Columbus +23,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 19 Bal 2024
Columbus +23,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 19 Bal 2024

Kovoje su vilkais medžiotojai – ūkininkų pusėje

2022/12/09


Aplinkos ministerija (AM) per šį, 2022–2023 metų, medžioklės sezoną leido sumedžioti 282 vilkus. AM duomenimis, iki š. m. gruodžio 5 d. sumedžiotas 161 vilkas. Daugiausia sumedžiota Ukmergės r. – 15 pilkių, Anykščių r. – 10, po 9 sumedžiota Vilniaus ir Kėdainių rajonuose. Vilkai medžiojami ir kitose Europos šalyse, ir ten ūkininkai dėl jų padaromos žalos patiria didžiulių nuostolių. Todėl Europos avių veisėjų asociacijos atstovai pagalbos kreipėsi net į Lietuvos avių augintojų asociaciją, prašydami palaikyti juos kovoje prieš vilkus ir vilkmylius. Priežastis paprasta – Berno konvencijos nuolatinis komitetas ignoravo Europos Parlamento (EP) priimtą rezoliuciją, kuria buvo siūloma Europos Sąjungos (ES) institucijoms imtis veiksmingesnio stambiųjų mėsėdžių populiacijos reguliavimo, ir atsisakė pakeisti vilkų apsaugos statusą. Situaciją, kurią kelia gyvulių laikytojų siaubas – vilkai, komentuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas DAUKŠA:
Laimonas DAUKŠA

„Lietuvoje tokiu pat metu pernai buvo sumedžiota 114 vilkų. Vertinant šiandien jau sumedžiotų vilkų skaičių ir jų medžiojimo trukmę, vilkų sumedžiojimo greitis šalyje kasmet didėja, ypač šiemet. Tai rodo augančią vilkų populiaciją.

Vilkai medžiojami nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Išanalizavus vilkų sumedžiojimo statistinius duomenis matyti, kad vilkų sumedžiojimo limitas kasmet išnaudojamas gerokai anksčiau, nei nustatytas jų medžioklės sezono pabaigos terminas. Dažniausiai vilkų medžioklės sezonas baigiasi jau sausį.

Lietuvoje vilkų sumedžiojimo metinį limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais. Kitose Europos šalyse vilkų ar kitų stambiųjų mėsėdžių metinę sumedžiojimo kvotą taip pat tvirtina valdžios institucijos, kurių sprendimams didelės neigiamos įtakos turi nepagrįstai griežtas ES teisinis reglamentavimas. Tad, kalbant apie stambiuosius mėsėdžius ir jų daromą žalą gyvulininkystei, panaši kritinė situacija yra visoje Europoje.

Ankstesni atskirų valstybių narių bandymai pačioms spręsti stambiųjų mėsėdžių populiacijos keliamas problemas nedavė norimų rezultatų. Todėl aštuonios šalys – Suomija, Švedija, Norvegija, Lietuva, Latvija, Estija, Danija ir Islandija – šiemet sudarė Šiaurės ir Baltijos šalių medžiotojus vienijančių organizacijų aljansą bendriems medžioklės reikalams spręsti ES lygiu. Pirmasis medžiotojų organizacijų aljanso tikslas ir buvo siekti stambiųjų mėsėdžių apsaugos statuso pakeitimo visoje ES. Iki tol medžiotojų ir kitų suinteresuotų pusių klausimus, susijusius su didžiaisiais mėsėdžiais, sprendė ir joms atstovavo Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE). Šiaurės aljanso šalys pareiškė, kad iškilo poreikis koordinuoti požiūrį į medžioklę. Todėl, atsižvelgdami į vis labiau neveikiančią ir netvarią padėtį, susijusią su stambiais mėsėdžiais, norime, kad ir toliau būtų teikiama pirmenybė darbui kuriant Europos koordinuotą strategiją, skirtą stambiųjų mėsėdžių populiacijai valdyti.

Šiaurės ir Baltijos šalių aljansas prašė, kad būtų sumažintas stambiųjų mėsėdžių populiacijos apsaugos lygmuo – jie būtų perkelti iš ES buveinių direktyvos IV priedo į V priedą. Tokiu būdu jie nebebūtų priskiriami „griežtai saugomiems“ gyvūnams. Nacionaliniams bandymams Šiaurės ir Baltijos regionuose valdyti sparčiai didėjančias stambiųjų mėsėdžių populiacijas labai trukdo griežta teisinė IV priedo interpretacija, kelianti rimtą grėsmę medžioklei ir esminiams tvaraus laukinės gamtos valdymo principams.

Lapkričio 24 d. EP plenarinėje sesijoje balsavo dėl gyvulininkystės ir stambiųjų mėsėdžių apsaugos Europoje. Buvo priimta rezoliucija, siūlanti ES institucijoms imtis veiksmingesnio stambiųjų mėsėdžių populiacijos reguliavimo ir pakeisti vilkų apsaugos statusą į mažiau saugomą. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, matydama vis didėjančią vilkų populiaciją ir suprasdama avių ir galvijų augintojus dėl kasmet augančių išpuolių prieš naminius gyvūnus, palaiko šį EP siūlymą.

Jeigu ateityje valstybės lygmeniu įžvelgsime neteisybę medžiotojų ir ūkininkų atžvilgiu, mes, medžiotojai ir ūkininkai, turėsime eiti išvien, nes be vilkų yra ir kitų ūkininkams skaudžių klausimų, pvz., laukinių paukščių ar kanopinių gyvūnų daromos žalos pasėliams mažinimas ir kitos problemos.

Vilkų žala ir jos atlyginimas

Metai

Vilkų žalos atvejų skaičius, vnt.

Papjauta gyvulių, vnt.

Išmokėta žalos, Eur

2019 m.

511

1415

174 435,20

2020 m.

491

1412

168 058,01

2021 m.

476

1366

219 871,86

2022 m. (iki spalio 1 d.)

260

986

216 765,41*

*realiai išmokėta 127 136,89 Eur ir dar gauta prašymų 89 628,52 Eur sumai

 

AM pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad vilkų padaroma žala kasmet tik didėja.“

 

ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/04/18

Naujosios Zelandijos „Fonterra“ traukiasi iš „Rokiškio sūrio“

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ traukiasi strateginė investuotoja, didžiausia pasaulyje pieno eksportuotoja – Naujosios Zelandijos kompanija „Fonterra“, turėjusi 10 proc. ak...
2024/04/18

Administracinė našta ūkininkams – kaip akmuo po kaklu

Europos Komisija (EK) baigė ūkininkų apklausą apie administracinę naštą, su kuria jie susiduria kasdieniame darbe. Už žemės ūkį atsakingas EK narys Januszas Wojciechowskis tikisi, kad, apžvelgus Europos Sąjungos (ES) ūkininkų problemas, bus...
2024/04/18

Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą

Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. 
2024/04/18

Lietuvoje degalų kainos padidėjo, tačiau išlieka mažiausios tarp kaimynų

Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 0,4 proc., o dyzelinas – 0,2 procento. Benzinas brangsta jau ketvirtą savaitę, dyzelinas – trečią savaitę iš eilės. Tačiau mūsų šalyje degala...
2024/04/18

Skiriamos dotacijos privačių miškų kokybei gerinti

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, bus skiriamos dotacijos. Aplinko...
2024/04/18

Bankų sektorius 2023 m.: mažino paskolų maržas, didino palūkanas už indėlius, dalį pelno pervedė gynybai

„Bankai buvo aktyvūs ir skatino buksuojančią ekonomiką, tačiau kartu nenuleisdami kokybės kartelės – vadinamųjų blogų paskolų lygis yra vienas mažiausių euro zonoje. Gyventojus kviečiame pasinaudoti pakilusių palūkanų normų aplinkos te...
2024/04/18

Nors dalyje Lietuvos taikomos lengvesnės AKM valdymo priemonės – virusas nesitraukia

Šiuo metu Lietuvoje afrikinio kaulių maro (AKM) virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, kai 2023 m. per visus metus atvejų skaičius siekė 600. Taigi laukinėje gamtoje virusas plinta augančia tendencija, todėl ūkininkai ir medžioto...
2024/04/18

Priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą

Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąjungos pa...
2024/04/18

Seimas priėmė pataisas dėl laikinos laisvos valstybinės žemės nuomos

Seimas pritarė Žemės įstatymo pataisomis, leisdamas laisvą valstybinę žemę (ne tik kaime, bet ir miestuose) laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki 2023 metų pabaigos.