda po 55–60 dienų nuo sėjos. Ankštys žalios, subręsta 7–8 didelės ar labai didelės sėklos. ‘Ambasador’ – šiek tiek vėlyvesnė veislė nei ‘Premium’. Augalai apie 75–80 cm aukščio, itin atsparūs miltligei, todėl gerai dera iki vegetacijos pabaigos, tinka vėlyvesnei sėjai. Ankštyse subręsta 8–9 vidutinio dydžio tamsiai žali žirneliai. ‘Oskar’ – labai ankstyva veislė, vartoti subręsta per 65–70 dienų. Augalai apie 70–80 cm aukščio, išsiskiria gausiu žalių žirnelių derliumi. Ankštys 8–10 cm ilgio, jose subręsta po 10–12 stambių, tamsiai žalių žirnelių. Tinka vartoti šviežius, konservuoti ir šaldyti. ‘Sugar Ann’ – viena iš populiariausių šparaginių (cukrinių) žirnių veislių. Derėti pradeda po 55–65 dienų nuo sudygimo. Ankštys stambios, be pergamentinio sluoksnio. Jose yra po 6–7 stambias sėklas. Vertinama dėl labai gero skonio. Danguolės Juškevičienės nuotraukos   žirniai, žirnių veislės