Kongreso atmosferoje tvyrojo neatsakytų klausimų debesis

Žemdirbių forume garsių pavardžių netrūko – Jacques’o Delors fondo generalinė direktorė ir viceprezidentė Europai, Europos Komisijos (EK) garbės direktorė Gerard Pons, strateginio dialogo rengimo grupės pirmininkas prof. Peteris Strohschneideris, daugiau nei trisdešimties metų patirtį kuriant viešojo ir privataus sektoriaus dialogą Europos Sąjungoje (ES) turintis prof. dr. Stefanas Schepersas. Tačiau šį kartą į kongresą neatvyko pagrindiniai Europos žemės ūkio politikos formuotojai: nei naujoji EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) pirmininkė Veronika Vrecionová, nei paskirtasis ES žemės ūkio komisaras Christophe Hansenas, nei AGRI generalinio direktorato vadovai. Suprantama, galbūt taip įvyko dėl procedūrinių dalykų.

Vis dėlto renginio šeimininkai tikrai pasistengė. Puiki renginio aplinka, tiksliai sudėliota darbotvarkė, puiki organizacija. Aktuali pagrindinė tema, į kurią turėjo būti atsakyta kongrese, – žemės ūkio šakos produktyvumo ir konkurencingumo stiprinimas naujojo politinio ciklo laikotarpiu. Bet, kaip dar neseniai buvo ir pas mus, ant scenos vienas po kito, tarytum tarpusavyje kalbėjo pranešėjai, o aiškių receptų, kurių laukė auditorija, niekas taip ir neišrašė. Nesant aukščiausio lygmens politikų, žemesnio rango vadovai imtis atsakomybės ir parodyti iniciatyvos nesiryžo.

Visiems tarytum savaime aišku, kad inovacijų diegimas yra ES ekonomikos variklis ateityje, kuri realiai prasidėjo dar vakar. Tačiau neatsirado norinčiųjų paaiškinti situacijos, kurią savo pranešimo metu grafiškai iliustravo Europos sėklininkystės asociacijos ( „Euroseeds“) atstovas. Jis parodė, kaip masiškai iš ES į trečiąsias šalis bėga inovatyvios kompanijos. Atsakymo, kas bus daroma, kad šis procesas būtų sustabdytas, kongreso dalyviai neišgirdo.

Žemdirbių atstovų keliami klausimai buvo dar labiau nepatogesni. Galbūt auditoriją padrąsino vieno iš pranešėjų prof. dr. S. Scheperso atvirai įvardyta problema, kad ES yra ištikusi sisteminė valdymo krizė, kurios esmė – politinių sprendimų priėmimas, neatlikus kompetentingos jų poveikio analizės. Prieš akis iš karto iškilo mažutis pavyzdėlis iš praėjusio laikotarpio – reglamentinis sprendimas uždrausti pesticidų naudojimą ankštiniuose pasėliuose, auginamuose ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse, neatlikus jokios galimo poveikio analizės. Profesorius pateikė savo pavyzdį – iškeltus „žaliojo kurso tikslus, kurie buvo nuleisti iš viršaus“, neįsiklausius į žemdirbių nuomones, neatlikus išsamios priimtų sprendimų poveikio analizės. Nors nepriklausomų tyrėjų išvados skelbė aliarmą dėl smuksiančios gamybos, augsiančių maisto kainų ir susitrauksiančios prekybos. Dar daugiau – profesorius išreiškė nedviprasmišką požiūrį į tris tvarumo aspektus, kaip būtiną sėkmingo įgyvendinimo sąlygą, aiškiai nubrėždamas jų eiliškumo liniją: ekonominis–socialinis–aplinkosauginis. Beje, analogiškos nuostatos buvo išsakytos ir Lietuvoje, kuriant pirmąją po įstojimo į ES nacionalinę kaimo plėtros programą.

Tad iš salės kelis kartus pasigirdo raginimai pripažinti strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ klaidinga, peržiūrėti ją ir pataisyti iš esmės. Toks posūkis tikriausiai neatitiko diskusijų forumo dalyvių paruoštukų ir moderatorius akivaizdžiai ignoravo šią temą. O be reikalo, nes ankstesnėse diskusijose Aplinkos direktorato atstovė pristatė ES „Mėlynojo kurso“ planus, kurio vienas iš tikslų – tinkamai apmokestinti naudojamą vandenį. Mat žemės ūkis, anot pranešėjos, nepadengia vandens tiekimo sąnaudų taip, kaip nustatyta Vandens pagrindų direktyvoje.

Vis tik Europos ūkininkų kongrese teko išgirsti ir vilčių teikiančių pranešimų. Vengrijos žemės ūkio ministras István Nagy, kuris šiuo metu pirmininkauja ES žemės ūkio ministrų tarybai, savo kalbą pradėjo retoriniu klausimu – ar ES iš tiesų yra gerbiami žemdirbiai? Ar prisimenami jie, pakilus nuo sotaus pusryčių stalo? Kodėl nebuvo įsiklausyta į jų nuomonę, kol jie neišvažiavo į gatves? Juk EK, konstatavo I. Nagy, iš visų žaliųjų pasiūlymų palaikė tik tuos, kurie sukėlė žemdirbiams apribojimus.

Todėl, kaip teigė ministras, Vengrija, pirmininkaudama ES, siekia surinkti visų ES valstybių narių žemės ūkio ministrų pozicijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. ir trumpai supažindino su spalio 21 d. ES žemės ūkio ministrų tarybos išvadomis dėl į ūkininkus orientuotos BŽŪP po 2027 m., kurioms pritarė 26 ES valstybių narių atstovai. Išvadose numatyta stiprinti žemdirbių konkurencingumą ir pozicijas maisto grandinėje, taikyti ūkininkams palankų BŽŪP modelį, mažinant kontrolę, skatinti tvarumą, gerinti rizikos ir krizių valdymą, vykdyti moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįsto žemės ūkio plėtrą.

Kongresą savo kalba užbaigė naujai išrinktas COPA prezidentas Massimiliano Giansanti. Tarytum atsiliepdamas į kongreso pabaigoje salėje tvyrantį netikrumą dėl žemės ūkio šakos ateities, jis išdėstė 10 punktų programą, kurioje reikalaujama adekvataus, iššūkius atitinkančio BŽŪP biudžeto, sakoma „ne“ susitarimui su MERCOSUR šalimis, reikalaujama adekvataus ES sprendimo dėl importo iš Ukrainos poveikio, prašoma nedelsiant spręsti kritinę situaciją maisto grandinėje, numatyti konkrečią paramą inovacijoms, sukurti naują ES gyvulininkystės sektoriaus viziją, atsižvelgiant į ekstensyvius ir intensyvius modelius, numatyti naujus rizikos valdymo instrumentus, pakeisti nauju žemės ūkio šakos pristatymą visuomenei, nustatyti, kad būtų privaloma visų politinių sprendimų poveikio analizė, BŽŪP supaprastinimas, sugrąžinant žemdirbius iš raštinių į laukus.

I. Nagy ir M. Giansanti pranešimai sulaukė didžiausio kongreso dalyvių dėmesio ir palaikymo. Po oficialių renginių įvykęs apsilankymas stambiame pieno ūkyje tik patvirtino, kad pagrindinės pieno gamintojams kylančios problemos yra tos pačios – smulkmeniška biurokratija ir įvairiausi suvaržymai, pradedant aplinkosauga.

Galima neabejoti, kad Europos žemdirbių kova už savo verslo ateitį nesibaigė. Laukia didelis ir sunkus darbas, galbūt kova, formuojant naujojo laikotarpio BŽŪP ir bendro požiūrio į žemės ūkį nuostatas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.