Kraštovaizdžio dizaino studijos – kad ateities vaikai būtų sveiki ir laimingi

Fizinis vaikų aktyvumas – ir mokyklų atsakomybė

Suomijos Respublikos ambasadorė Arja Inkeri Makkonen prisimena, kad Suomijoje, kai buvo vaikas, mokyklos žaidimų aikštelėse buvo įvairių sūpynių ir laipiojimo įrenginių. „Aikštelės buvo mėgiamos vaikų ir tikrai gražios. Galbūt tai ne visada įmanoma, bet turime kalbėti apie tai, kad svarbu ne tik gražūs pastatai ir baldai, bet ir gražus kraštovaizdis. Kurdami vaikams palankią ugdymo įstaigų aplinką turime prisiminti, kad vaikams svarbu turėti galimybę pertraukas išnaudoti savo fiziniam lavinimui“, – apie būtinybę vaikų žaidimo aikštelių projektuose atsižvelgti į estetiką ir funkcionalumą kalba Ambasadorė.

I. Makkonen pastebi, kad ir Suomijoje šiuo metu daug diskutuojama, kodėl auga vaikų svoris. „Jie tiesiog mažiau juda. Turime sudaryti galimybes jiems judėti, treniruotis mokyklos erdvėse. Dabar visi žiūri į išmaniuosius telefonus, planšetes, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Šalia viso to turėtų būti ir fizinis aktyvumas. Manau, kad tai yra ir mokyklos atsakomybė. Žinoma, didžiausia atsakomybė turėtų būti tėvams, bet svarbu fiziniam lavinimui išnaudoti ir laiką mokykloje“, – mintimis dalijasi Suomijos Respublikos ambasadorė.

Fizinis aktyvumas – aukštesniems mokymosi rezultatams

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto lektorius, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas ir renginio organizatorius M. Pilkauskas pastebi, kad kasmet artėjant abiturientų egzaminų sesijai, vis dažniau yra kalbama apie mokslo pasiekimus, švietimo reformą Lietuvoje, kokia ji turėtų būti.

„Džiaugiamės, kad keliant klausimus apie ugdymo kokybę, paliečiami ir ugdymo aplinkos klausimai. Lietuvoje renovuojamos mokyklos, statomos naujos, skelbiami naujų idėjų projektų konkursai. Tačiau svarbu, kad dėmesys dabar skiriamas ne tik pastatams, bet ir vaikų fiziniam lavinimui palankiai aplinkai. Tai yra kraštovaizdžio architektūros tema, kuria būtina kuo daugiau kalbėti“, – apie augantį susidomėjimą vaikų fiziniam lavinimui palankia aplinka kalba VDU ŽŪA lektorius ir pastebi, kad ugdymo aplinka, o ypatingai mokyklų lauko aplinka, yra labai svarbi. Pasak M. Pilkausko, nuo fizinio judėjimo ugdymo įstaigose gali priklausyti ne tik vaikų sveikata, bet ir mokslo pasiekimai.

Mokyklų lauko aikštelės – vaikų teisės judėti įgyvendinimui

Suomijos Kraštovaizdžio architektų asociacijos prezidentė Pia Kuusiniemi pasakoja, kad praėjusio amžiaus viduryje Suomijoje žaidimų aikštelės pradėtos vertinti kaip strategiškai svarbūs mokyklų kiemo elementai, net buvo skiriamas didesnis finansavimas projektui įgyvendinti savivaldybė, jei į projektą būdavo įtrauktas žaidimų aikštelės vaikams įrengimas.

Įdomu, kad didžiausią mokyklos kiemų kokybės pokytį lėmė ne vienas svarbus nutarimas. „Pirmiausiai Visuomenės sveikatos įstatymas, pagal kurį savivaldybės buvo atsakingos už visų piliečių sveikatos gerinimą. Taip pat Mokyklų reforma, kuri buvo pradėta nuo Laplandijos ir baigėsi pietinėje šalies dalyje. Svarbūs ir 1989 metai, kai buvo ratifikuota Vaiko teisių konvencija, kuri šiuo metu yra daugiausiai ratifikuota konvencija pasaulyje. Visa tai susiję su mokyklų kiemais. Pavyzdžiui, kiekvienas vaikas turi teisę ilsėtis, atsipalaiduoti, žaisti ir dalyvauti kultūrinėje bei kūrybinėje veikloje, bet taip pat kalbama apie negalią, taigi ir apie prieinamumą įvairių poreikių turintiems vaikams“, – kalba P. Kuusiniemi.

