Kompensacija už periodinių leidinių pristatymą išaugo iki 10,6 mln. eurų (papildyta Susisiekimo ministro komentaru)

„Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

RRT duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį pristatomų periodinių leidinių apimtys šalyje susitraukė beveik dvigubai – nuo 15,38 mln. vienetų 2015 metais iki 7,84 mln. vienetų 2025-aisiais.  Lyginamuoju laikotarpiu padengiami periodinių leidinių pristatymo  nuostoliai išaugo 2,2 karto  – nuo 4,79 mln. iki 10,62 mln. eurų.  

Augančių nuostolių priežastis – neigiamas masto ekonomijos efektas. Logistikos tinklo išlaikymo išlaidos kaimo ir retai apgyvendintose teritorijose išlieka didelės, tačiau jos pasiskirsto vis mažesniam pristatomų leidinių skaičiui. Dėl to vieno periodinio leidinio pristatymo savikaina šovė į viršų: jei 2015 metais  ji siekė 0,61 euro, pernai ūgtelėjo iki 1,55 eurų. Kadangi nustatyti tarifai generuoja tik apie 0,20 eurų pajamų už vieną leidinį,  likusią dalį (1,35 euro)  už kiekvieną laikraštį ar žurnalą tenka padengti iš valstybės biudžeto.

RRT ekspertai pažymi, kad šiandien spaudos prenumerata jau tapo beveik išskirtinai kaimo vietovių paslauga – kaimo gyventojams pristatoma daugiau nei 76 proc. visų leidinių. 2025 metais Lietuvos pašto periodinių leidinių pristatymo bendros sąnaudos sudarė 12,16 mln. eurų, o pajamos tesiekė 1,55 mln. eurų. Paslaugos pajamos padengia tik kiek daugiau nei 12 proc. visų patiriamų Lietuvos pašto išlaidų.  

Brangiausiai valstybei pernai kainavo savaitraščio „Savaitė“ pristatymas – jo išnešiojimui teko išleisti 1,7 mln. eurų, arba beveik 14 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų. „Vakaro žinių“ pristatymas atsiėjo 430,3 tūkst. eurų, „Draugo“ – 377,8 tūkst. eurų, o „Panevėžio krašto“ – 373 tūkst. eurų.

Tarp dešimties daugiausia valstybės biudžetui kainavusių leidinių dominavo regioninė spauda. Į šį sąrašą taip pat pateko „Šilalės artojas“, „Santaka“, „Darbas“, „Auksinė varpa“, „Mūsų žodis“ ir „Rinkos aikštė“. Šių dešimties leidinių pristatymas kartu kainavo daugiau kaip 4,5 mln. eurų – tai sudarė 37,2 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų.

„Mažėjant spaudos apimtims, verta peržiūrėti būdą, kaip finansuojamas valstybės siekis užtikrinti popierinės spaudos pristatymą gyventojams. Kitų Europos šalių praktika rodo, kad valstybė gali remti ne vieną konkretų operatorių, o pačią pristatymo paslaugą – nustatyti teritorijas, kuriose ji komercinėmis sąlygomis nėra gyvybinga, ir konkurso būdu parinkti efektyviausiai ją galinčius teikti operatorius. Kartu tai galėtų atverti daugiau galimybių regioniniams verslams. Toks modelis sukurtų konkurenciją dėl valstybės lėšų ir skatintų ieškoti ekonomiškesnių pristatymo sprendimų“, – sako RRT pirmininkė J. Šovienė.

RRT informacija

Komentaras

Susisiekimo ministras Juras TAMINSKAS:

„Kieno darbotvarkę įgyvendina LR Ryšių reguliavimo tarnybos vadovė Jūratė Šovienė???

RRT pranešimu žiniasklaidai aiškina, kad periodinių leidinių pristatymą reikėtų perleisti privačiam sektoriui. Tai iš esmės reikštų, kad regioninę spaudą išvežiotų nebe Lietuvos Paštas, o bet kuri kita siuntų bendrovė, jeigu jai tai apsimokėtų. O jeigu neapsimokėtų? Kas tada???

Tame pačiame pranešime lyg kokiais gūdžiais sovietiniais laikais yra įvardijami konkretūs leidiniai, jų pavadinimai, lyg kokioje gėdos lentoje. Institucinė gėdos lenta! O RRT juk nepriklausoma... Man kyla klausimų, ar tikrai???

Labai gerbiu privatų verslą, jų darbą, plėtrą ir kuriamas darbo vietas. Kita vertus, laikausi socialdemokratiškos pozicijos: svarbiausios funkcijos turi likti valstybės rankose!!!

Kalbame ir apie regioninę spaudą, ir kitą spausdintą periodiką, kuri turi kovoti su socialinių tinklų algoritmais; taip pat apie kovą su dezinformacija iš esmės. Tikiuosi RTT nepamiršo, kokiais laikais gyvename???

O kur dar skaitmeninė atskirtis! Negali juk kiekvienas senjoras browsinti planšetėse, kaip kad esu girdėjęs iš p. Šovienės.

RRT vadovė vietoj privačios darbotvarkės stūmimo galėtų verčiau pasirūpinti, kad po audros savaitei nedingtų internetas, ten kur tas planšetes žmonės naudoja.

Ir tai nėra “našta valstybei”, kaip rašo p. Šovienė; tai laisvos, išsilavinusios valstybės kaina. Valstybės, kurioje nė vienas nėra paliktas nuošaly, nepriklausomai nuo gyvenimo vietos ar skaitmeninių įgūdžių."