Koks sezonas be naujovių?

Apie netikėtą D. Rameikienės sumanymą iš pomidorų kurti mandalas ir jos auginamas įdomias veisles „Rasos“ rašė prieš metus. Smalsu, kokių naujovių šiemet užderėjo kūrybingos daržininkės lysvėse.

Kodėl verta negailėti laiko daržui, pomidorų ir paprikų kolekcijoms, kartais ir eksperimentams?

Pomidorų auginimas taip įtraukia, kad jau seniai esu paskendusi jų spalvose ir įvairovėje. Tai mano pomėgis, kuriam negaila nei laiko, nei jėgų, nes tai padeda užmiršti rūpesčius ir atsipalaiduoti po darbo dienos. Aš beveik visą pomidorų priežiūrą patikiu tik sau, o laistyti padeda vyras Linas arba sūnus Gytis.

Pastaruoju metu nuolat trūksta laiko, bet pavyksta spėti. Prisipažinsiu – šiemet jau buvo truputį per daug pomidorų, augo daugiau kaip 200 daigų. Pasižadėjau, kad kitąmet tikrai jų mažinsiu. Kaip visada, ieškosiu naujų veislių ir mėgausiuosi jas augindama. Kadangi šiltnamyje pomidorai vis netelpa, kitais metais paprikas pabandysiu auginti lauke.

Kaip į Jūsų kiemą atkeliavo pomidorų mandalos?

Mandalas sugalvojau dėlioti labai netikėtai, tai nėra tradicija ar panašiai. Man visada patiko dėlioti kompozicijas iš pomidorų, nes tai gražu. O mandalos tiesiog atėjo į mano gyvenimą kaip spalvų terapija, kaip atsipalaidavimo būdas, džiaugsmas akims ir atgaiva sielai.

Turint tiek daug pomidorų, norisi juos pamatyti ir kitu kampu, ne vien tik kaip maisto produktą. Tai savotiška meditacija, kuri spalvų ir formų žaisme veikia labai teigiamai, mažina stresą, nerimą, galima sakyti, išvalo mintis, tampa lengva ir gera.

Naujesnės ir retesnės pomidorų veislės, nudžiuginusios šį sezoną: kokios jos? Ir dar būtų įdomios, kuriomis netenka nusivilti kasmet.

Šiemet auginau daug dar neaugintų veislių. Kiekvieną sezoną vis atsirenku pačias geriausias skonio ir derlingumo atžvilgiu veisles. Buvo keletas ir tokių, su kuriomis niekada nesiskiriu, nes jos tobulos visais aspektais.

Šiemet buvo ypač palanki vasara auginti pomidorus – mažai drėgmės ir pakako šilumos. Derlius buvo, sakyčiau, fantastinis, dauguma daigų aplipę vaisiais iki pat viršūnės.

Kaip ir kasmet, šiemet radau labai patikusių ir pasiteisinusių veislių. Keletą paminėsiu.

‘Striped Sweet Heart’ – veislė ryškiai rausvais su gelsvomis gijomis vaisiais, pradžiuginusiais saldžiu, gaiviu skoniu.

‘Owen’s Purple’ – tamsios purpurinės spalvos vaisiai su žalsvėjančiais petukais. Skonis švelnus, panašus į dūminį, vos salstelėjęs.

‘Blue White Rispe’ – geltoni pomidorai su ryškiu antoacianinu ant petukų. Jaučiasi vaisių skonis, saldumas.

‘Coeur de Zebre Abricot’ – odelė geltonai oranžinės rausvos spalvos, vaisius primena abrikosą. Priskiriu geriausiems iš dvispalvių širdinių.

‘Blue Betty’ – rausvos tamsios spalvos su antocianiniais petukais. Skonis ypač geras – saldžiarūgštis.

Kasmet auginu ‘Maglia Rosa’ – vyšninio tipo vaisiai pailgi, rausvi ir su gelsvomis gijomis, tobulo ir savito skonio, kurio neįmanoma pamiršti.

Vyšninių pomidoriukų veislių kasmet auginame vis daugiau, nes labai mėgsta vaikai, o ir kitiems skanu valgyti tiesiog nuo krūmo. Iš tokių galėčiau paminėti ‘Artisan Green Tiger’, ‘Amber Keyes’, ‘Sweet Beverley’, ‘Blush’ ir kt.

Kasmet bent po daigą turime ‘Yellow Scalops’, ‘Xanadu Green Goddess’, ‘Pastel Orange Heart’, ‘Cooper River’, ‘Adonis’ – tai mūsų numylėtiniai. Jie žali, avietiniai, geltoni, daugiaspalviai...

Ir kaipgi be „Dwarf“ serijos pomidorų, kurie ypatingi viskuo – daigai tvirti kaip medžiai, stori kotai, lapija raukšlėta, o tarpai tarp lapų gerokai mažesni nei kitų pomidorų. Vaisiai būna skirtingų dydžių, nuo mažų iki labai didelių, priklausomai nuo veislės. Jie ypač derlingi – lauko sąlygomis augdami dovanoja įspūdingą derlių, nors tinka auginti ir šiltnamyje, ir vazone. Ir išvesti jie buvo vazonams, nes šaknų sistema mažesnė.

Iš tos serijos pomidorų visada auginu ir auginsiu ‘Dwarf Antho Striped’, ‘Dwarf Desperado’, ‘Dwarf Peppermint Stripes’, ‘Dwarf Boronia’ ir kitus. Šių veislių daugokai auginu kasmet ir vis ieškau naujų, kurie žavėtų skoniu ir derlingumu.

Akivaizdu, kad ypač gausiai pastarąjį sezoną užderėjo vazoniniai pomidorai: kokie labiausiai nudžiugino? Gal išduotumėte paslaptį, kaip pavyko užauginti tokį pomidoriukų tankumyną?

Be naujovių nebūna nė vieno mano sezono. Kasmet auga atrinkti skaniausi vazoniniai pomidorai, kuriuos mėgsta visa šeima.

Tai saldūs mažyliai vyšniniai ‘Sweet’n Heart’, kurių aukštis siekia iki 30 cm ir būna tiesiog aplipę augalą, net prireikia atramų, kad neišlūžtų. Su tokiais neįmanoma išsiskirti. Kaip ir su kitais vazoniniais vyšniniais ‘Amore Dewdrop’, ‘Garden Pearl’.

Auginu ir serbentinius pomidorus, nes jie dera tiesiog neįtikėtinomis svyrančiomis kaskadomis. Būna labai smagu vien stebėti, kaip jie žydi, mezga, tįsta, skanu paraškyti „uogų“ einant pro šalį.

Aš visus pomidorus į vazonus sodinu savo metodu, gal todėl ir derlius kasmet stebina. Jie aplipę taip gausiai, kad pirmąkart pamačiusieji kartais sako: „Gyvenimą pragyvenau, bet kad taip derėtų, dar nemačiau.“

Į vazono dugną dėl geresnio drenažo dedu smulkintos lapuočių medžių žievės, nemenką sluoksnį žalių dilgėlių, paskui kompostinės žemės, sumaišytos su durpėmis (apie 30 proc.) ir po saują pelenų, biohumuso, organinių trąšų (granulėmis), šaukštą žuvies miltų. Po mėnesio tręšiu skystomis organinėmis trąšomis. Kai šaknys pasiekia dugną, dilgėlės būna pradėjusios pūti: tai geras azoto šaltinis visiems augalams.

Kada sėjate, kaip daiginate pomidorus? Kokios priežiūros jie reikalauja?

Sėju aš juos kaip ir visi, kovo mėnesį, iki vidurio. Tik „Dwarf“ serijos pomidorus sėju anksčiau, vasario pradžioje, nes jie lėtai auga. Daiginu įprastai, durpėse, skirtose daigams. Substratas turi būti purus, kad sėklos dygdamos lengvai kvėpuotų, kad būtų palaikoma drėgmė. Aš indelius su sėklytėmis uždengiu plėvele ir prabadau skylutes. Tinkama temperatūra yra 20–25 °C.

Įprastai pomidorai sudygsta per savaitę, tik „Dwarfai“ dygsta kiek ilgiau. Pikiuoju augalus tada, kai turi tikruosius lapelius. Labai svarbu neperlaistyti, jie nemėgsta nuolatos būti ,,šlapiomis kojomis“. Ir nereikėtų tręšti pirmas dvi savaites po persodinimo, nes substratai jau būna su trąšomis. Paskui pomidorus tręšiu organinėmis trąšomis pagal rekomendacijas.

Daigai auga namie ant palangių, kol galima išnešti į šiltnamį, kai jau būna daugiau saulės. To sulaukiame balandžio mėnesį: atsižvelgiant į orus, iškeliauja į šiltnamį balandžio antroje pusėje. Naktimis jungiu šildytuvą ir dar uždengiu storesne agroplėvele. Taip užauga stiprūs ir užgrūdinti daigai, kurie duoda gerą derlių.

Į lauką sodinu tik tada, kai nebelieka šalnų pavojaus. Aš visuomet mulčiuoju šienu, nes jo lengva gauti. Tinka ir pjauta žolė, šiaudai. Taip neišgaruoja drėgmė, laistau kartą per savaitę ir gausiai.

Genėjimas turi būti teisingas: lapų negalima šalinti po kekėmis, kol jos auga, nes lapai maitina kekes. Kai jau matosi, kad pomidorai pradeda nokti, tada jau galima ir reikia po ta keke šalinti lapus.

Svarbu nesusodinti pomidorų per tankiai, geriausia tarp daigų palikti apie 60 cm. Būtina gerai vėdinti: oras turi cirkuliuoti taip, kad augalai linguotų nuo skersvėjo. Tada ir derlius geras, ir ligų nebus.

Aukštesniame šiltnamyje cirkuliacija būna geresnė. Mano šiltnamio aukštis viršija 3 m, o durys – visose keturiose pusėse. Jos atidarytos dieną naktį, kai oro temperatūra naktimis jau būna apie 10 °C. Tada nesikaupia kondensatas, nuo kurio daigai dažnai suserga.

Kaip pomidorus naudojate žiemą ir vasarą?

Mano šeima labai mėgsta juos valgyti šviežius. Ruošiu įvairias salotas, tiesiog papjaustau į lėkštę vienus. Labai skanūs švieži pomidorai su sūdytais lašinukais ar šonine ir juodos duonos rieke. Šitaip valgome, kol atsivalgome. Paskui, jau vasaros pabaigoje, verdu pomidorų padažus, marinuoju su kitomis daržovėmis, spaudžiu sultis.

Esu virusi pomidorų džemą, kuris labai tinka prie įvairių sūrių.

Tam reikia: 1 kg pomidorų (gerai prinokusių), 220 g rudojo cukraus, citrinos, vanilės ankšties. Pomidorų viršų įpjauname kryžiumi, užpilame verdančiu vandeniu, palaikome iki minutės ir nardiname pomidorus į ledinį vandenį. Taip odelė lengvai nusilupa. Tai padarę, perpjauname pomidorus į keturias dalis ir pašaliname visas sėklas, susmulkiname. Į didelį puodą supilame cukrų, citrinos sultis, du šaukštus vandens. Ugnis turėtų būti vidutinė, verdame, kol ištirpsta cukrus. Tada sudedame pomidorus ir užverdame. Atidengtame puode verdame 30–40 min., kartais pamaišydami, kol džemas sutirštės. Prieš baigdami virti, sudedame vanilę, gerai išmaišome.

Daivos RAMEIKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.