Kooperacijos įstatymo pataisos – su abejonių ir įtarimų šleifu

Keturi esminiai pakeitimai

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisų projektą inicijavo ir kartu su ŽŪM rengė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (LŽŪKA). Atrodytų, kad pataisos „gimė“ iš apačios ir turėtų būti priimtinos žemės ūkio kooperatyvams (ŽŪK). Tačiau per klausymus KRK įstatymo pataisos buvo triuškinamos iš peties. Išklausęs ŽŪK atstovų kritiką, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis padarė išvadą: „Įspūdis toks, kad suinteresuotos grupės parengė sau naudingą įstatymą.“

ŽŪM atstovai dėstė, kad yra 4 esminės įstatymo pataisos – atsiranda galimybė kooperatinėms bendrovėms turėti narius investuotojus, sprendžiama kooperatinių bendrovių narių susietumo problema, siekiant skaidresnės pripažintų kooperatyvų veiklos, tikslinami jų pripažinimo kriterijai ir tobulinama kooperatinių bendrovių atsiskaitymo su nariais tvarka.

ŽŪM Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė teigė, kad palankesnių sąlygų skolinimuisi ir investicijoms pritraukti prašė socialiniai partneriai, todėl projekte atsirado „narių investuotojų“ terminas ir reglamentuotos jų pareigos bei teisės. „Jie neprivalėtų vykdyti apyvartos su kooperatyvu ir turėtų sudaryti mažiau kaip 20 proc. visų kooperatinės bendrovės narių. Jeigu narys investuotojas nevykdytų apyvartos, turėtų tik vieną balsą, jei vykdytų – būtų lygus kitiems kooperatyvo nariams ir galėtų turėti ne daugiau kaip 5 balsus, tačiau visais atvejais – ne daugiau kaip 20 proc. visų balsų. Svarbu tai, kad jam suteikiamas vienas balsas išsakyti savo poziciją, bet nesudaromos sąlygos daryti lemiamą įtaką“, – dėstė ŽŪM atstovė.

Susijusių asmenų termino ir susietumo reikalavimų reglamentavimu siekiama apriboti galimai dirbtinai kuriamų kooperatyvų atsiradimą. Todėl siūloma, kad susiję asmenys sudarytų ne daugiau kaip 40 proc. visų kooperatinės bendrovės narių. „Yra atvejų, kai kooperatyvai sukurti tik iš šeimos narių ar susijusių asmenų, ir tai kartais daroma dirbtinai, norint pasinaudoti lengvatomis gauti paramą. Todėl nustatomas leidžiamas maksimalus tiesiogiai giminystės ar verslo ryšiais tarpusavyje susijusių kooperatinės bendrovės narių procentas. Šį kriterijų siūloma taikyti tik pripažintoms kooperatinėms bendrovėms, nes jos turi galimybę gauti papildomų balų, skiriant europinę paramą“, – aiškino G. Pupšytė.

Keičiami ir pripažinimo kriterijai, numatant, kad daugiau kaip 50 proc. kooperatinės bendrovės pajamų sudarytų pajamos iš žemės ūkio veiklos. „Dabar leidžiama įtraukti ir ne žemės ūkio srities paslaugų pirkimą ar pardavimą. O tai sudaro sąlygas tiems kooperatyvams, kurie verčiasi ne tik žemės ūkio veikla, gauti žemės ūkio kooperatinių bendrovių statusą ir lengvatas“, – pabrėžė ŽŪM Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja.

Siekiama monopolizuoti kooperatyvus?

„Norime išreikšti nerimą dėl kooperacijos ateities. Manome, kad priimtos įstatymo pataisos pažeistų kooperuotų asmenų teisę būti lygiems. O įstatymo pataisų projekte atsiradęs terminas „pripažintas kooperatyvas“ griauna pamatines teises į pačios kooperacijos vertybes“, – KRK posėdyje įstatymo projektą kritikavo ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorė Aistė Sabaliauskaitė. Ji prašė įstatymo pataisų projektą grąžinti tobulinti, kitu atveju – žala kooperacijai bus nepataisoma.

„Lietuviškas pienas“ ir raštu išdėstė nuogąstavimus, kad, priėmus tokias įstatymo pataisas, iš pripažintų kooperatyvų sąrašo (jame yra 57 kooperatyvai, maždaug tiek pat yra ir nepripažintų) greičiausiai būtų išbraukta apie 15 kooperatyvų, o naujų pripažintų kooperatyvų neatsirastų. Taip pat pabrėžė, kad teisės akto projektas plačiau neišdiskutuotas, tik aptartas siaurame interesantų rate.

„Manome, kad reguliarus šio įstatymo taisymas jau nuo 2015 m. nepadeda dirbantiesiems pagal skaidrų kooperacijos modelį tapti pripažintais kooperatyvais, o įstatymo pataisomis siekiama monopolizuoti esamus kooperatyvus ir yra didinama atskirtis tarp pripažintų ir nepripažintų kooperatyvų. Taip pat manome, kad valstybės valdantieji, įstatymo pataisų iniciatoriai ir kūrėjai neskatina kooperacijos ir pažeidžia visų kooperatyvų teises, remia tik vieno modelio ribotą kooperaciją be konkurencijos, kai yra naudojamasi ūkininkais, kaip silpnąja rinkos grandimi, kuri neturi pakankamai galimybių ir gebėjimų derėtis, ir dėl to neteisingai paskirstomos naudos grandinėje“, – dėstoma rašte.

Kieno ausys kyšo?

Aštrių ir tikslių pastabų pažėrė ir kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas ir direktorius Mindaugas Garuckas. Jis pirmiausia pastebėjo, kad įstatymo pataisų projekte yra išbraukiamas žodis „kooperatyvas“ ir paliekama tik kooperatinė bendrovė: „Tai kelia didelį nerimą ir klausimas – ko tuo siekiama?“

Kitas pavojus, kurį įžvelgė kooperatyvo vadovas, yra dėl nario investuotojo. „Kėdainių krašto cukrinių runkelių“ kooperatyvo KRK atsiųstame kreipimesi teigiama, kad, sluoksniuojant kooperatyvo narius, iškiltų reali grėsmė esminiams kooperatyvų narių lygiateisiškumo principams ar net būtų galima įžvelgti asmens diskriminacijos užuomazgų. Be to, būtų užkertamas kelias tvariai narių kartų kaitai, žinių ir tradicijų perdavimui. Užsimenama ir apie valstybės siekį skatinti kooperatyvų veiklą ir tam numatomą 5 proc. pelno mokestį, kuris, kaip ir kitos lengvatos, labai masina didžiuosius rinkos žaidėjus. Pastebima, kad perdėtai ir netikslingai suvaržoma kooperatyvo ūkinė veikla. Papildomai apsunkinamas kelias tiems, kurie siekia pripažinto kooperatyvo statuso.

„Susidaro įspūdis, kad kooperatyvų įstatymas panašėja į Akcinių bendrovių įstatymą. Bet jeigu organizacija „išauga“ kooperatyvo marškinėlius, tai ar dėl to reikia keisti įstatymą ir jį pritaikyti kažkam, ar organizacija keičia savo registravimo formą ir puikiausiai veikia toliau? Mes už to matome nekompetenciją ar galbūt net blogus kėslus. Panašu, kad čia matyti kyšančios suinteresuotų grupių ausytės. Ar tikrai taip yra, nežinau, bet tokie dalykai prie gero nepriveda, tik kelia įtampą ir nerimą“, – konstatavo M. Garuckas.

Rengėjai atsitraukė

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.