Kormoranų invazija: Europa ieško stabdžių

Suskaičiuotos dienos

XX a. aštuntajame dešimtmetyje medžiotojų beveik išnaikintas kormoranas buvo išgelbėtas Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos teisės aktų. Tačiau dabar šie paukščiai tapo problema. Pramonės vertinimu, Europos žvejybos ir akvakultūros sektoriui daroma žala viršija 350 mln. Eur per metus, todėl jų populiacijos reguliavimo klausimas darosi vis aktualesnis daugelyje ES šalių.

Leidinys „Politico“ rašo, kad žuvimis mintančių kormoranų dienos jau suskaičiuotos: 10 ES šalių nori atviro šių paukščių medžioklės sezono. Reikalavimą keisti dabartinę tvarką bendrame laiške aplinkos komisarei Jessikai Roswall ir žuvininkystės komisarui Costui Kadis išdėstė žemės ūkio ir aplinkos ministrai, tarp jų – ir Lietuvos. Jie siekia, kad kormoranas būtų įtrauktas į medžiojamųjų rūšių sąrašą pagal pagrindinį ES gamtos apsaugos teisės aktą – Paukščių direktyvą, taip pat ragina Briuselį nustatyti visoje ES koordinuotus kormoranų populiacijos valdymo tikslus ir supaprastinti galimybes šiuos paukščius letaliu būdu paimti iš gamtos ne medžioklės sezono metu.

Estijos žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas neabejoja, kad ES turėtų būti pasirengusi kontroliuoti kormoranų skaičių taip pat, kaip kontroliuoja kitus plėšrūnus. „Jeigu esame pasirengę riboti smulkesnių plėšrūnų skaičių, kad apsaugotume paukščių rūšis, kodėl negalėtume sumažinti paukščių tam, kad apsaugotume žuvis. Į gamtą reikia žiūrėti kaip į visumą“, – rašo „Politico“.

Problema aštrėja

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos (NAŽPGA) direktorius, Žemės ūkio ministerijos įgaliotas ekspertas Europos Komisijos (EK) EIFAAC darbo grupėje „Dėl kormoranų populiacijos augimo suvaldymo“ Rolandas Morkūnas tvirtina, kad Lietuvoje kormoranų populiacijos keliamos problemos tampa vis aktualesnės. Pasak jo, sudėtinga situacija susiklostė tiek mūsų šalyje, tiek daugelyje Vidurio Europos valstybių – Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, kur šie paukščiai suskrenda žiemoti. Būtent todėl ES šalys pagaliau susivienijo ir siekia priimti bendrus sprendimus. „EK taip pat yra palaikymas, todėl tikimasi, kad šis opus klausimas bus pradėtas spręsti. Apie tai jau kalbėjome nuotoliniame susitikime, kurį organizavo EK. Kitas susitikimas vyks gyvai rudenį Rygoje. Jame susitiks Europos šalių ekspertai, važiuosiu ir aš, diskutuosime, gilinsimės į šią problemą. Aš manau, kad šio klausimo sprendimas užtruks 2–3 metus“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė R. Morkūnas. Jis pažymėjo, kad kormoranų daromos žalos klausimas mūsų šalies akvakultūros ir žuvininkystės sektoriui aktualus daugiau nei 15 metų. „Teoriškai suskaičiuota, kad dėl paukščių sulestų žuvų mes kasmet patiriame per 2 mln. Eur nuostolių, tačiau praktiškai jų padaryta žala yra 1,5 karto didesnė. Dėl kormoranų žuvys patiria stresą, negali tinkamai maitintis. Tai reiškia, kad jų užauginame mažiau, o nuostolių nesuskaičiuojame. Dalis žuvų, kurias pažeidžia paukščiai, žūsta. Šie nuostoliai taip pat neskaičiuojami“, – aiškino NAŽPGA direktorius. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kormoranai padaro didelę žalą retų žuvų įžuvinimo programoms, tačiau nėra jokių tyrimų, jokių skaičių, kiek išleistų žuvų žūsta. „Žuvininkystės tarnyba veisia apie 14 žuvų rūšių. Vienos vertingiausių – lašišos, šlakiai, kiršliai. Jas lesa kormoranai. Siekiant tai įrodyti, Suomijoje buvo atlikti tyrimai. Ten žuvys buvo sužymėtos išoriniais žymekliais. Sulestų žuvų skaičius buvo fiksuojamas prie kormoranų lizdaviečių, jų išmatose. Gauti skaičiai – kosminiai“, – teigė ŪP pašnekovas.

Populiacija didėja

NAŽPGA direktorius atkreipė dėmesį į teisinę bazę ir priminė LR aplinkos ministro 2013 m. įsakymą, kuriame patvirtintas Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planas. Jame nustatyta, kad didžiojo kormorano populiacijos dydis Lietuvoje turėtų būti ne didesnis kaip 2 tūkst. perinčių porų. „Mes vadovaujamės šiuo įsakymu, bet turime 4 kartus daugiau perinčių porų. Praėjusiais metais jų buvo fiksuota 8,5 tūkst. Todėl kyla klausimas, kodėl ministerija nesirūpina šio įsakymo vykdymu? Šiuos klausimus ne kartą kėlėme Seimo Kaimo reikalų (KRK) ir Aplinkos apsaugos komitetuose (AAK). Laukiame supratimo ir pritarimo“, – redakcijai kalbėjo R. Morkūnas.

Pastarųjų metų situaciją apibūdinęs Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus atstovas ryšiams su visuomene Vaidotas Norkus ŪP teigė, kad, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) duomenimis, praėjusiais metais kolonijose perinčių didžiųjų kormoranų porų skaičius gerokai perkopė 9 tūkst. (siekia 9 340). Nuo 2024 m. šių paukščių skaičius padidėjo 16,4 proc. Dėl leidimų kormoranams paimti iš gamtos išdavimo į AAA kasmet kreipiasi 17 žuvininkystės ūkių. Kadangi du ūkiai turi padalinius, veikiančius kitose vietovėse, išduodama 19 leidimų. Agentūros pateikti penkerių metų duomenys apie letaliu būdu iš gamtos paimtų didžiųjų kormoranų skaičių, remiantis akvakultūros (žuvininkystės) ūkių ataskaitomis, rodo augančią šios priemonės taikymo apimtį: 2021 m. šiuo būdu paimtų paukščių skaičius siekė 3 372, 2022 m. – 4 719, 2023 m. – 6 107, 2024 m. – 6 661, 2025 m. – 6 374. „Šiais metais žuvininkystės ūkiams paskaičiuota leidžiamų letaliu būdu paimti iš gamtos didžiųjų kormoranų kvota buvo padidinta 16,4 proc., t. y. šiais metais iš viso leista letaliu būdu iš gamtos paimti 6 580 didžiųjų kormoranų. Nors didysis kormoranas yra priskiriamas prie smulkiosios medžiojamosios faunos, tačiau Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nėra numatytas didžiųjų kormoranų medžioklės terminas, todėl, neturint AAA išduoto leidimo, kormoranų medžioklė yra draudžiama“, – paaiškino V. Norkus.

Biurokratų neveiksnumas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 12 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.