Teismo sprendimą komentuoja LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:
„Teismas konstatavo tai, ką puikiai žinojome dar 2017 metais – LVA ir jos narės, prieš aštuonerius metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kvietimu dalyvaudamos teisėkūros procese, veikė pagal konkurencijos taisykles. Nuo pat pradžių buvome įsitikinę, kad rinkos dalyviai konkuruoja veikdami rinkoje, o ne dalyvaudami teisėkūroje. Europos Sąjungos teisėje ir teismų praktikoje bendras konkurentų dalyvavimas teisėkūros procese pripažįstamas normaliu, teisėtu ir net būtinu asociacijų laisvės realizavimo būdu. Asociacijų dalyvavimas teisėkūros procese, ginant jos narių bendrus interesus, yra įprasta ir teisėta lobizmo praktika, nepažeidžianti konkurencijos teisės nuostatų.
Apmaudu, kad tą reikėjo įrodinėti tiek metų. Tam buvo sugaišta ne tik įmonių laiko ir lėšų, bet ir daug valstybės institucijos pareigūnų darbo laiko, kurį būtų buvę galima prasmingai panaudoti tiek realių pažeidimų išaiškinimui, tiek konkurencijos teisės prevenciniams veiksmams.
Jei Konkurencijos taryba nuspręs skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, be jokios abejonės, mūsų pozicija liks tokia pat, kokia ir buvo nuo pat 2017 metų. SAM kvietimu dalyvaudami teisėkūros procese, kurio metu mūsų paprašyta pateikti bendrą asociacijos poziciją dėl naujų kompensuojamųjų vaistų antkainių dydžio, griežtai laikėmės konkurencijos taisyklių reikalavimų ir jokiais savo veiksmais jų nepažeidėme."
Teisėjų kolegija tenkino Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) ir 8-ių vaistais prekiaujančių bendrovių skundą ir panaikino Konkurencijos tarybos 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimą, kuriuo institucija pripažino, kad LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.
Teismo vertinimu, byloje nagrinėti asociacijos ir bendrovių veiksmai teisėkūros procese nelaikytini Konkurencijos įstatymo pažeidimu.
Konkurencijos taryba vertins teismo pateiktus argumentus ir svarstys galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Priminsime, kad 2022 m. Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo. SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Už nustatytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą tuomet skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur.
Regionų administraciniam teismui nusprendus, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai skyrė didžiules baudas daliai vaistinių ir jas vienijančiai asociacijai už susitarimą dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad institucija turėtų įsivertinti savo darbą.
„(Teismo sprendimas – BNS) reikalauja, manau, visų pirma pačios Konkurencijos tarybos įsivertinimo. Akivaizdu, kad iki šiol, kiek man yra tekę matyti, didžiąja dalimi (...) ginčijami Konkurencijos tarybos sprendimai (teismuose – BNS) būdavo laimimi“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Savickas.
Teismas antradienį patenkino rinkos dalyvių skundą ir konstatavo, kad Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA) ir aštuonioms vaistais prekiaujančioms bendrovėms Konkurencijos taryba 2022 metų gruodį nepagrįstai skyrė beveik beveik 73 mln. eurų baudų.
Ministras tokį teismo sprendimą pavadino reikšmingu, teigė besitikintis Konkurencijos tarybos reakcijos.
Pati institucija pranešė svarstanti teismo sprendimą skųsti.
„Tikiuosi, jog pati Konkurencijos taryba sureaguos, nes tikrai yra labai svarbu, kad ši institucija savo sprendimus darytų atsakingai“, – teigė L. Savickas.
Kaip rašė BNS, Konkurencijos taryba 2022 metų gruodį asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms už susitarimą dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė iš viso 72,6 mln. eurų baudų.
Taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Taryba tuomet teigė, kad tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais, o vėliau kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.
Jos teigimu, baudos skirtos individualiai, atsižvelgiant į 2017 metais kiekvienos įmonės padarytą pažeidimo mastą, trukmę bei lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, tačiau neviršijant 10 proc. 2021 metų jų apyvartos.
Vaistinių tinklus ir didmenines farmacijos produktų platinimo įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje bei e. prekybos įmonę „Azeta“ valdančiai „Euroapothecai“ priklausančioms „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, EVD – 2,7 mln., EVRC – 1,27 mln. ir „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų baudos.
„Limedikai“ ir jos valdomai „Gintarinei vaistinei“ – atitinkamai 7,4 mln. ir 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., o jos valdomai „Benu“ – 7,7 mln. eurų baudos.
Lietuvos vaistinių asociacijai skirta 7,4 tūkst. eurų bauda.
"Idea prima", Konkurencijos tarybos, BNS informacija