Columbus +12,2 °C Debesuota
Sekmadienis, 13 Bal 2025
Columbus +12,2 °C Debesuota
Sekmadienis, 13 Bal 2025

Kol laukiame žiedų, pasidžiaukime uogytėmis

2024/01/04


Galima išvardyti daug nuostabių augalų, gražių ne žiedais, o ryškių spalvų uogomis. Būtent jos šiuo metų laiku mažais žaismingais akcentais puošia namų interjerą. Šį kartą prisiminkime smulkią samanėlę su lyg pabirusiais karoliukais uogytėmis primenančias nerteras ir saulamėges kiauliauoges, kurios net praūžus šventėms primins kalėdines dekoracijas.

Koralų uoga

Mažylė nertera, raudinių (Rubiaceae) šeimos augalas, kilęs iš kalnuotų Pietų Amerikos sričių, Naujosios Zelandijos ir Tasmanijos salos. Genties pavadinimas kilo iš graikiško žodžio nerteros – „žemas, nedidelis“. Koralus primenantis augalas dažnai vadinamas „Koralų uoga“ ar „Koralų samana“. Šliaužiojantys nerteros (Nertera) stiebai smulkiais lapeliais uždengia žemės viršų ir nusvyra per vazono kraštą. Peržydėjusi neryškiais žiedeliais, nertera užmezga rutuliškos formos kaulavaisių, kurie gali būti raudoni, oranžiniai, balti, mėlyni ar net juodi. Uogos – nuodingos.

Paprastai ji auginama kaip vienmetė, nors galima džiaugtis ir keletą metų. Jeigu nerterą ketinate auginti kaip daugiametį augalą, pavasarį, pasibaigus vaisių nokinimo laikotarpiui, jos neišmeskite, o pamėginkite išlaikyti per vasarą. Kad iki rudens nenuskurstų, pastatykite šviesioje, bet vėsioje vietoje. Puiku, jei turite galimybę vasarą išnešti į balkoną arba sodą.

Kambaryje dažniausiai auginama granadinė nertera (Nertera granadensis). Augalas užauga iki 7–9 cm. Stiebai – ploni, gležni, lapeliai maži, ovalūs. Žydi vasarą gelsvai žaliais žiedais, o vėliau subrandina į perlus panašias ryškiai oranžines uogas. Jos išsilaiko per visą žiemą.

Nertera balfouriana dar žemesnė – užauga iki 5–7 cm aukščio ir 25 cm skersmens. Lapeliai maži, žali, stiebai ploni ir išgulantys. Žiedai žalsvi, uogos kriaušės formos ir ryškiai oranžiniai geltonos spalvos.

nertera
Nerteros gražiausios ne tada, kai žydi, bet sunokinusios vaisius.

Mėgsta vėsiau

Nertera pavasarį ir vasarą mėgsta labai šviesias patalpas ir gryną orą, bet reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausia temperatūra 15–20 °C, jeigu aukštesnė, augalas labai greitai augina lapus, bet mažiau žydi ir prinoksta mažiau uogų. Todėl vasarą, pakilus temperatūrai, ją reikia išnešti į lauką ir laikyti iki rudens.

Į kambarį vėl įnešama prieš šalnas. Žiemą nerterą galima laikyti 7–10 °C temperatūroje. Nusipirkus žiemą, būtina pasirūpinti papildomu apšvietimu.

Nertera mėgsta vėsą. Vėdinkite kambarį dažniau nuo lapkričio iki kovo – tai jos ramybės periodas. Pavasariop lauke pradėjus šilti (6–7 °C), išneškite ją į lauką, kur geras apšvietimas, nėra skersvėjų, tačiau naktį parneškite į kambarį, kad apsaugotumėte nuo šaltų naktų.

Atsargiai – neperlaistykite

Augimo metu laistykite saikingai, maždaug kas dvi dienas, leisdami išdžiūti viršutiniam substrato sluoksniui. Žiemą, laikant maždaug 10 °C temperatūroje, dirvožemis turi būti drėgnas, laistykite nedideliu vandens kiekiu. Žemė niekada neturi išdžiūti, nes augalas greitai nuvysta.

Geriausia vandenį pilti į lėkštelę po vazonu ar į išorinį indą, o likutį būtina išpilti. Jei laistysite iš viršaus – pradės pūti. Aktyviu vegetacijos periodu nertera mėgsta drungną nusistovėjusio arba virinto vandens dušą. Drėgmę galima palaikyti ir drėkintuvu.

Nuo kovo iki rugpjūčio nerterą reikia gausiai laistyti ir kas tris savaites tręšti silpnu trąšų tirpalu (1 g/l vandens). Tinka žydinčių gėlių trąšos. Jeigu neketinate auginti nerteros kitais metais, jos tręšti nereikia, tačiau jei norite, kad ji pražystų ir subrandintų uogeles kitąmet, patręšti būtina kas mėnesį (nuo kovo iki rugsėjo). Rinkitės kompleksines mineralines trąšas.

Persodinti šį mažą augaliuką reikia anksti pavasarį, nes balandį–gegužį jau pradeda žydėti. Pasirinkite didesnį negilų, bet platų vazoną, nes šaknys auga į šonus. Nertera sodinama į derlingą mišinį, kuris paruošiamas iš kompostinių, durpinių (lapinių) žemių, smėlio ir pridedama medžių anglies gabalėlių.

