Kova su paukščiais – lyg su vėjo malūnais

Sulesa ir gadina

Živilė Jonikaitė, kartu su broliu Mariumi Alytaus rajone valdanti ūkį „Riešutas ir uoga“, augina 15 hektarų įvairių veislių trešnių. Jų trešnių ūkis – vienas didžiausių Lietuvoje.

„Šiemet derlius ne toks geras, kaip buvo planuota, bet nepalyginsi su praėjusiais metais, kai šalnos pražudė beveik viską“, – ŪP sakė trešnių augintoja. Anot moters, šio sezono problema – paukščiai. Jie nulesė arba sugadino maždaug nuo vienos iki dviejų tonų uogų.

„Paukščiai žalos pridaro ne tik nulesdami uogas, bet ir sugadindami jas, nes snapais prakirstos uogos tampa nekondicinėmis. Netinkamomis parduoti pasidaro ir sultimis aptaškytos trešnės. Kadangi jie pirmiausia kapoja ant aukščiausių šakų labiausiai prisirpusias uogas, jų sultys teška ant žemiau esančių, padarydamos jas lipnias ir netinkamas realizuoti. Gerai, jei palyja ir lietus nuplauna, o jei ne, uogas tenka nurašyti į nuostolį. Be to, jei paukštis nors truputį snapu įkerta uogas, jas labai greitai užpuola skruzdėlės, širšės ir galutinai pribaigia“, – sielvartavo Ž. Jonikaitė.

Kalbas, jog paukščiai nelesa geltonų uogų, alytiškė pavadino mitu ir patikino, kad jie vienodai godžiai neša ir geltonas, ir raudonas, ir vos pradėjusias nokti uogas, nesirinkdami maisto pagal spalvą.

„Manome, kad tik apdengus trešnyną tinklais įmanoma apsaugoti derlių, su broliu tuo jau domimės. Tai brangi investicija, nes hektaro uždengimo kaina prasideda nuo 17 tūkstančių eurų, tačiau patikima. Tai, ką dabar darome saugodami uogas, tėra savęs kankinimas. Garsinės patrankos, jokie kiti atgrasantys garsai, dronas neveikė, šių naudotų priemonių efektyvumas buvo nulinis. Mums labiausiai pasiteisinusi apsaugos priemonė – gyvas žmogus. Tarpueiliais važinėjame su keturračiais bei automobiliais ir keliame triukšmą, kuris paukščius išbaido, nes žmogus važinėja įvairiomis trajektorijomis ir jie nespėja priprasti“, – pabrėžė Ž. Jonikaitė.

Naudoja dvi priemones

Agronomijos mokslų daktaras, bitininkas Algirdas Amšiejus savo šeimos šilauogyne, esančiame Kauno rajone, naudoja dvi apsaugos priemones nuo paukščių. „Esame iškėlę nuo vėjo plazdenančius vanagus-aitvarus. Jie skirti atbaidyti praskrendantiems paukščiams, bet ši priemonė negelbsti nuo vietinių, netoliese gyvenančių paukščių, kurie nutupia ant atbaidymo priemonės koto ir ramiai sau švilpauja. Nuo vietinių paukščių uogas dengiame tinklais“, – sakė A. Amšiejus.

Vieno garsiausių šalyje sodininko nuomone, veiksmingos apsaugos priemonės yra lazeriai ir dronai. „Žinau Rietave ir Alytaus rajone esančių ūkių, kuriuose lazerių naudojimas pasiteisino ir paukščiai nenulesė nė vienos uogos. Tai brangi, daugiau nei 10 tūkstančių eurų kainuojanti priemonė, bet veiksminga. Tik yra viena bėda: jei šilauogynas yra netoli namų – viskas gerai, o jei toli, viduryje laukų, tai nuvažiavęs gali jo ir nerasti“, – perspėjo redakcijos pašnekovas. Jis įžvelgia, kad ateityje uogų apsaugos priemone gali tapti lengvai valdomi, iš anksto užprogramuoti dronai. „Paukščiai dronų bijo kaip nežinia ko. Manau, kad perspektyvoje jie bus viena iš geriausių apsaugos priemonių“, – sakė A. Amšiejus, atkreipdamas dėmesį, jog specialūs tinklai (ne plastikiniai) taip pat yra puiki, ekologiška apsaugos priemonė. Jais galima uždengti didžiausius plotus uogynų ir, nepaisant to, kad tinklai – taip pat brangi investicija, ji labai greitai atsiperka. „Kokį dengimo tinklais būdą – dėžės, kai uždengiamas visas plotas, ar atskirų eilių, rinktis, priklauso nuo auginamų šilauogių veislių, skynimo trukmės. Jei plote pasodintos pavienės veislės, reikėtų dengti eiles, jei visas plotas užsodintas vienos veisles uogakrūmiais, galima dengti visą plotą. Po tokia uždanga galima važinėti, jei reikia – naudoti ir išorinę laistymo sistemą, patogu dirbti ir skynėjams. Dar vienas tinklo privalumas – jis šiek tiek meta šešėlį, kurio kartais labai prireikia“, – uogynų apsaugos patarimais pasidalino A. Amšiejus.

Patyręs sodininkas akcentavo, jog norint veiksmingai apsaugoti derlių pirmiausia reikia žinių apie auginamas uogas, o tada įsigyti tinkamą priemonę.

Geriausia – tinklai

Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) pirmininkas Tautvydas Gurskas, jau trejus metus auginantis virš hektaro amelankių, taip pat tvirtino, kad šiemet paukščių ypač daug, jie įžūliai drąsūs. Žmogus uogas skina, o jie tupi šalia ir lesa, nejausdami jokio pavojaus.

„Apsaugai nuo paukščių išbandėme įvairias priemones: šūvio, plėšriųjų paukščių garsų imitacijas, lazerį, plėšrių paukščių aitvarus, kompaktinius diskelius – niekas nepadėjo. Mano įsitikinimu, realiai veiksminga priemonė yra specialūs tinklai, kai daroma dėžė aplink visą lauką ir paukščiai negali pro niekur įskristi. Prie visų kitų priemonių paukščiai pripranta arba išmoksta prisitaikyti. Tinklai brangu, bet kai paukščiai nulesa visą derlių, nuostoliai būna dar didesni. Kaip ketinu saugoti uogas nuo paukščių? Ko gero, nieko nedarysiu“, – optimizmu netryško T. Gurskas.

Kaip LUAA pirmininkas T. Gurskas sakė, iš augintojų šiemet teko girdėti daug nusiskundimų dėl paukščių padarytos žalos. Yra sausmedžių ūkių, kurių 80–85 proc. derliaus nulesė paukščiai.

„Apsaugai nuo paukščių jokia parama neskiriama, patirta žala nekompensuojama. Tik nuo šalnų yra draudimas. Dėl žvėrių padarytos žalos atlyginimo reikia labai pakovoti, kad jį gautum, nes kai kurios seniūnijos nenori mokėti kompensacijų. Žinoma, yra ir atsakingų savivaldybių, padedančių augintojams. Varėnos ir Vilkaviškio rajonų bei Druskininkų savivaldybės skiria pinigų tvoroms, kad augintojai apsaugotų savo turtą nuo žvėrių. Vidurio Lietuvos savivaldybės šiam reikalui per mažai skiria dėmesio.

Išsiuntinėjome visoms savivaldybėms prašymus daugiau finansuoti ūkininkų patiriamą žalą, nes pinigai, surenkami iš medžiotojų, turi būti skiriami šiam reikalui. Kai kurie rajonai piktai atsakė, kad „jums nepriklauso, čia jūsų bėdos“. Turime pavyzdžių, kad pinigai buvo išleisti kitoms reikmėms. Yra savivaldybių, neatsiunčiančių ūkininkams priminimų ar net pranešimų apie prašymų dėl šalnų patirtų nuotolių atlyginimo teikimo terminus arba atsiunčiančių likus porai dienų iki pabaigos“, – apie pagalbos stoką uogų augintojams redakcijai kalbėjo asociacijos pirmininkas.

Anot T. Gursko, paremti uogų augintojus labai svarbu, nes šis sektorius kaime sukuria darbo vietas, yra imlus rankų darbui – reikia skynėjų, svėrėjų, pakuotojų. Kai kuriose vietovėse moterims tai bene vienintelė galimybė įsidarbinti.

Išskrido patys

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Asmeninių albumų nuotraukos

Viršelyje: Tokios apsaugos priemonės paukščių neatbaidė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.