Kovai su invazinėmis rūšimis – ir Europos Sąjungos lėšos

Ir biologinei įvairovei, ir žmogui

APVA Aplinkosaugos departamento Gamtos apsaugos projektų skyriaus vyriausioji projektų vadovė Inga Banytė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad į planuojamo skelbti projekto kvietimą, įtraukta tik dalis invazinių rūšių. Pasirinktos labiausiai paplitusios ir didžiausią grėsmę biologinei įvairovei darančios rūšys: Sosnovskio ir Mantegacio barščiai, didžiosios ir kanadinės rykštenės, bitinės sprigės ir ispaniniai arionai. Abiejų rūšių barščiai pavojingi ir žmogui, nes jų sultys gali sukelti smarkius nudegimus. „Kvietimas numatomas šį gruodį arba kitų metų sausį. Kol kas tiksli data dar nėra nustatyta, tačiau pareiškėjai jau turėtų planuoti teikimus būtent šiuo laikotarpiui“, – teigė I. Banytė.

Galimi pareiškėjai – tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys – visi Lietuvos gyventojai. Kvietimo sąlygos visiems vienodos. Tačiau APVA atstovė pažymėjo, kad atlikti tam tikrus namų darbus, pasiruošti reikia jau iš anksto. „Mes šią informaciją skelbiame jau nuo metų pradžios. Per metus buvo organizuoti teoriniai ir praktiniai seminarai, klausimų ir atsakymų sesija, konsultacijos būsimiems pareiškėjams“, – aiškino ŪP pašnekovė.

Pagrindinis dokumentas, kurį pareiškėjas turėtų būti pasirengęs – invazinės rūšies arba rūšių grupės naikinimo arba gausos reguliavimo veiksmų planas, parengtas pagal projekto finansavimo sąlygų, invazinių rūšių naikinimo kontrolės veiklos aprašus. Veiksmų planą pareiškėjas gali pasiruošti savarankiškai. Tokiu keliu keliauja kai kurios savivaldybės, pavieniai asmenys. Į pagalbą galima pasitelkti konsultantus ar ekspertus.

Visų radaviečių, kuriose planuojama naikinti invazinę rūšį ir kurios bus įtrauktos į veiksmų planą, plotai būtinai turėtų būti pažymėti, o rūšys – įtrauktos į invazinių rūšių informacinę sistemą INVA kartu su paraiška. Jeigu į veiksmų planą planuojama įtraukti kitų savininkų arba valdytojų sklypus, privaloma gauti jų raštiškus sutikimus iki paraiškos pateikimo.

Paraiškos bus vertinamos viena po kitos, jas bus galima teikti iki tol, kol bus paskirstytos visos lėšos arba pasibaigs kvietimo terminas. Bendra projekto vertė – 6 mln. Eur. Paramos forma – dotacija. Yra galimybė gauti iki 30 proc. avansinį pradinių darbų apmokėjimą.

Kiekvienų metų pabaigoje būtų kompensuojamos tais metais patirtos išlaidos, tačiau, pasak I. Banytės, kartu reikėtų pateikti eksperto išvadas, kuriose būtų įvardijama, kad priemonės, numatytos veiksmų plane, buvo atliktos tinkamai, vadovaujantis veiksmų plano reikalavimais.

Didžiausios problemos

APVA atstovė pažymėjo, kad dotacijos „lubų“ vienam pareiškėjui būsimajame kvietime nėra nustatyta. Tačiau, atsižvelgiant į invazinių rūšių keliamos problemos mastą, svarbą Lietuvoje, numatyti tam tikri prioritetai. Pagal APVA vykdytas apklausas paaiškėjo, kad būsimi pareiškėjai, pildę APVA parengtas anketas, nurodė didžiausią problemą – Sosnovskio barščių paplitimą. Pagal problemos mastą daug rūpesčių kelia ir invaziniai šliužai – ispaniniai arionai – bei invaziniai augalai – didžiosios ir kanadinės rykštenės, bitinės sprigės. Kaip ir visos invazinės rūšys, minėti augalai į Lietuvą buvo atvežti iš kitų kraštų, nevaldomai išplito ir užėmė vietinių rūšių buveines. Pasak I. Banytės, bitinių sprigių, dažniausiai augančių šalia vandens telkinių, upių pakrančių, sėklos gali plisti vandeniu.

„Augalas gražus, rausvais žiedeliais, pritraukia ne tik žmonių žvilgsnius, bet ir vabzdžius, kurie augalus apdulkina ir taip dar labiau didina jų plitimą. Gal tik bitinių sprigių naikinimas šiek tiek lengvesnis, paprastesnis, nes šie augalai neturi labai gilios šaknų sistemos“, – ŪP pastebėjo vyriausioji projektų vadovė.

Grožiu bitinėms sprigėms nenusileidžia ir rykštenės. Dažniausiai, pasak I. Banytės, invazinės rūšys, ypač augalų, labai gražios. Natūralu, kad žmonės pradeda tokius augalus auginti savo darželiuose, o vėliau susiduria su rūpesčiais, kaip išnaikinti gana greitai padidėjusius plotus.

„Ispaniniai arionai – sodininkų siaubas. Šių šliužų gausu ir saugomose teritorijose. Nors „Natura 2000“ teritorijose yra galimybė naikinti visas invazines rūšis, tačiau didžiausia lėšų dalis skirta kovai su nesaugomose teritorijose paplitusiomis rūšimis“, – pažymėjo ŪP pašnekovė. Labai svarbu dalyvaujantiems APVA projekte žinoti – jei naikinti planuojama invazinė rūšis patenka į saugomą teritoriją, būtina gauti suderinimą iš saugomos teritorijos direkcijos.

Skirtingi naikinimo metodai

Tiek augalų, tiek ir gyvūnų invazinės rūšys, pasak APVA atstovės, paplitusios visoje Lietuvoje. Sosnovskio barščiai pradėjo plisti labiau Rytų Lietuvoje, todėl ir dabar ten jų yra daugiau. Tačiau šių pavojingų invazinių augalų nemažai aptinkama ir centrinėje šalies dalyje, ir pietuose. Tas pats pasakytina ir bitines spriges, tik didesnis jų paplitimas pietrytinėje dalyje.

Skirtingų invazinių rūšių naikinimo metodai skiriasi. Jų yra daug ir įvairių. Vieni labiau efektyvūs, kiti – mažiau. Pasak I. Banytės, geriausiai veikia kompleksiniai naikinimo metodai, kai taikomos tiek mechaninės, tiek ir cheminės naikinimo priemonės. Tačiau pastarąsias ne visada galima taikyti, tuomet pagal rekomendacijas reikia labai gerai suplanuoti, kaip invazines rūšis naikinti labiau tinkamomis mechaninėmis priemonėmis. Yra jaukų, gaudyklių, masalų, apsaugos tvorelių ir pan.

„Iš esmės visos – tiek cheminės, tiek ir mechaninės – priemonės yra tinkamos dotacijai pagal būsimą kvietimą gauti. Neįtrauktas tik biologinių naikinimo priemonių kompensavimas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad finansuojama bus pagal fiksuotus įkainius. Iš viso projekte numatyta 16 įkainių, kurie buvo apskaičiuoti, sudaryti pagal Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) atliktą praktikos ir ankstesnių patirčių tyrimą. Įkainiai apima keturias invazinių rūšių grupes ketveriems naikinimo metams“, – pažymėjo I. Banytė.

APVA atstovė minėjo, jog dažnai sulaukiama klausimo, ar galima ispaniniams arionams naikinti gauti dotacijų įsigyti antims bėgikėms, kurios minta šiais šliužais. Deja, ne, ši priemonė nėra numatyta fiksuotųjų įkainių tyrime.

