Konkurencijos tarybos akiratyje – keturi prioritetiniai sektoriai

Institucijos vadovė Jolanta Ivanauskienė akcentavo, jog kasmet nustatydama sektorinius prioritetus, KT siekia savo ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius nukreipti bei aktyvesnių veiksmų imtis tose Lietuvos ekonomikai reikšmingose ir sparčiai besivystančiose srityse, kur siūlomi daugeliui vartotojų aktualūs produktai bei paslaugos.

Energetika kaip prioritetinis sektorius išskirtas dėl to, kad jame tebevyksta reikšmingi pokyčiai, prasidėję nuo elektros tiekimo rinkos Lietuvoje liberalizavimo bei 2022 m. fiksuotų energijos išteklių kainų šuolių dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.

Nors nemaža dalis energetikos sektoriaus yra reguliuojama ir prižiūrima valstybės, šioje srityje kasmet atliekama teisės aktų pakeitimų, kurių įtaką konkurencijai ir atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms vertina KT. Šiais metais institucija, atsižvelgusi į Lietuvoje spartėjančią elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtrą, siejamą su žaliosios energetikos kursu ir prisiimtais Lietuvos, kaip ES narės, įsipareigojimais, nusprendė atlikti stebėseną ir išsiaiškinti, ar šiame sektoriuje nekyla kliūčių konkurencijai.

Nebe pirmus metus tarp prioritetų išlieka sveikatos (įskaitant farmaciją) sektorius, kur institucija 2022 m. buvo nustačiusi Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir dar vieną tyrimą tebetęsia. Be to, KT imasi veiksmų vertindama šiame sektoriuje taikomą bei siūlomą teisinį reglamentavimą, ypač susijusį su Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimais.

Mažmeninė prekyba kaip sektorinis prioritetas įvardytas atsižvelgiant į šio sektoriaus svarbą visiems Lietuvos vartotojams. Praėjusiais metais institucija skyrė dėmesį galimiems vertikaliesiems susitarimams elektroninėje erdvėje – nustatė susitarimą tarp kosmetikos priemonių gamintojos ir jos produkcijos platintojų, dėl ko vartotojai negalėjo prekių įsigyti pigiau.

Šiuo metu KT vykdo dar tris galimų pažeidimų tyrimus. Du iš jų institucija pradėjo 2023 m. savo iniciatyva: dėl kasdienio vartojimo prekių pardavimo veikla užsiimančių įmonių veiksmų ir dėl gėrimų gamyba bei prekyba užsiimančių įmonių veiksmų.

Kadangi ne tik prekyba, bet ir kiti verslai vis aktyviau veikia elektroninėje erdvėje, institucijoms tampa  aktualesni skaitmeninių rinkų klausimai. Praėjusiais metais KT pristatė kartu su kolegomis latviais vykdytos elektroninių prekyviečių rinkos stebėsenos išvadas, o šiemet planuoja parengti šio sektoriaus atstovams skirtas gaires, kuriose, be kita ko, bus apžvelgtos verslo praktikos, galinčios kelti konkurencijos ribojimo riziką.

Sektorinių prioritetų nustatymas savaime nereiškia, kad 2024 m. KT minėtuose sektoriuose nustatys pažeidimus ar priims kitų reikšmingų sprendimų. Kiekvienu konkrečiu atveju, prieš nuspręsdama imtis veiksmų, institucija vertins, ar tam tikras tyrimas atitiks KT veiklos prioritetą – reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Vis dėlto institucija tikisi, kad didesnis dėmesys minėtiems sektoriams leis surinkti duomenų bei gauti informacijos, kuri pravers detaliau vertinant konkurencijos sąlygas ne tik šiemet, bet ir artimiausioje ateityje.

Įvardytuose prioritetiniuose sektoriuose ketinama ne tik stebėti padėtį, bet ir imtis aktyvių tyrimo bei prevencijos veiksmų, pavyzdžiui, nagrinėti koncentracijas, apie kurias ūkio subjektai neprivalo pranešti KT, vertinti teisės aktų ir jų projektų įtaką konkurencijai, nagrinėti skundus ir spręsti dėl pažeidimų tyrimų bei rinkos tyrimų pradėjimo, vykdyti šviečiamąją veiklą.

KT informacija