Kovas: darbai darbus veja

SODAS

Nubalinti vaismedžiai sveikesni

Ryški kovo saulė labiau šildo vaismedžių kamienus, storesnes šakas, tačiau naktimis oras atvėsta, kartais net iki minusinės temperatūros. Tokie temperatūrų skirtumai kenkia medžiams, nudegina žievę, atsirandą įtrūkimų, kurie sudaro puikias sąlygas vystytis įvairių žievės ligų sukėlėjams.

Tokių ligų išvengsite, jei nubaltinsite kamienus. Jeigu tai padarėme iš rudens ar vasarį, jūsų vaismedžiai jau saugūs, bet jeigu šį darbą atidėsite balandžiui ar gegužei, augalams naudos neduos.

Paprasčiausias būdas nubaltinti kamienus – nudažyti juos baltais emulsiniais dažais, keturis kartus praskiestais vandeniu (1:4). Tokie dažai nėra brangūs, be to, gerai laikosi, nenusiplauna, išlieka ir po liūties. Praskiedus juos vandeniu, ant žievės nesusidaro plėvelė ir kamienas gali kvėpuoti.

Balinti galite ir tradiciniu būdu, naudojant kalkių ir molio mišinį. 10 litrų vandens kibire ištirpinkite 2 kg kalkių ir 1 kg riebaus molio, o kad geriau sukibtų su žieve, į mišinį įpilkite 1 proc. klijų (lipalo). Galite nusipirkti ir jau paruošto mišinio.

Genėti reikės ir pirmamečius sodinukus

Pirmiausia pasirūpinkite derančiais obelų ir kriaušių vaismedžiais. Bet prieš tai apžiūrėkite, kad genėjimui skirti įrankiai būtų aštrūs, švarūs, dezinfekuoti.

Sutankėjusius suaugusių, senesnių vaismedžių vainikus labiau išgenėkite, pašalinkite greta viena kitos augančias šakas, ypač tas, kurios liečiasi. Jei matote, kad verta, pašalinkite ir daugiau šakų, aukštų senesnių vaismedžių viršūnes geriau nupjaukite.

Jei nugenėtų šakų skersmuo siekia 2–4 cm, žaizdų nereikia tepti, nes augalas pats nesunkai susitvarko, bet storesnių šakų žaizdas aptepkite praskiestų emulsinių dažų ir fungicido tirpalu ar sodo tepalu.

Kuo mažiau genėkite jaunesnius vaismedžius. Nukarpykite smailiu kampu augančius vertikalius ūglius, metūglius ir jaunas šakas. Nugenėtas šakas išlenkite į šonus ir pririškite virvute prie apatinių, liemens ar į žemę įkaltų kuolų – jos augs silpniau ir pradės anksčiau derėti.

Jei tik galima išgelbėti, gydykite graužikų, kiškių ar stirnų pažeistus vaismedžių kamienus. Jų padarytas žaizdas saugokite nuo džiūvimo ir skubiai aptepkite tyre, paruošta iš ~25 proc. galvijų mėšlo (be šiaudų), apriškite maišiniu audiniu ir aprišalą nuolat drėkinkite.

Vaismedžiams skiepyti papjaustykite ūglių ir padėkite vėsiame rūsyje (0 °C) ar kitoje patalpoje, drėgname smėlyje ar šaldytuve. Tik prieš tai suvyniokite į drėgną popierių ir įdėkite į polietileninį maišelį, kad neišgaruotų drėgmė.

Jau dūzgia aviliai

Baigiasi bičių žiemojimas, vis aukščiau kopia saulė. Lizdo viduryje bičių motina deda kiaušinėlius. Pradedama auginti pirmoji pavasarinė bičių karta. Ateina didžiųjų rūpesčių metas, bitės netruks apsiskraidyti. O kol neišsiveržė laukan, pravalykime lakas, kad darbštuolėms netrūktų oro.

DARŽAS

Sutvarkykite šiltnamį

Jei reikia keisti šiltnamio dangą, įsigykite stabilizuotą polietileno plėvelę, skirtą šiems statiniams dengti. Jos tarnavimo laikas ilgesnis nei nestabilizuotos.

Pirmiausia sutvarkykite šiltnamio karkasą ir vėdinimo orlaides. Visoms žalumyninėms daržovėms ir pomidorams tinka apatinis šoninis vėdinimas, o agurkams – viršutinis, nes jie nepakenčia skersvėjo.

Karkasą nudažykite baltai, ypač tose vietose, kur jis liečiasi su plėvele, kad karštomis saulėtomis dienomis plėvelė mažiau įkaistų. Tada jau denkite šiltnamį nauja plėvele, bet ją gerai įtempkite.

Kasmet naudinga pagerinti šiltnamio gruntą. Dirvos fizines savybes praturtins kraikinės durpės, kompostas, perpuvęs mėšlas, pastovėjusios lapuočių pjuvenos ir žievė.

Kovo pradžioje nešildomame šiltnamyje sėkite ridikėlius, salotas, morkas, sodinkite svogūnų ropeles atželdinti. Kad anksčiau daržovės sudygtų, apdenkite agrodanga.

Sėja šildomame šiltnamyje

Jeigu jūsų šiltnamis šildomas, kovą galite užsiauginti įvairių daržovių daigų. Pirmąjį mėnesio dešimtadienį šildomame daigyne į dėžutes pasėkite paprikų, pomidorų, baklažanų (kuriuos auginsite nešildomuose šiltnamiuose po žalumynų), ankstyvųjų arba žiedinių kopūstų (ankstyvajam derliui).

Pomidorų, baklažanų daigus pikuokite į polimerinius ar durpinius vazonėlius, pripildytus durpių substrato. Paprikų sėklas geriau sėti tiesiai į vazonėlius, nes jos nemėgsta pikavimo. Kopūstų sėklas berkite ir daigus auginkite polimerinėse daigyklose.

Antrąjį mėnesio dešimtadienį į dėžutes galite pasėti daugiamečių prieskoninių augalų: paprastųjų raudonėlių, kalninių dašių, kvapiųjų gelsvių, tikrųjų levandų, paprastųjų katžolių, vaistinių šalavijų, citrininių monardų, vaistinių melisų, taip pat vienmečių: gumbinių salierų, porų, taip pat ropinių kopūstų.

Dėžutes pripildykite durpių ir smėlio mišinio (2:1). Prieš sėją paruoštą substratą suspauskite ir palaistykite. Sėklas sėkite eilutėmis.

Porų daigai nepikuojami, bet salierų daigus pikuokite, kai jie išaugins du tikruosius lapelius.

Pradėkite daiginti bulves

Kovo viduryje pradėkite daiginti ankstyvąsias bulves, tuo paankstinsite jų derėjimą. Atrinkite ne mažesnes kaip 50–80 g bulves, sudėkite į dėžutes ir daiginkite šviesioje, 12–15 °C patalpoje. Šviesoje daigai neištįsta. Jei patalpa sausa, bulves 2–3 kartus per savaitę apipurkškite vandeniu. Jos sudygsta per 35–40 dienų.

Nepamirškite vėdinti patalpas, kuriose laikote bulves ir daržoves. Jeigu vėlyvesniam sodinimui bulvės jau sudygo, daigus nulaužykite, iki sodinimo spės išleisti naujų, o peraugę daigai sodinant nulūžinėja. Perrenkamas bulves surūšiuokite pagal stambumą, nes stambesnius gumbus reikės sodinti rečiau, smulkesnius – tankiau.

GĖLYNAS

Paplušėsite dabar – džiaugsitės vasarą

Vis dažniau pasirodanti saulė žadina gyvybinius augalų procesus, o naktimis spaudžiantis šaltukas dar gali jiems pakenkti. Todėl visžalius dekoratyvinius augalus (rododendrus, lauralapes vyšnias, buksmedžius) reikėtų apdengti balta daržo plėvele ar kita lengva medžiaga.

Vasarą ir rudenį žydinčių krūmų – japoninių lanksvų, sidabražolių, raugerškių, veigelių – žiediniai pumpurai formuojasi tų pačių metų pavasarį, todėl juos genėkite kovą prieš pradedant tekėti sultims. Kuo žemiau, prie pat dirvos paviršiaus, nukarpykite senus, silpnus, susipynusius stiebus.

Jei norite atjauninti senus krūmus ar paskatinti vešlesnį augimą, pjaukite daugiau. Tai tinka žagreniams, jonažolėms, japoninėms lanksvoms, erškėčiams, budlėjoms, veigelėms, sidabražolėms. Negenimi šie krūmai po 7–10 metų pasensta ir praranda dekoratyvumą.

Šis mėnuo tinkamas formuoti dekoratyvinius medžius ir krūmus, nukarpyti ligustrų, paprastųjų skroblų, gudobelių gyvatvores, atlikti sanitarinį genėjimą: pašalinti nudžiūvusias, sergančias ar mechaniškai pažeistas šakas.

Silpnai augančių dekoratyvinių augalų šakas reikia patrumpinti dviem trečdaliais, labiau augančių – iki pusės.

Nykštukinių medžių ir krūmų bei spygliuočių genėti nereikia.

Startuoja gėlių sezonas

Šildomame šiltnamyje arba ant palangės pasėkite vienmečių gėlių. Žaliaisiais auginiais pradėkite dauginti chrizantemas, pelargonijas, begonijas, fuksijas ir kt. Gumbines begonijas ir gloksinijas dauginkite gumbų dalijimu.

Peržydėjus vazonėliuose ar dėžutėse augusioms svogūninėms gėlėms, žiedus su stiebu atsargiai nuskinkite, kad nepažeistumėte lapų. Kad lapai ilgiau žaliuotų, kelis kartus palaistykite vandeniu, nes visos maisto medžiagos iš lapų pereina į svogūnėlius ir lapai natūraliai nudžiūsta.

Kambarinių augalų persodinimas

Kovą baigiasi augalų ramybės laikotarpis, jie ima stiebtis, tad skirkite laiko joms persodinti. Jaunas, greitai augančias kambarines gėles persodinkite kasmet arba kas antrus metus, o senesnes ir lėtai augančias – kas 3–5 metus. Fikusus, palmes, monsteras, oleandrus, jeigu jie vešlūs ir gerai auga, į kitą indą perkelti galima tik kas 5–10 metų (pradėjus irti jų vazonams).

Seniems augalams kasmet patartina pakeisti viršutinį žemės sluoksnį.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Rūta Antanaitienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.