„Mes tikrai esame suinteresuoti padėti mūsų būsimiems pareiškėjams pasiruošti. Dalis pareiškėjų jau yra susirinkę reikalingą informaciją veiksmų planams parengti. Galite mums parašyti, paskambinti, pasikonsultuoti su kolegomis, jeigu kyla klausimų“, – kvietė projektų vadovė.

Vilnius – ne išimtis

Vilniaus miesto Aplinkos skyriaus Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas pastebėjo, kad Vilnius nėra kažkoks išskirtinis miestas, kuris nesusiduria su invazinėmis rūšimis ir jų keliamomis problemomis.

Didžiausia problema, pasak vyriausiojo specialisto, yra Sosnovskio barščiai, nemažai rūpesčių kelia ispaniniai arionai, didžiosios ir kanadinės rykštenės.

„Problemų yra ir jas bandome spręsti. Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2020 m. yra parengusi Sosnovskio barščių naikinimo planą, iš APVA buvo gavusi finansavimą. Šiuos invazinius augalus naikinome tam tikrose vietose trimis būdais: kasėme, purškėme cheminėmis medžiagomis ir šienavome. Po trejų metų Aplinkos apsaugos departamentas mūsų atliktus darbus įvertino palankiai. Pavyko sumažinti Sosnovskio barščių tankumą, daugelyje nedidelių vietų augalai visai išnyko. Tačiau ir vėl atsiranda naujų vietų. Didžioji problema, kurią įžvelgiame, ta, kad su invaziniais augalais nesitvarkoma kompleksiškai. Reikia tvarkyti ne tik valstybinius, bet ir privačius sklypus.

Mes, kaip savivaldybės administracija, tvarkėme pagal planą. O privatininkams užtekdavo nusišienauti, ir tai tik po keleto raginimų“, – aiškino E. Tamošiūnas.

Vyriausiasis specialistas teigė, jog jau yra parengtas veiksmų planas tvarkyti ne tik valstybinius, bet ir privačius sklypus. Kitas žingsnis – kreiptis į Vilniaus miesto tarybą, kad būtų gautas leidimas dalyvauti būsimajame APVA kvietime. Būtini ir privačių sklypų savininkų pritarimai. „Esame parengę planus ne tik Sosnovskio barščių naikinimui, bet ir dar du planus kovoti su ispaniniais arionais keturiose teritorijose bei su rykštenėmis, labiausiai išplitusiomis vakarinėje miesto dalyje“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

Problemų kelia ispaniniai arionai

Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus patarėjos (ekologės) Kristinos Stulpinienės teigimu, rajono gyventojams daugiausia problemų kelia ispaniniai arionai. Dėl gausaus dauginimosi ir palankių Lietuvos klimato sąlygų šie invaziniai organizmai plinta sparčiai. Viešose teritorijose ispaniniai arionai buvo naikinami naudojant feramolio granules, o gyventojai savo sklypuose naikino savarankiškai. Nors Klaipėdos r. yra Sosnovskio barščių židinių, pastebima ir pavienių rykštenių, lubinų, šiuo metu jie nekelia tiek problemų, kaip ispaniniai arionai.

Sosnovskio barščiai buvo naikinami pagal „Sosnovskio barščių gausos reguliavimo Klaipėdos r. apylinkėse 2021–2023 m. veiksmų planą“. Per šį laikotarpį invaziniai augalai buvo šalinami tik valstybinėse teritorijose. Nuo ateinančių metų planuojama naikinti ir privačiuose sklypuose augančius Sosnovskio barščių židinius, gavus žemės savininkų sutikimą.

Klaipėdos r. savivaldybės administracija, pasak K. Stulpinienės, ketina pasinaudoti APVA kvietimu ir teiks paraiškas naikinti tiek Sosnovskio barščius, tiek ispaninius arionus.

Kristinos STULPINIENĖS nuotraukos

Nr. 306/7