Kormoranai: valdininkai politikų nebegirdi

Per vieną ausį įėjo, per kitą – išėjo

Kovo viduryje posėdžiavęs KRK priėmė protokolinį nutarimą, pagal kurį AM turėjo iki kovo 26 d. patikslinti pagal KRK išsakytas pastabas ir asociacijų bei suinteresuotų šalių pasiūlymus aplinkos ministro įsakymą dėl didžiųjų kormoranų populiacijos gausos reguliavimo plano, taip pat parengti finansavimo schemą, kad kormoranų daroma žala būtų kompensuojama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kaip ir vilkų daromos žalos kompensavimo atveju.

Kaip po beveik poros mėnesių – praėjusią savaitę – surengtame KRK posėdyje teigė KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika, kol kas nei parlamentarų raginimai, nei akvakultūros verslo atstovų nusiskundimai dėl kormoranų daromos žalos AM valdininkų ausų nepasiekė. Ir ne tik neketinama mažinti kormoranų populiaciją, bet net galima įžvelgti jos didinimo užmačias. „Vėl viešai pradėta įrodinėti, kad kormoranų populiaciją Lietuvoje reikia saugoti, o apie priemones jai suvaldyti net nekalbama. Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojo, kad turi būti ne daugiau nei 2 tūkst. perinčių porų. Bet vien Juodkrantėje jų yra keliskart daugiau. Neaiški ir AM pozicija – kaip ketina reguliuoti kormoranų populiaciją ir ką ruošiasi daryti, kad jų daroma žala būtų kaip galima mažesnė.

Taip, kormoranai yra dideli, gražūs paukščiai, tačiau jie yra stiprūs konkurentai tokiems tikrai Lietuvoje nykstantiems paukščiams kaip ereliai žuvininkai, juodieji gandrai, kragai bei kai kurie kiti. O dabar girdime, esą kormoranų populiacijos augimas stabilizavosi ir juos jau reikia saugoti. Bet iš Europos Komisijos esame gavę išaiškinimą, kad Lietuvoje turėtų būti saugoma tik viena kormoranų rūšis – mažieji kormoranai, kurių mūsų šalyje nėra aptinkama. O didžiųjų kormoranų populiaciją yra būtina reguliuoti“, – tikino KRK pirmininkas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje perėjo 8 900 porų, 2022 m. – 9 279 poros, 2023 m. – 7 868 poros, o 2024 m. – 8 021 didžiųjų kormoranų pora.

Atlieka svarbų vaidmenį?

K. Mažeika neslėpė, kad jį itin papiktino KRK posėdžio išvakarėse AM išplatinta informacija apie neva nepagrįstas diskusijas dėl kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo. Pranešime spaudai AM teigia, kad esą nepamatuotas šių paukščių naikinimas gali pakenkti ne vien pačios rūšies būklei, bet ir sukelti neigiamų pasekmių kai kurioms ekosistemoms, nes kormoranai maitinasi ir kai kuriomis invazinėmis žuvimis ir taip prisideda prie tokių žuvų naikinimo. „Pavyzdžiui, Lietuvos mokslininkai yra atlikę tyrimus, kad Pajūrio regioniniame parke prie Plazės ežero kolonijoje gyvenantys didieji kormoranai maitinasi tik Baltijos jūroje ir kasmet sulesa 200–350 t invazinių juodažiočių grundalų, kurie sudaro apie 80 proc. šios kolonijos kormoranų maisto raciono. Didieji kormoranai sunaikina daugiau šių žuvų, negu sugauna žvejai, todėl akivaizdu, kad ši finansavimo nereikalaujanti invazinės rūšies žuvies naikinimo priemonė yra efektyvesnė už taikomas valstybės finansuojamas specializuotas priemones. Tyrimais nustatyta, kad trečdalis Juodkrantės kormoranų kolonijoje perinčių paukščių taip pat maitinasi tik Baltijos jūroje. Dėl juodažiočių grundalų poveikio Lietuvos jūros priekrantėje beveik išnyko midijų kolonijos, kurios buvo svarbiausios vertingų jūrinių žuvų neršto vietos. Todėl kormoranai, naikinantys grundalus, saugo jūrinių žuvų nerštavietes.

Vertinant didžiųjų kormoranų daromą galimą žalą žuvininkystės ūkiams ir vidaus vandenims, mažai tikėtina, kad didžiąją šių paukščių raciono dalį sudarytų žmogaus atliekamo įžuvinimo metu suleistos žuvys: didžiąją jų maisto dalį sudaro tos žuvys, kurių vandens telkinyje yra daugiausiai, o ne įžuvinimo metu įleidžiamos žuvys. Kartu reikėtų įvertinti, kokį poveikį žuvų ištekliams padaro kiti jomis mintantys paukščiai, plėšriosios žuvys ir žinduoliai, o ypač žvejai mėgėjai ir žvejai verslininkai, vykdydami savo veiklą.

Nors kormoranų populiacija Lietuvoje per du dešimtmečius augo, šiuo metu populiacijos dydis stabilizavosi. Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktus perinčių didžiųjų kormoranų monitoringo 2018–2024 m. rezultatus, perinčių kormoranų skaičius kolonijose stabilizavosi arba net sumažėjo. Todėl šiemet nuspręsta Juodkrantėje nenaudoti kiaušinių šaldymo metodo, naudojant garsines baidymo priemones. Mat šaldant kiaušinius naudojamos garsinės baidymo priemonės ir išbaidyti kormoranai persikelia į kitas teritorijas. Todėl ne visais atvejais verta tokiu būdu reguliuoti kormoranų gausą, nes kolonijos skaidomos ir didėja jų užimamas plotas“, – pranešime spaudai aiškino AM.

Nustatytos kvotos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.