Galimi sunkumai:

• Kenkėjai puola labai retai, dažniausiai amarai, kuriuos lengva nuplauti vandens srove.

• Ligos paprastai užpuola, kai per daug laistoma, ypač šaltuoju laikotarpiu.

• Jeigu augalas sudžiūsta – per mažai laistyta, nepurkšta vandeniu.

• Lapai ruduoja, jeigu nudegė saulėje arba trūksta maisto medžiagų.

Saulės vonių mėgėja

Kiauliauogė (Solanum) priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai, kilusi iš Pietų Amerikos, o paplitusi atogrąžų ir paatogrąžių regionuose. Lotyniškas genties pavadinimas reiškia „saulėtas“, visos genties rūšys mėgsta ryškią saulės šviesą. Tai labai nepretenzingas augalas, tinkamas auginti kambaryje, tik jam reikia sudaryti sąlygas vėsiai pražiemoti.

Dažniausiai auginama vėlyvoji kiauliauogė (Solanum pseudocapsicum), paprikinė kiauliauogė (Solanum capsicastrum), kartais uosialapė kiauliauogė (Solanum wendlandii).

Vėlyvoji kiauliauogė, dar žinoma kaip koralinė kiauliauogė, – kilusi iš Madeiros, Viduržemio jūros salos. Užauga iki 120 cm puskrūmis, stiebas medėjantis, lapai iki 10 cm ilgio, šiek tiek banguoti, lancetiški. Žydi vasarą, žiedeliai balti, iki 1 cm skersmens.

Rudenį ir žiemą užauga apvalių, 1,5–2 cm skersmens uogų. Oranžiniai raudonos uogos išsilaiko ant augalo beveik visą žiemą. Dabar sukurta iki 50–60 cm užaugančių žemaūgių augalų.

kiauliauogės
Kiauliauogių vaisiai ir visos dalys nuodingos.

Paprikinė kiauliauogė – kilusi iš Pietų Brazilijos ir Urugvajaus, auga miškuose. Puskrūmis su minkštu stiebu, ūgliai pilki, svyrantys, lengvai plaukuoti. Lapai lancetiški, pilkai žali. Tai žemaūgis krūmelis, siekiantis 30–45 cm.

Vasarą žydi balzganais žiedeliais, o rudenį pradėjusios bręsti uogos išsilaiko keletą mėnesių. Atsižvelgiant į subrendimo laipsnį, yra įvairių spalvų: nuo žalios iki raudonai oranžinės.

Veislės ‘Variegatum’ lapai su apvadais ir kremiškai baltomis dėmėmis, ‘Craigii’ su baltomis ir raudonomis uogomis.

Persodinama vasarį

Kiauliauogėms tinkamiausia šviesi vieta. Vasarą naudinga auginti lauke, taip sustiprėja ir gausiau žydi. Tinka vidutinio derlingumo kompostinė žemė. Pavasarį ir vasarą augalai laistomi dažnai, žiemą – retai. Intensyvaus augimo laikotarpiu kiauliauogių vazone žemė visuomet turi būti drėgna, tačiau neperliekite. Reguliariai apipurkškite, vazoną su augalu galite pastatyti ant padėklo su šlapiu žvirgždu ar keramzitu, po augalu pastatyti puodelį su vandeniu.

Nuo gegužės iki rugsėjo kas savaitę patręškite skystomis žydintiems augalams skirtomis trąšomis. Jeigu žydint oro temperatūra žemesnė nei 18 °C, kiauliauogės lapai pradeda gelsti ir nukrinta, o vaisiai susiraukšlėja ir nubyra. Žiemą laikykite vėsioje, 14–15 °C, patalpoje, tuomet uogytės išsilaikys net keletą mėnesių. Ilgas šakas kasmet patrumpinkite.

Kiauliauogė mėgsta šviesą, pavėsio jai reikia tik vasarą ir karščiausiomis valandomis. Jei trūksta šviesos, augalas meta lapus, menkai žydi ir veda mažai vaisių.

Jis dauginamas stiebo auginiais ir sėklomis. Geriausias laikas – nuo kovo iki balandžio. Sunokus vaisiams, sėklos išimamos, nuvalomos ir sėjamos pavasarį. Auginiais galima dauginti vasarą.

Kiauliauogė persodinama kasmet vasarį. Žemių mišiniui naudokite molingos velėnos, puveningų lapinių žemių ir smėlio (2:1:0,5) arba kompostinių žemių su smėlio priemaišomis. Vazone būtinai įrenkite gerą drenažą.

Galimi sunkumai:

• Sidabriniai dryžiai ant lapų ir žiedų yra tripsų pažeidimo požymis. Apipurkškite augalą tinkamu insekticidu ir padėkite į gerai vėdinamą vietą.

• Gelstantys lapai yra voratinklinės erkės pažeidimo požymis. Stenkitės palaikyti didelę drėgmę patalpoje, kurioje auga augalai. Jei infekcija sunki, naudokite insekticidą.

• Lipnūs lapai ar stiebai yra amarų pažeidimo požymis. Kenkėjus nuplaukite muiluotu vandeniu. Nuo didelių pažeidimų naudokite insekticidą.

 

Oranžerijos specialistė dr. Judita VARKULEVIČIENĖ

123rf nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis