Komunalinės paslaugos vis labiau artėja prie kaimo gyventojų

Skverbiasi paslaugos

Kaimo ir miestelių gyventojai džiaugiasi jiems teikiama mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo paslauga, nes nebereikia galvoti, kaip atsikratyti atliekų. Gyventojai atliekas kaupia individualiuose konteineriuose arba naudojasi bendrojo naudojimo konteineriais. Kaip dažnai atliekos surenkamos ir išvežamos – skirtinguose Lietuvos regionuose šis procesas vyksta skirtingai, nes komunalinių atliekų išvežimo tvarką dažniausiai nustato savivaldybių administracijos, atliekų tvarkymo įmonės. Valstybės kontrolė, 2023 m. atlikusi komunalinių atliekų tvarkymo auditą, nustatė, kad kaimuose yra sodybų, prie kurių atliekų vežėjai neturi galimybės privažiuoti, todėl keliems namų ūkiams bendrojo naudojimo konteineriai yra pastatomi ne prie namų, bet atokiau.

Pastaraisiais metais į miestelius ir kaimus pradėjo skverbtis dar viena paslauga – antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimas. Tam, kad ši paslauga vyktų sklandžiai, gyventojai yra aprūpinti individualiais arba bendro naudojimo antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų konteineriais. Nors atliekų rūšiavimas – nebe naujiena, ne visi gyventojai moka jas teisingai rūšiuoti. Valstybės kontrolė 2023 m. atliktoje ataskaitoje pažymėjo, kad gyventojų, rūšiuojančių namų ūkyje susidarančias atliekas, dalis padidėjo nuo 40 proc. 2016 m. iki 60 proc. 2021 m., o informuotumas atliekų tvarkymo srityje 2015–2021 m. laikotarpiu svyravo apie 74–80 proc. Todėl nenuostabu, kad į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius patenka popieriaus, kartono, metalo, plastiko, stiklo ir kt. atliekų.

Tvarkė atliekas

Kelią į mūsų šalies gyvenvietes skinasi tekstilės konteineriai. Į juos gyventojai gali sudėti jiems nebereikalingus, tačiau dar tinkamus dėvėti drabužius, avalynę ar galanterijos gaminius. Šie konteineriai stovi patogiose vietose – didžioji dalis jų pastatyti prie prekybos centrų, kad kiekvienas, vykdamas apsipirkti, galėtų atnešti savo daiktus.

Kaimo gyventojai pasigenda didelių gabaritų atliekų aikštelių. Jos kol kas įrengtos tik miestuose. Šiuo metu šalyje veikia 115 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Prieš vežant atliekas į aikšteles, žmonės iš anksto turi susisiekti su aikštelės darbuotojais ir suderinti atvykimo laiką.

Kaimo gyventojai iki šiolei prisimena puikią paslaugą – nemokamai iš jų kiemų išgabentas pavojingas asbesto atliekas. Ši paslauga pasitarnavo žmonėms, kurie, pasinaudoję parama, keitė senus šiferinius stogus į naują dangą. Pateiktuose kelių savivaldybių pavyzdžiuose matyti, kiek buvo surinkta atliekų iš individualių valdų. Iš Ukmergės r. savivaldybės gyventojų individualių valdų 2019 m. buvo surinkta 89,74 t, 2020 m. – 326,58 t, 2021 m. – 513,18 t, o 2022 m. – 486,9 t asbesto atliekų. Iš Lazdijų r. gyventojų kiemų 2020 m. buvo išvežta 305 t asbesto atliekų. Šio rajono surinkto asbesto atliekų skaičius net tris kartus viršijo planuotą surinkti kiekį. Per 2022–2023 m. pagal atliekų prevencijos ir tvarkymo programos priemonę „Subsidijos ir dotacijos namų ūkiuose susidariusių asbesto atliekų tvarkymui“ iš Biržų r. gyventojų namų ūkių buvo surinkta ir saugiai pašalinta 87,94 t asbesto atliekų.

Vyksta plėtra

Kaimo gyventojai džiaugiasi ir dar vienu patogumu – geriamojo vandens tiekimu į namus, apie kurį miestų gyventojai net nesusimąsto. Tačiau vandentiekį ir nuotekų sistemas turi ne visos kaimiškosios vietovės.

Praėjusiais metais UAB „Kelmės vanduo“ pateiktame investiciniame projekte pažymėjo, kad per 5 metus jų bendrovės eksploatuojamos vandentvarkos infrastruktūros plėtra vyko, tačiau ji nebuvo tokia sparti, kad vartotojų, besinaudojančių jų paslaugomis, skaičius pasiektų šalies vidurkį. 2023 m. gyventojų, gyvenančių Kelmės r. savivaldybės teritorijoje ir prisijungusių prie centralizuotų UAB „Kelmės vanduo“ eksploatuojamų vandentiekio tinklų, dalis siekė 48 proc., o prie centralizuotų nuotekų tinklų – 33,8 proc. Šie Kelmės r. pateikti rodikliai dar kartą patvirtina, kad kaimo gyventojų, prisijungusių prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, skaičius šalies kontekste yra per mažas. Siekiant padidinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą bei pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, šiame rajone bus vykdomas investicinis projektas.

Aktyvi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo plėtra vyksta Vilniaus r. Šio rajono savivaldybė su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pradėjo įgyvendinti projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus r. Dūkštų kaime, Bezdonių miestelyje, Buivydžių I kaime“. Planuojama nutiesti apie 22,74 km vandentiekio tinklų ir 24,78 km nuotekų tvarkymo tinklų. Dūkštų k. bus įrengti nuotekų valymo įrenginiai, atitinkantys šiandieninius reikalavimus.

Pagerins gyventojų kasdienybę

Vilniaus r. savivaldybės administracija teigia, kad ji, plėsdama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ne tik pagerina ir palengvina gyventojų kasdienybę, sudaro sąlygas gauti kokybišką vandenį, bet ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.

„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtra yra būtina tvarios ateities užtikrinimo dalis, nes ji ne tik garantuoja švarų vandenį kiekvienam, bet ir prisideda prie gamtos apsaugos, visuomenės sveikatos gerinimo ir ekonominio augimo. Investicijos į šias sistemas padeda mažinti taršą, užkirsti kelią ligų plitimui ir kurti modernią infrastruktūrą, užtikrinančią patogesnį gyvenimą. Įgyvendinus projektą, ne tik padidės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, bet ir dėl nuotekų ir vandens tiekimo tinklų įvedimo padidės vietovės patrauklumas namų ūkiams ir verslui. Plėtodami šias paslaugas, užtikriname švarų vandenį ir sveiką aplinką tiek dabartinėms, tiek ateities kartoms“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Vilniaus r. meras Robertas Duchnevičius.

Nusiteikę viltingai

Ne tik Vilniaus r., bet ir kitos savivaldybės siekia užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų naudotis kokybiškomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis, todėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo trūkumą siekia išspręsti įvairiais projektais. Tačiau neretai, siekdamos gerinti komunalinių paslaugų priartinimą kaimo gyventojams, savivaldybių administracijos susiduria su iššūkiais, nes kuo mažiau gyventojų kaimuose, tuo mažiau ekonomiškai naudingos investicijos į paslaugų teikimą. Todėl kuo mažesnis kaimo gyventojų skaičius, tuo sunkiau būna užtikrinti efektyvų paslaugų teikimą ir jų prieinamumą.

Tam, kad gyvenimas kaimuose būtų visapusiškai geras, o gyvenimo sąlygos būtų kokybiškos, savivaldybių administracijoms dar yra ką nuveikti. Kaimuose gyvenantys žmonės teigė, kad apsisprendimui gyventi kaime įtakos turi ir kitos komunalinės paslaugos – susisiekimas ir kelių būklė, gatvių bei gatvelių tvarkymas, jų apšvietimas. Gyventojai tvirtino, kad kai duobėtos gatvės sutvarkomos ir apšviečiamos, jomis vaikščioti ir važiuoti būna ne tik geriau, bet ir saugiau. Galbūt ateityje duobės bus užlygintos, o spartėjant saulės elektrinių įrengimui, gatvės bus ir apšviestos, tuomet gyvenimas kaimuose taps civilizuotesnis.

Autorės ir socialinių tinklų nuotraukos

Projektą „Klimato kaitos įtaka Lietuvos žemės ūkiui“ iš dalies finansuoja​​​​​​