Kova dėl šeimos kapo – skaudi kaip netektis

Apie tėvo mirtį pranešė telefonu likus dviem valandom iki laidotuvių

Lietuvoje gyvenančiam sūnui ir užsienyje gyvenančiai dukteriai apie tėvo mirtį buvo pranešta likus vos porai valandų iki velionio laidotuvių. Vyras mirė gruodžio mėnesį. Kitą dieną po mirties urna su velionio pelenais buvo palaidota jo šeimos kape. Mirusiojo sūnus vėliau teismui pasakojo, kad apie tėčio mirtį jo antrąja našle tapusi žmona jam telefonu pranešė apie 9 valandą ryto, informuodama, kad laidotuvės – 11 valandą. Sūnus dar spėjo atsisveikinti su tėvu, palydėti velionį į paskutinę kelionę. Kitoje šalyje gyvenanti duktė neturėjo net teorinių šansų.

Esant mirusiojo vaikams ir jo antrosios santuokos sutuoktinės komplikuotiems santykiams, velionio sūnus ir duktė Telšių apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydami pripažinti negaliojančiu įrašą kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kuriuo mirusiojo našlė įrašyta kaip atsakinga už velionio šeimos kapavietės priežiūrą, paskirti mirusiojo sūnų atsakingą už šeimos kapo priežiūrą, priteisti ieškovams – velionio sūnui ir dukteriai – iš atsakovės mirusiojo antrosios santuokos sutuoktinės po 1000 eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, 3640 eurų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisme velionio sūnus teigė, kad savivaldos administracijai, kurios valdose esančiose kapinėse yra velionio šeimos kapas, prižiūrėti kapavietę prašymą yra pareiškęs jis ir mirusiojo sutuoktinė. Kadangi ieškovui ir atsakovei nepavyko geruoju susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, administracijos seniūnija informavo ieškovą, kad, kol neturi visų giminaičių bendro susitarimo, sprendimo dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą priimti negalinti.

Leidimas laidoti mirusiojo sutuoktinei išduotas suklaidinus seniūnijos darbuotojus, esą kitų artimų giminaičių nėra

Ieškinį išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo noras būti atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pats leidimas laidoti mirusiojo sutuoktinei buvo išduotas sąmoningai suklaidinus seniūnijos darbuotojus bei pateikus informaciją apie kitų artimų giminaičių nebuvimą.

Teisę rūpintis artimųjų kapais turi visi asmenys ir ją išsaugo nepriklausomai nuo to, ar jie yra paskirti atsakingais už kapavietės priežiūrą asmenimis. Teismo įsitikinimu, nebuvimas oficialiu už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu neatima galimybės rūpintis kapaviete ir ją tvarkyti. Taigi, paskyrus ieškovą už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, atsakovė nepraranda teisės ir gali toliau lankyti ir tvarkyti kapavietę, t. y. aplankyti, atnešti gėlių, uždegti žvakių. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, ieškovas – mirusiojo sūnus – nebūdamas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo negalėtų visapusiškai rūpintis šios kapavietės priežiūra, o apeliantė, būdama atsakinga už kapavietės priežiūrą, turėtų teisę spręsti dėl kitų asmenų palaidojimo kapavietėje.  

Teismui nekėlė abejonių tai, kad nepranešimas apie artimo žmogaus – tėvo – mirtį, skubotas kremavimo organizavimas, nesitarimas ir nesudarymas galimybių atsisveikinti su mirusiuoju jo pilnamečiams vaikams turėjo esminės įtakos ieškovų patirtų išgyvenimų stiprumui, elgesio ir nuotaikos pokyčiams.

Skubėjo tvarkyti palikimo reikalus

Vyro mirties dieną, tiek ir kitą darbo dieną po sutuoktinio laidotuvių atsakovė su savo sūnumi atliko visus teisiškai reikšmingus ginčo situacijai veiksmus – iš bankomato, pasinaudodami mirusio žmogaus banko kortele, išgrynino tam tikrą pinigų sumą, o dar po kelių dienų iš ryto kreipėsi į valstybės institucijas („Sodrą“, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių, notarą) su prašymais priimti palikimą. Atsakovė, mirusiojo našlė, teisinosi, kad mirus sutuoktiniui abu su sūnumi buvo ištikti šoko, atsakovė gėrusi šeimos gydytojo išrašytus raminamuosius vaisus, o viską organizavo ir viskuo rūpinosi neva laidojimo įmonės atstovas, kuris jų pasiūlymų neklausė, tik norėjo greičiau paimti pinigus, o jie nesuprato, kas vyksta ir kaip turi vykti. Teisme kaip liudytojas apklaustas nurodytas įmonės atstovas pareiškė, kad tai mirusiojo sutuoktinė teigusi norinti, jog „būtų sudegintas šis kūnas ir kuo greičiau“.

Liudytojo teigimu, laidotuvės vyko pagal užsakovės – mirusiojo sutuoktinės – pageidavimus. Atsakovės teiginius teismas atmetė kaip neįrodytus. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino visiškai, nurodė panaikinti kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje įrašą, kuriuo atsakovė įrašyta atsakinga už minėtos kapavietės priežiūrą, paskirti ieškovą – mirusiojo sūnų – atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Tačiau su tokiu teismo sprendimu atsakovė nesutiko ir apskundė jį Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjų kolegija apeliantės nepalaikė

Apeliacinį skundą išnagrinėjusi teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai su apeliante turėjo lygias teises spręsti dėl jų mirusio tėvo laidojimo organizavimo. Tačiau apeliantė, nesilaikydama nurodytų įstatymo nuostatų, ieškovams nepranešė apie jų tėvo mirtį, pati vienasmeniškai suorganizavo laidotuves. Kaip nurodė teisėjų kolegija, iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė „Sodros“ skyriuje tvarkė dokumentus dėl našlės pensijos skyrimo, o pas notarą – dėl palikimo priėmimo, todėl spręstina, jog ji adekvačiai vertino visą situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šoko būsenai dėl sutuoktinio mirties, jei ir būtų iš anksto suplanuoti vizitai, abejotina, ar apeliantė būtų vykusi į minėtas įstaigas. „Sodros“ skyriuje apeliantė sprendė klausimus ne dėl neįgalumo, o dėl našlės pensijos skyrimo. Dėl tokio klausimo iš anksto net nebuvo galimybės susitarti dėl vizito.

Teismas pažymėjo, kad palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl tokie apeliantės veiksmai kaip vykimas pas notarą dėl palikimo priėmimo iš karto po vyro mirties rodo apeliantės norą kuo skubiau atlikti visus teisinius veiksmus, o ne patvirtina, kad ji buvo šoko būsenos. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismo informacija