Columbus +3,4 °C Debesuota
Šeštadienis, 21 Grd 2024
Columbus +3,4 °C Debesuota
Šeštadienis, 21 Grd 2024

Kovoje su vilkais medžiotojai – ūkininkų pusėje

2022/12/09


Aplinkos ministerija (AM) per šį, 2022–2023 metų, medžioklės sezoną leido sumedžioti 282 vilkus. AM duomenimis, iki š. m. gruodžio 5 d. sumedžiotas 161 vilkas. Daugiausia sumedžiota Ukmergės r. – 15 pilkių, Anykščių r. – 10, po 9 sumedžiota Vilniaus ir Kėdainių rajonuose. Vilkai medžiojami ir kitose Europos šalyse, ir ten ūkininkai dėl jų padaromos žalos patiria didžiulių nuostolių. Todėl Europos avių veisėjų asociacijos atstovai pagalbos kreipėsi net į Lietuvos avių augintojų asociaciją, prašydami palaikyti juos kovoje prieš vilkus ir vilkmylius. Priežastis paprasta – Berno konvencijos nuolatinis komitetas ignoravo Europos Parlamento (EP) priimtą rezoliuciją, kuria buvo siūloma Europos Sąjungos (ES) institucijoms imtis veiksmingesnio stambiųjų mėsėdžių populiacijos reguliavimo, ir atsisakė pakeisti vilkų apsaugos statusą. Situaciją, kurią kelia gyvulių laikytojų siaubas – vilkai, komentuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas DAUKŠA:
Laimonas DAUKŠA

„Lietuvoje tokiu pat metu pernai buvo sumedžiota 114 vilkų. Vertinant šiandien jau sumedžiotų vilkų skaičių ir jų medžiojimo trukmę, vilkų sumedžiojimo greitis šalyje kasmet didėja, ypač šiemet. Tai rodo augančią vilkų populiaciją.

Vilkai medžiojami nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Išanalizavus vilkų sumedžiojimo statistinius duomenis matyti, kad vilkų sumedžiojimo limitas kasmet išnaudojamas gerokai anksčiau, nei nustatytas jų medžioklės sezono pabaigos terminas. Dažniausiai vilkų medžioklės sezonas baigiasi jau sausį.

Lietuvoje vilkų sumedžiojimo metinį limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais. Kitose Europos šalyse vilkų ar kitų stambiųjų mėsėdžių metinę sumedžiojimo kvotą taip pat tvirtina valdžios institucijos, kurių sprendimams didelės neigiamos įtakos turi nepagrįstai griežtas ES teisinis reglamentavimas. Tad, kalbant apie stambiuosius mėsėdžius ir jų daromą žalą gyvulininkystei, panaši kritinė situacija yra visoje Europoje.

Ankstesni atskirų valstybių narių bandymai pačioms spręsti stambiųjų mėsėdžių populiacijos keliamas problemas nedavė norimų rezultatų. Todėl aštuonios šalys – Suomija, Švedija, Norvegija, Lietuva, Latvija, Estija, Danija ir Islandija – šiemet sudarė Šiaurės ir Baltijos šalių medžiotojus vienijančių organizacijų aljansą bendriems medžioklės reikalams spręsti ES lygiu. Pirmasis medžiotojų organizacijų aljanso tikslas ir buvo siekti stambiųjų mėsėdžių apsaugos statuso pakeitimo visoje ES. Iki tol medžiotojų ir kitų suinteresuotų pusių klausimus, susijusius su didžiaisiais mėsėdžiais, sprendė ir joms atstovavo Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE). Šiaurės aljanso šalys pareiškė, kad iškilo poreikis koordinuoti požiūrį į medžioklę. Todėl, atsižvelgdami į vis labiau neveikiančią ir netvarią padėtį, susijusią su stambiais mėsėdžiais, norime, kad ir toliau būtų teikiama pirmenybė darbui kuriant Europos koordinuotą strategiją, skirtą stambiųjų mėsėdžių populiacijai valdyti.

Šiaurės ir Baltijos šalių aljansas prašė, kad būtų sumažintas stambiųjų mėsėdžių populiacijos apsaugos lygmuo – jie būtų perkelti iš ES buveinių direktyvos IV priedo į V priedą. Tokiu būdu jie nebebūtų priskiriami „griežtai saugomiems“ gyvūnams. Nacionaliniams bandymams Šiaurės ir Baltijos regionuose valdyti sparčiai didėjančias stambiųjų mėsėdžių populiacijas labai trukdo griežta teisinė IV priedo interpretacija, kelianti rimtą grėsmę medžioklei ir esminiams tvaraus laukinės gamtos valdymo principams.

Lapkričio 24 d. EP plenarinėje sesijoje balsavo dėl gyvulininkystės ir stambiųjų mėsėdžių apsaugos Europoje. Buvo priimta rezoliucija, siūlanti ES institucijoms imtis veiksmingesnio stambiųjų mėsėdžių populiacijos reguliavimo ir pakeisti vilkų apsaugos statusą į mažiau saugomą. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, matydama vis didėjančią vilkų populiaciją ir suprasdama avių ir galvijų augintojus dėl kasmet augančių išpuolių prieš naminius gyvūnus, palaiko šį EP siūlymą.

Jeigu ateityje valstybės lygmeniu įžvelgsime neteisybę medžiotojų ir ūkininkų atžvilgiu, mes, medžiotojai ir ūkininkai, turėsime eiti išvien, nes be vilkų yra ir kitų ūkininkams skaudžių klausimų, pvz., laukinių paukščių ar kanopinių gyvūnų daromos žalos pasėliams mažinimas ir kitos problemos.

Vilkų žala ir jos atlyginimas

Metai

Vilkų žalos atvejų skaičius, vnt.

Papjauta gyvulių, vnt.

Išmokėta žalos, Eur

2019 m.

511

1415

174 435,20

2020 m.

491

1412

168 058,01

2021 m.

476

1366

219 871,86

2022 m. (iki spalio 1 d.)

260

986

216 765,41*

*realiai išmokėta 127 136,89 Eur ir dar gauta prašymų 89 628,52 Eur sumai

 

AM pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad vilkų padaroma žala kasmet tik didėja.“

 

ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis