„Kova su šešėliu“ išguldys kaimą

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtos Darbo kodekso (DK) pataisos, pagal kurias darbdavys privalo darbo užmokestį, dienpinigius, komandiruočių išlaidų kompensacijas ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas pervesti į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.Taigi darbdavys nebegali su darbuotoju atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Ar toks politikų sprendimas netarnauja vien bankų interesams? Ar gali tokios priemonės padėti kovoti su šešėline ekonomika, ar tik apsunkins žmonių, ypač gyvenančių regionuose, būtį ir buitį? Juolab, kad už durų stovi omikron.

Ne visi ratuoti 

Nemažai kaimiškų vietovių pensininkų, kuriems nėra 80 metų, jau kelerius metus vyksta pasiimti pensijos į už kelių dešimčių kilometrų nutolusį paštą ar bankomatą. Tad nuo 2022-ųjų pradžios prie šios pensininkų „armijos“ prisijungia daugiau regionų gyventojų. Jie, norėdami išsigryninti pinigus, kuriuos į jų sąskaitą banke pervedė darbdaviai, vyks į rajono centrą ar didmiestį, nes ten, kur gyvena, ar aplink nėra nei pašto, nei bankomato, o parduotuvėje arba nėra „Perlo“ terminalo, arba, jei ir yra, jame retai kam nusišypso laimė išsigryninti pinigus. Mat regionų prekyviečių apyvartos – menkos, į jas pirkėjai suplukdo mažai grynų pinigų.

„Seniai mano atlyginimas pervedamas į kortelę – sąskaitą banke. Vairuoju automobilį, todėl man nėra problemos iš namų nuvykti į už 10 km esantį rajono centrą ir ten bankomate išsigryninti pinigus. Tačiau sunku juos išsigryninti neturintiesiems automobilio. Kas gyvena giliau kaime, iki autobusų stotelės kulniuoja 3–4 km. Rajoninis autobusas kursuoja tik kartą per dieną – išvyksta ryte, grįžta popiet, – „Ūkininko patarėjui“ sako Rima Girdžiūnienė iš Skuodo r., Aleksandrijos sen., Truikinų kaimo. – Kadangi Skuode nėra banko skyriaus,  net pasikeisti banko kortelę tenka važiuoti į Mažeikius, jie už 50 km, arba į Kretingą – už 60 km nuo Truikinų. Kaimo žmonės, ypač vyresni, nori turėti grynų pinigų, nes prie jų pripratę. Jiems saugiau parduotuvėje atsiskaityti grynaisiais, o ne kortele. Jie galvoja, kad, jei atsiskaitys kortele, jų sąskaita banke sumažės daugiau, nei turėtų. Kita vertus, netikėtai prireikus pinigų, pavyzdžiui, norint sumokėti pagalbininkui už kokį nors darbelį, greitai neatsidursi prie bankomato, kai autobuso nėra. Dabar, siaučiant pandemijai, dar sunkiau kaimo žmonėms šią ir kitas paslaugas gauti.“

Nori grynųjų  

Panašiai apie kaimo žmonių situaciją, susijusią su pinigų išsigryninimu, argumentuotai ŪP kalba ir Utenos r., Vyžuonų sen. Sprakšių kaimo ūkininkė Laimutė Zaborskienė: „Ne visose kaimiškų vietovių parduotuvėse veikia „Perlo“ terminalai. Turiu automobilį, todėl nuvažiuoju į rajono centrą ir išsigryninu pinigus. Bet ne visi mūsų kaimo žmonės jį turi – negali patys, be kaimynų ar kitų žmonių automobilinės paslaugos, įveikti 10–20 km iki bankomato.

Visada reikia turėti grynų pinigėlių. Juk, netikėtai jų prireikus, nenukaksi greitai iki bankomato, o jei ir nukaksi, jis gali neveikti. Daug kur galima atsiskaityti banko kortelėmis, tačiau daugelis žmonių, labiausiai vyresnio amžiaus, nepasitiki jomis. Jie nori grynaisiais pinigais atsiskaityti už prekes, paslaugas bei gauti atlygį už darbą. Pavyzdžiui, kai pats negali nuvykti apsipirkti, nejaugi duosi savo banko kortelę kaimynui, kad jis parvežtų, ko reikia? Šis klausimas ypač aktualus dabar, per pandemiją. Aš net nenorėčiau imti žmogaus, kuris prašo jam ką nors nupirkti, kortelės.“

Šakių r. Plokščių ūkininkė, pedagogė bei gidė Gražina Kazarian sako, jog didesnes už šią veiklą į sąskaitą banke pervestų pinigų sumas ji išsigrynina už 12 km esančiame bankomate rajono centre, mat vietos parduotuvės terminale retai yra pakankamai pinigų. Plokštiečiai grynintis pinigus į Šakius dažniausiai vyksta savo automobiliais, kas jų neturi – kooperuojasi su kaimynais. Kai kas net verčiasi juos ir aplinkinių kaimų gyventojus už atlygį paveždami iki bankomato Šakiuose.

Be bankomatų – net miesteliai

L. Zaborskienė abejoja, ar sezoniniai ūkio pagalbininkai, dirbantys jame 2–3 dienas, bus patenkinti, atlygį gaudami ne iškart ir grynaisiais pinigais, o pervestą į sąskaitą banke tik mėnesio pabaigoje.

Pasak Lazdijų r. savivaldybės tarybos nario Albino Žymančiaus, ūkininkams ir daugeliui kitų regionų žmonių naujoji tvarka, kai atlygis pervedamas į sąskaitą banke, ne visais atvejais patogi. Antai kai kurie pagyvenę žmonės, nusamdyti sezoniniams darbams, pavyzdžiui, rinkti akmenis iš laukų, neturi banko kortelių. Rajone bankomatai yra tik Lazdijuose ir Veisiejuose. Kiti Lazdijų r. gyventojai išsigryninti pinigus vyksta į Druskininkus.

„Galbūt reikėjo pereinamojo laikotarpio – naujosios tvarkos neįvesti, kol bankomatų neatsiras bent kitose didesnėse rajono vietovėse: Seirijuose, Šeštokuose ir Krosnoje“, – svarsto A. Žymančius.

Nežino, kaip gyvena žmonės

Alytaus r. Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Atžalynas“ direktorius Algis Žėkas, Raseinių r. įmonės „Agroservisas Lt“ direktorius Valdemaras Jacikas, Kėdainių r. Okainių ŽŪB direktorius Vilius Samuolis, Šakių r. kiaulių komplekso „Idavang“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius ŪP tvirtina, jog seniai su darbuotojais atsiskaitoma pervedant pinigus į jų sąskaitą banke. Kai kurie iš jų sako, jog jiems tokia tvarka patogi, tačiau darbuotojams – ne visada.

„Kaimiškose vietovėse nėra bankomatų, banko skyrių, pašto, ne visose jų parduotuvėse yra „Perlo“ terminalai, o jei yra, dažnai tušti: nėra pinigų. Kas gyvena Vilniuje ir priima tokius įstatymus – kad privalu pinigus pervesti į darbuotojų ar pensininkų sąskaitas, – nežino, kaip gyvena kaimo žmonės. Nežino, kad jie išsigryninti pinigus važiuoja už kelių dešimčių kilometrų, kiti nė automobilių neturi, o autobusai nekursuoja! Regionuose viską uždarinėja. Visiems, kas taip daro, rūpi tik pelnas. Jei galėtų, kilpą paprastiems žmonėms ant kaklo užveržtų. Ką darysi – išsirinkome tokią valdžią... Ji gera tik prieš rinkimus: prieš juos prižada visokio gėrio, o po jų nė neatvyksta į regionus, tik priiminėja įstatymus“, – piktinasi Okainių ŽŪB vadovas V. Samuolis.

Nuolat smaugia 

„Mūsų įmonei patogiau darbuotojams pervesti pinigus į jų sąskaitą banke. Nes nereikia vykti į banką parvežti pinigų. Nemažai kaimiškų vietovių gyventojų važiuoja į miestus, tad jiems nėra problemos išsigryninti pinigus. Tačiau bėda, kad daugelyje miestelių, pavyzdžiui, Simne, nėra bankomatų. Jie turėtų būti. Bankai labai skaičiuoja – sako, kad jiems neapsimoka tas ir anas. Neseniai banke išgirdau, kad jame nekeičiama valiuta, nes neapsimoka“, – teigia ŽŪB „Atžalynas“ direktorius A. Žėkas.

„Agroserviso Lt“ vadovas V. Jacikas šias DK pataisas vadina kvailomis ir neslepia pasipiktinimo valdžia. Sako, jog ji dar kartą pasistengė įkąsti šalies žmonėms, laikydama juos nusikaltėliais, pati būdama nusikaltėlė.

„Gyvename veidmainių ir nusikaltėlių valdomoje valstybėje. Ji elgiasi kaip okupantas – jai vis vaidenasi, kad gyventojai ką nors blogai daro, todėl nuolat juos smaugia. Pavertė mus namų ir gyvulių ūkiais. Atsivedusi į šalį užsieniečių bankus, nori per juos žinoti apie kiekvieną mūsų kvėptelėjimą: kur lankomės, kiek ir už ką išleidžiame pinigų. Per šią informaciją mus valdo, užkraudama naujus mokesčius, kad neliktų pinigų – gyventume nuo algos iki algos“, – piktinasi J. Jacikas. Pasak jo, nuo metų pradžios įsigaliojusios DK pataisos pažeidžia galiojančius įstatymus. Juk Civiliniame kodekse grynieji pinigai pripažinti teisėta mokėjimo forma, kaip ir jų pervedimas į asmens sąskaitą.

Ignoravo

Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidento Dano Arlausko, šios DK pataisos byloja apie valdžios nekompetenciją ir populizmą. Trišalėje taryboje LDK nariai laikėsi nuoseklios pozicijos, kad, jas įteisinus, bus pažeista konstitucinė žmonių teisė gauti atlyginimą kaip jie nori ir apie tai nurodė raštu – grynaisiais pinigais ar pervestais į sąskaitą banke. Tačiau tokia LDK pozicija buvo ignoruota, kaip ir nuomonė, jog pataisos tikrai nepadės mažinti šešėlio.

„Manau, suveikė bankų interesas: jiems ne tik apsimoka laikyti daug – 7 mlrd. Eur – gyventojų santaupų ir nemokėti palūkanų. Jie gyvena ir iš pinigų pervedimo. Politikai, kurie priima tokius sprendimus, neįsivaizduoja, kaip veikia gyvenimas. Juk kaimų žmonėms nelengva išsiimti sąskaitoje esančius pinigus“, – ŪP teigia D. Arlauskas.

Elgiasi kaip dievai

„Politikai sako, jog tokiomis DK pataisomis bus mažinamas šešėlis. Tegu mažina, kur jis yra ar gali būti. Darbdaviai tegu perveda pinigus į darbuotojų sąskaitas banke, kad nebūtų mokami vokelyje. Tačiau kuo dėti pensininkai, sodų bendrijos ir nevyriausybinės organizacijos?! Kodėl jiems, nevykdantiems ūkinės veiklos, privalu naudotis bankinėmis operacijomis?!” – retoriškai klausia įmonės Vilniaus susivienijimas „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas.

Pasak jo, tokių pataisų tikslas – ne kova su šešėliu, o bankų interesas: kad jie dar daugiau pinigautųsi, imdami komisinį mokestį už pinigų pervedimą. Lietuvoje – 1 200 sodų bendrijų. Nuo šių metų pradžios nario mokesčio jau negalima mokėti grynaisiais pinigais. Tad kiekvienas sodų bendrijos narys privalo nario mokestį pervesti bankiniu pavedimu, už šią paslaugą, žinoma, bankui nemažai sumokėdamas. „Politikai turi tarnauti žmonėms, tačiau jie įsivaizduoja esantys dievai, galintys daryti, ką nori. Užuot stengęsi, kad žmonėms būtų patogu gyventi, daro atvirkščiai. Nuo kaimo žmonių tolina mokyklas, gydymo įstaigas. Kaimiškose vietovėse nėra bankomatų, senyvo amžiaus žmonės nė nemoka jais naudotis, tačiau lygioje vietoje sudaroma problema – įvedama prievolė nemokėti grynaisiais. Tegu būna mišrus atsiskaitymo būdas – ir mokant grynaisiais, ir pervedimu: kam kaip patogu“, – siūlo R. Vaitekūnas.

Degina kurą

„Baisu! Viskas daroma, kad neliktų popierinės valiutos, įsivyrautų elektroninė skaitmenizacija. Tačiau regionuose beveik nėra bankų ir „Lietuvos pašto“ skyrių, trūksta bankomatų, parduotuvėse „Perlo“ terminalai tušti. O didmiesčiuose bankai įsikūrę prašmatniausiuose pastatuose! Kaimiškų vietovių žmonės, norėdami išsigryninti pinigus, priversti gaišti laiką ir deginti kurą, vykdami į miestą. Kokia kova su aplinkos tarša, jei dar daugiau regionų žmonių dardės į miestą pas bankininką ar išsitraukti danties?! Kai paslaugos tolsta nuo žmonių ir jie skurdinami, tai yra vertybinė politika?!“ – redakcijai piktinasi Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos (PTA) prezidentas Vytenis Butkevičius.

Jis sako, jog politikai dirba kitiems ir savo kišenei. Per krizę įvedamos šios DK pataisos ir Vyriausybė didinasi atlyginimus. Tačiau pirmosios nepriklausomos Lietuvos signatarai nutarė neimti atlyginimų, kol valstybė stipriai neatsistos ant kojų. Pasak jo, Lietuvoje gyventume kaip karaliai, nejusdami energetinio bado, jei politikai nebūtų pigiai pardavę tautos interesų, sudarydami svetimšaliams palankias sąlygas privatizuoti strateginius šalies objektus, įsigalėti skandinavų bankams ir pan.

Siūlo atšaukti

Pasak PTA vadovo V. Butkevičiaus, kadangi nėra nacionalinio komercinio banko, monopolistai skandinavų bankai, neturėdami konkurento, užkėlę piniginių operacijų kainas. Žmonės, neturėdami grynųjų ir negalėdami kortele atsiskaityti turguje, trauks į didžiųjų prekybos tinklų parduotuves. Kapitalas, kurį Lietuvos žmonės sukrauna skandinavų bankams, didina Švedijos, Suomijos piliečių pensijas. Tad tokia DK pataisų ir kitų lobistinių sprendimų pasekmė. Pašnekovas šias pataisas vadina dar viena nusikalstama politinės korupcijos apraiška. Jo nuomone, nevalia iš žmonių atimti galimybės turėti grynų pinigų. Dabar ji atimama, nes regionuose be galo sunku juos išsigryninti.

„Kitą trečiadienį Seimo Finansų ir biudžeto komiteto (FBK) posėdyje bus svarstomas mano pasiūlymas atšaukti šias DK pataisas ir pratęsti mokėjimą grynaisiais iki liepos 1 d., kai kaimiškose vietovėse atsiras daugiau bankomatų ir „Perlo“ terminalų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia Seimo FBK pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, o paklaustas, kodėl iškart nebuvo taip padaryta, tęsia: – Kai kurie politikai konvejeriu priima įstatymus, nenorėdami gilintis į kaimo gyventojų problemas.“ Pasak Seimo nario, vienas iš demokratinės valstybės požymių – kai politikai palaiko glaudų ryšį su visuomene ir ją girdi. Deja, tik deklaruojame, kad esame demokratinė valstybė.