Kova su miško kenkėjais primena kovą su vėjo malūnais

Daugėja itin sparčiai

Kaip KRK posėdyje teigė Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis, šiuo metu šalies miškuose labiausiai plinta ir daugiausiai žalos padaro žievėgraužiai tipografai, arba kinivarpos. Vien 2023 metais šių kenkėjų apimti valstybei priklausančių miškų plotai padidėjo 2 419 ha ir šiuo metu siekia 7 521 ha. Siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų, taikoma vienintelė priemonė – sanitariniai kirtimai, kai miško plotai, kuriuose aptikti žievėgraužiai tipografai, yra iškertami. Todėl ir sanitariniu kirtimu kertamų miškų plotai šiemet augo 282 ha ir pasiekė 3 005 ha. „Didindami sanitarinių kirtimų plotus, mažiname kitų kirtimų apimtis ir nuolat stebime eglynus, nes nuo žievėgraužių tipografų labiausiai nukenčia apie 50 metų sulaukę eglynai“, – aiškino Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Lietuva nėra išskirtinė šalis, kurioje kinivarpos padaro itin didelės žalos miškams. Situacija miškuose blogėja visose Vidurio Europos šalyse – Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje ir kitur. Tose šalyse miškų pažeidimai net didesni nei pas mus, bet ir Lietuvoje situacija nuolat blogėja“, – pastebėjo N. Kupstaitis.  Anot jo, žievėgraužių tipografų populiacija auga nuo 2020 metų. Penkių šalies rajonų – Panevėžio, Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus – savivaldybių miškai dėl šių kenkėjų išplitimo paskelbti stichinės nelaimės zona. Ir tai, ko gero, dar nėra galutinis sąrašas, nes kenkėjų populiacija ir toliau sparčiai didėja. Vidutiniškai šalyje žievėgraužių tipografų populiacija vien šiemet išaugo 75 proc. Tačiau Telšių, Raseinių, Mažeikių, Anykščių regionuose populiacijos plitimas buvo kur kas didesnis – ten kenkėjų vien šiemet pagausėjo 2,5–2,9 karto.

„Ateinančiais metais situacija gali išlikti panaši, tik gal kenkėjų populiacijos augimas nebus toks spartus, kaip šiemet“, – aiškino AM Miškų politikos grupės vadovas, vildamasis, kad sanitariniai kirtimai padarys poveikį žievėgraužių tipografų populiacijos augimui.

Svarbu nevėluoti

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vedėjo doc. dr. Artūro Gedmino pastebėjimu, šiemet žievėgraužių tipografų populiacijai plisti buvo itin palankios sąlygos, todėl išsivystė net keturios šių kenkėjų generacijos, tad yra labai svarbu sanitarinius kirtimus pradėti tada, kai kenkėjai tik ima plisti.

„Sanitariniai kirtimai kenkėjų plitimą stabdo tik tuomet, kai jie tik pradeda graužti medžius. O kai medžiai jau ima mesti spyglius, paruduoja, tuomet sanitariniai kirtimai menkai gelbsti, nes iš tokių medžių kenkėjai jau gali būti pasišalinę į kitus – sveikus medžius. Tokiais atvejais sanitariniai kirtimai – neefektyvūs“, – KRK posėdyje pastebėjo miškininkas Paulius Zolubas. Anot jo, šiemet vasarą Lietuvoje siautėję vėjai išvartė, nulaužė daug medžių. Tad gali būti, kad ten, kur vėjovartos ir vėjolaužos nesutvarkytos, atsiras naujų kenkėjų židinių. Ir visai tikėtina, kad daugiausia tokių židinių bus privačiuose miškuose, nes ne visi privačių miškų savininkai kreipia dėmesį į tai, ką kalba ir rekomenduoja mokslininkai.

LAMMC direktoriaus pavaduotojo Miškų instituto veiklai dr. Mariaus Aleinikovo pastebėjimu, vis dar nemaža dalis miškų savininkų linkę tikėti iš valdininkų girdimais tikinimais, esą su kenkėjais „gamta pati susitvarkys“, tačiau taip nebus. „Kitų šalių patirtis rodo, kad taip nebūna. Ir tai reikia suprasti, nes kitaip Lietuvoje greitai nebeliks spygliuočių miškų“, – perspėjo mokslininkas. Tačiau Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovo Dariaus Dambravos nuomone, ne vien tik miškų savininkai yra kalti, kad gal kai kada sanitariniai kirtimai pradedami kiek pavėluotai. Pasak jo, Lietuvoje labai ilgai trunka visos procedūros, kol gaunamas leidimas sanitariniam kirtimui. O jei miškas patenka į saugomas teritorijas, tuomet leidimo gavimo laikas dar labiau pailgėja. „Gal reikėtų taikyti kitų šalių praktiką, kai pažeistų medynų sanitariniam kirtimui leidimų net nereikia“, – siūlė jis.

Netaikyti jokių kirtimo normų sanitariniams kirtimams ir didinti jų apimtis, užkertant kelią kenkėjams plisti, siūlė ir KRK narys Kęstutis Mažeika. Pasak jo, tik taip bus galima išsaugoti kuo daugiau sveikų medynų.

Purkšti negalima palikti

Kur dėti kablelį? Anot AM Miškų politikos grupės vadovo N. Kupstaičio, ateinančiais metais gali išplisti ne tik didžiausios bėdos eglynams padarančių žievėgraužių tipografų populiacija, bet ir kiti ne mažiau grėsmingi miškų kenkėjai, graužiantys medžių spyglius, – verpikai, pušiniai pjūkleliai. Jau dabar kai kuriuose šalies regionuose yra stebimi itin dideli pušinių pjūklelių židiniai, ypač Ignalinos krašte. „Prieš metus jie čia buvo išplitę maždaug 1 200 ha plote, o šiemet židinys jau apima apie 5 000 ha. Tai nėra tokie kenkėjai, kurie visiškai sunaikina mišką, bet jie susilp-
nina medžius ir šie gali žūti“, – perspėjo N. Kupstaitis. Pasak jo, prevencinių priemonių, kaip apsisaugoti nuo šių kenkėjų, yra, pavyzdžiui, pasitelkus aviaciją būtų galima pušinių pjūklelių paplitimo židinius išpurkšti insekticidais. Deja, susiduriama su nenumatyta kliūtimi – didžiausias židinys yra ežeringoje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje ir ten Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) jokių purškimų leisti nenusiteikusi.

Tą KRK posėdyje patvirtino ir VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė. Pasak jos, toks jų sprendimas priimtas tiek įvertinus galimą insekticido poveikį, tiek ir tai, jog Valstybinėje augalininkystės tarnyboje iki šiol net nėra registruotas joks insekticidas, kurį būtų galima išpurkšti iš oro ant kenkėjų apimto miško. „Mes siūlome taikyti biologines priemones arba naudoti ekologinės miškininkystės metodus“, – aiškino R. Lapinskienė. Tačiau AM Miškų politikos grupės vadovo pastebėjimu, kol kas tinkamų kovai su pušiniais pjūkleliais sukurtų biologinių preparatų dar nėra. Todėl gali tekti naudoti AAP.

„CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė patvirtino, kad iš tiesų kol kas Lietuvoje registruotų miškų purškimui iš oro AAP nėra. Tačiau rinkoje yra veiksmingų preparatų, kurie galėtų pagelbėti – naikinti verpikams yra skirtas biologinis preparatas „Bacillus thuringiensis“, o pušiniams pjūkleliams – cheminis produktas „Decis Mega“.

AAP registravimas trunka ilgai ir įmonėms nemenkai kainuoja, todėl jos jų ir neregistruoja, jei nebus naudojami. Be to, Lietuvoje negalima jokių augalų purkšti dronais. Tačiau šiuo atveju būtų galima pasinaudoti Norvegijos patirtimi, kur bulvių laukai buvo purškiami iš oro, nes į juos nebuvo galimybių įvažiuoti, o purkšti buvo būtina, mat plito bulvių maras – išimties tvarka purškta dronais. „Tokią pačią išimties tvarką purškimams dronais, galiojančią 120 dienų, būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje“, – aiškino Z. Varanavičienė.

Tai, kad ateinančiais metais sparčiai augant kenkėjų pažeistų miškų plotams gali tekti purkšti, pripažino ir KRK posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras K. Šetkus. Pasak jo, taip bus elgiamasi, jei situacija nesikeis. „Lietuvoje miškams purkšti tinkamų AAP rinka yra labai maža, tad jų niekas ir neregistruoja. Bet jei nuspręsime, kad jie yra būtini ir reikia purkšti, purškiama bus įregistruotais AAP. Tam ketiname numatyti ir lėšų“, – kalbėjo viceministras.

Kviečia į diskusiją

Nors KRK posėdyje dalyvavo įvairių miškais besirūpinančių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, tačiau KRK nariai pasigedo savo kolegų iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, nors, pasak KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio, ir jie buvo kviečiami jungtis į diskusiją dėl šalies miškų sanitarinės būklės. „Jiems kaip tik labiau turėtų rūpėti mūsų miškų būklė nei mums, KRK nariams“, – pastebėjo K. Mažeika.

V. Pranckiečio nuomone, kenkėjų miškams keliamos problemos tik aštrėja ir nieko nedarymas jau vargu ar išspręs situaciją, kaip kas tikisi. „Įvairios tarnybos, kurioms turėtų rūpėti miškų būklė, atrodo, labiau rūpinasi, kad žmonės kuo mažiau lankytųsi tam tikrose teritorijose, o tai, kad ten plinta kenkėjai – joms visiškai nerūpi, – pastebėjo KRK pirmininkas, kviesdamas tiek kolegas parlamentarus, tiek ir specialistus dar kartą įsitraukti į diskusiją apie Lietuvos miškų ateitį. – Nereikėtų laukti, kol medis taps sausuoliu, o reikėtų užkirsti kelią jam tapti sausuoliu.“

Titulinėje VMU nuotraukoje Žievėgraužių tipografų pažeistas medis

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.