Konstitucinis Teismas pasisakė dėl asmenvardžių rašymo

Konstitucinis Teismas gruodžio 28 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), tai neprieštarauja Konstitucijai.

Tuo pačiu nutarimu prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui pripažintas Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatyta Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (perrašymo, nurašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose taisyklės išimtis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą. Pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą sustabdęs civilinę bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė būtų nurodyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.

Pareiškėjas nurodė, kad Įstatyme įtvirtintas ginčytas teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo suponuojamų reikalavimų, nes juo įstatymų leidėjas vieniems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams (kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų) suteikė teisę į tai, kad jų vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų įrašyti (perrašyti) jų nekoreguojant, nors pastarieji ir nebūtų rašomi lietuviškais rašmenimis, o kitiems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams (kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais) tokios teisės nesuteikė. Tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, kartu pažeisti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojami reikalavimai.

Teisinis reguliavimas nustatytas gavus VLKK išvadą, tačiau joje trūko aiškumo

Nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, jos 14 straipsnyje įtvirtinto konstitucinio valstybinės kalbos statuso suponuojamų reikalavimų, tarp jų saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, derėjimą su lietuvių kalbos tradicija. Taip pat turi būti tinkamai įvertinti ir žmogaus teisių, teisės į asmens privataus gyvenimo apsaugą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinis reguliavimas buvo nustatytas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) oficialią išvadą. Joje išreikštas pritarimas tam, kad Įstatyme nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog VLKK svarstant Įstatymo projektą savo pateiktose išvadose nebuvo nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) ir kad tuo atveju, jeigu jie tokiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, galėtų ar negalėtų kilti pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, jie nederėtų su lietuvių kalbos tradicija.

Taigi VLKK, kaip specialią kompetenciją valstybinės kalbos srityje turinti institucija, nepateikė aiškios išvados dėl to, ar nuostata, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Įstatyme nustatytais atskirais atvejais galėtų būti rašomi (nurašomi, perrašomi) kitais (t. y. ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)) ne lietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, derėtų su valstybine kalba.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, gavęs aiškią oficialią išvadą, galėtų spręsti dėl Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose Įstatyme nustatytais atskirais atvejais lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.

Nustatydama išimtį Vyriausybė viršijo įgaliojimus

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas taip pat vertino Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punkto atitiktį Konstitucijai ir Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui.

Taisyklių 19 punkte įtvirtinta Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) pagal dokumento šaltinį asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose taisyklė, taip pat nustatyta jos išimtis: Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta taisyklė netaikoma, kai asmens vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad taip Vyriausybė, nustatydama minėtą išimtį, viršijo jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, o Taisyklių 19 punktas, kuriame nustatytas papildomas, palyginti su nustatytuoju Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte, asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinis reguliavimas, prieštarauja Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

Kartu Vyriausybė, Taisyklių 19 punkte nustatydama su Įstatyme nustatytuoju konkuruojantį teisinį reguliavimą, nepaisė konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų Vyriausybei leidžiant teisės aktus.

Šioje byloje yra pareikšta teisėjos Janinos Stripeikienės atskiroji nuomonė.

Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą