Atsižvelgiant į kenkėjo vystymosi biologiją, patelės netrukus pradės dėti kiaušinėlius ant bulvių lapų apačios, o pirmosios lervos pasirodys po dviejų savaičių. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyks apie birželio vidurį, įspėja portalas tygodnik-rolniczy.pl.
Tuo tarpu Agrofakt.pl konstatuoja, jog suaugę vabalai žiemoja dirvožemyje įvairiame gylyje. Pavasarį, išlindę iš žiemojimo vietų, jie ieško augalų.
Patelė deda kiaušinėlius po 10–30 lapų apačioje, kad apsaugotų juos nuo saulės ir kritulių. Kolorado vabalas yra greitai dauginantis vabzdys, nes viena patelė gali padėti iki 1000 kiaušinėlių. Maždaug po 10–19 dienų išsirita pirmosios lervos. Iš pradžių jie maitinasi grupėmis, o vėliau pereina prie kitų augalų. Yra keturios lervų stadijos (L1, L2, L3 ir L4). Po maitinimosi jie negiliai įsiskverbia į dirvą, kur vyksta lėliukės formavimasis. Per vieną vegetacijos sezoną gali išsivystyti keturios Kolorado vabalo kartos. Tačiau Lenkijoje ir Lietuvoje stebimos dvi pilnos kartos.
Lietuvoje kolorado vabalai dažniausiai išlenda iš dirvos gegužės–birželio mėnesiais, kai oras sušyla. Tuomet jie pradeda maitintis, poruotis ir dėti kiaušinėlius. Didžiausia žala paprastai prasideda tada, kai masiškai išsirita lervos.
Augalams žalą daro ir suaugę vabzdžiai, ir lervos. Didžiausią grėsmę kelia L4 lervos, nes jos sunaudoja maždaug tris ketvirtadalius viso maisto, kurį sunaudoja kitų vystymosi stadijų lervos. Jos greitai ėda lapus, palikdamos tik lapkočius ir stiebus. Kolorado vabalų daroma žala vidutiniškai siekia 20-30 proc., tačiau be tinkamos apsaugos nuostoliai gali siekti net iki 80 proc. derliaus.
Kolorado vabalo vystymosi greitis, taip pat ir jo kenksmingumas, priklauso nuo temperatūros. Pirmųjų Kolorado vabalo lervų išsiritimas sutampa su juodojo šeivamedžio ir juodojo skėčio žydėjimu, o taip pat rugiagėlių žydėjimo pradžia. Masinis lervų išsiritimas vyksta liepų žydėjimo metu.
Jeigu pirmieji vabalai pasirodo po atšilimo laikotarpio, o iškart po jo seka atvėsimo laikotarpis, likusieji būtinai pasirodys vėliau. Žiūrint iš gamtosaugos perspektyvos tai nepalanku, nes Kolorado vabalo vystymasis užsitęs, todėl reikės pakartotinio cheminio apdorojimo. Taip pat tikėtina, kad – kaip ir ankstesniais sezonais – atsiras ir antroji, vasarinė Kolorado vabalo karta.
Intensyvi bulvių apsauga nuo kolorado vabalų, susidedanti iš trijų apdorojimų insekticidais, reikalinga retai. Tačiau esant dideliam kenkėjų antplūdžiui, tinkamas laikas pirmajam apdorojimui yra masinis vabalų pasirodymas. Tokiais atvejais antrasis apdorojimas paprastai turėtų būti nukreiptas į lervas (paprastai birželio 20-30 d. arba liepos pirmąją savaitę). Trečiasis apdorojimas, jei reikia, nukreiptas į vasaros vabalų kartą (liepos ir rugpjūčio sandūroje).
Kolorado vabalo kenksmingumas kyla dėl jo nepasotinamo apetito, didelio dauginimosi greičio, atsparumo stresui ir polinkio išsiugdyti atsparumą insekticidams.
Šiuo metu ekologiniams ūkiams yra registruoti trys produktai: „NeemAzal-T/S“, „Spin Tor 240 SC“ ir „Spruzit Concentrate for Pests EC“.
Daugelis daržininkų daro klaidą laukdami, kol vabalų bus labai daug. Tačiau veiksmingiausia juos naikinti tada, kai ant lapų dar tik matomi kiaušinėliai arba jaunos lervos. Jaunos lervos yra jautresnės, o suaugę vabalai ir didelės lervos būna jau kur kas atsparesni įvairiems nuodams.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) specialistų parengtoje medžiagoje nurodoma, kad kolorado vabalai insekticidais naikinami tada, kai pasirodo jaunos lervos, nes suaugusios lervos ir suaugę vabalai augalų apsaugos produktams yra mažiau jautrūs.
Lietuviškas „MKDS Innovation“ portalas nurodo, jog kovai su šiuo kenkėju tinka purškiamas žalias sodo muilas TRIO su augaliniais aliejais, taip pat turėtų padėti augalų apsaugos tirpiklis „Nano Agro Total“. Rekomenduojamas ir kontaktinio veikimo insekticidas „Mavrik 2F“.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad Lietuvoje veikia oficialios augalų apsaugos produktų registravimo ir paieškos sistemos, todėl prieš naudojant bet kokį produktą verta patikrinti, ar jis leidžiamas naudoti konkrečiai kultūrai.
Parengė Ričardas Čekutis