Konstitucinis Teismas atsiverčia žvėrininkystės verslo draudimo bylą

Seimui 2023 m. rugsėjo 21 d. priėmus ginčijamą teisinį reguliavimą, buvo įtvirtintas kailinių žvėrelių auginimo verslo draudimas, kuris įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.

Pareiškėja, Seimo narių grupė, išreiškė abejones dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos ir Laukinės gyvūnijos įstatymų pakeitimų konstitucingumo. Pažymima, kad nors ginčijamo teisinio reguliavimo parengiamuosiuose dokumentuose nurodyta, kad įtvirtinant draudimą laikyti ir (ar) veisti gyvūnus kailių gavybos ar pardavimo tikslu siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę, tačiau nėra pateikta tyrimais pagristų argumentų, kodėl, nenustačius tokio teisinio reguliavimo, gyvūnų gerovė nebūtų pakankamai užtikrinama. Todėl, pareiškėjos nuomone, gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinės veiklos uždraudimas nėra skirtas konkrečių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai.

Taip pat pažymima, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu ūkinė veikla, ją uždraudžiant, yra ribojama maksimaliai ir tai atliekama vadovaujantis vien tik įstatymo leidėjo vertinimu, nėra tinkamai derinami privatus asmens ir visuomenės interesai.

Nurodoma, kad šioje ūkinėje veikloje naudojama specifinė įranga (skirta kailiniams žvėreliams auginti, jų kailiams apdoroti ir pašarams) negalės būti pritaikyta kuriai nors kitai ūkinei veiklai ir taps bevertė. Pareiškėja pabrėžia, kad jeigu valstybė nusprendžia verslą riboti maksimalia apimtimi, tai turi būti tinkamai pagrįsta, o už nuosavybės paėmimą teisingai atlyginama.

Pareikštos abejonės dėl įstatyme įtvirtintos kompensacijų nutraukiant ūkinę veiklą nuostatos. Pasigendama mechanizmo, kuris užtikrintų proporcingą patirtų praradimų kompensavimą. Be to, ginčijamu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, nenumatyta jokia kompensacija už dėl gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinės veiklos uždraudimo negautas pajamas, už naikinamus ar beverčiais tampančius statinius ir (ar) įrenginius, kurie tinkami tik uždraudžiamai ūkinei veiklai vykdyti.

Taip pat pažymima, kad kompensacijas numatyta mokėti tik visiškai grąžinus gautas lengvatines paskolas pagal atitinkamas skatinamųjų finansinių priemonių schemas. Toks teisinis reguliavimas, pasak Seimo narių grupės, pažeidžia ir konstitucinį lygiateisiškumo principą, nes dalis ūkio subjektų objektyviai neturės galimybės tuo pat metu kaip kiti, neturintieji tokių paskolų, pretenduoti į atitinkamą kompensaciją. Be to, kadangi ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytas skirtingas kompensacijos dydis, priklausomai nuo to, kada nutraukiama veikla, pažeidžiamos ūkio subjektų, kurie privalo grąžinti lengvatines paskolas, teisės.

Pareiškėjos nuomone, uždraudus gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinę veiklą, šiai veiklai vykdyti sukurtas verslas de facto iš savininkų paimamas visuomenės poreikiams, todėl valstybė, nustatydama kompensavimo tvarką, turėtų atsižvelgti į verslo vertę taip pat, kaip paimant turtą visuomenės poreikiams; kompensacija turėtų būti lygiavertė paimamo verslo rinkos vertei, nes jo savininkas netenka galimybės juo disponuoti.

ŪP portalo informacija