Idėjų įgyvendinimui reikia erdvės

Pasak kraštovaizdžio architektės iš Suomijos Varpu Mikola, ugdymo įstaigų mokymosi aplinkos planavimo pagrindas – gamtos poveikis sveikatai ir gerovei, judėjimą skatinanti aplinka, taip pat ir lauko aplinka, kaip pedagoginės veiklos vieta.

„Norint visa tai pasiekti reikia skirti nemažai erdvės. Manoma, kad kiekvienos mokyklos teritorija turėtų užimti pusantro hektaro ir po 20 kvadratinių metrų kiekvienam vaikui. Ir tai yra kažkas, ką būtų labai gerai turėti. Bet, kaip žinome, Suomijoje taip pat labai sunku pasiekti šį minimalų tikslą“, – apie ribotas mokykloms miestuose skiriamas erdves kalba V. Mikola.

Medžiai – svarbi vaikų aikštelių dalis

Kalbėdama apie ugdymo įstaigų lauko žaidimų aikštelėse, V. Mikola akcentuoja medžių svarbą. „Jei pirmiausia pažvelgtume į naudą pedagogine prasme, medžiai sukuria gražias vietas žaidimams ir suteikia galimybę stebėti gamtą. Jie gamtinių medžiagų šaltinis, pavyzdžiui, lapų, žiedų, sėklų, šakelių. Be to, medžių apsuptyje vaikai lengviau atsipalaiduoja ir nurimsta“, – pasakoja kraštovaizdžio architektė ir atkreipia dėmesį į mikrobiomo klausimą, visos gerosios bakterijos gali būti gautos iš gamtos, daug gerųjų bakterijų teikia medžiai.

Medžiai taip pat yra buveinės vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams. „Jie gamina deguonį, mažina vėjo poveikį, sukuria gerą mikroklimatą, gamina maistą, didina biologinę įvairovę, gerina vandens įsisavinimą dirvožemyje. Taigi, medžiai suteikia tiek daug gerų dalykų, kad jei mes pasodinsime medžių, tai jau bus didelis laimėjimas“, – kalba V. Mikola.

Ekspertė pastebi, kad keičiantis klimatui jau patys vaikai akcentuoja pavėsio, šešėlio svarbą. „Galbūt galima pastatyti dalį įrangos po stogu, kad gautumėte šešėlį, bet žmonėms daug malonesnė aplinka su medžiais, jų natūraliai teikiamu pavėsiu ir maloniu estetiniu vaizdu. Be to, visa augmenija yra įvairių skatinančių tyrinėti medžiagų šaltinis, suteikiantis daug galimybių ir vaikams, ir pedagogams. Net ir ugdymo įstaigos teritorijoje nupjautas medis gali būti panaudotas kuriant mokyklos kiemo baldus. Kai mediena pūva, ji taip pat siūlo gyvenamąją vietą vabzdžiams ir smulkiems organizmams, kuriuos vaikams įdomu stebėti“, – pastebi kraštovaizdžio architektė.

Išlaikyti balansą tarp funkcionalumo ir saugumo

Projektuojant vaikams skirtas žaidimų aikšteles reikia įvertinti ir naudojamų medžiagų saugumą. „Žinoma, būtų labai svarbu naudoti netoksiškas medžiagas ir stengtis sumažinti vaikų kontaktus su galimai nesaugiomis medžiagomis. Deja, kai kuriuose iš šių vaikų aikštelėse esančių paviršių gali būti kenksmingų cheminių medžiagų ir mes tikrai neturime daug patirties, ką ilgalaikis kontaktas gali sukelti. Jau nekalbant apie mikroplastikus, kurių vėliau bus visur gamtoje. Gaila, bet kol kas daliai šių medžiagų, kurios naudojamos užtikrinti vaikų saugumą, mes neturime alternatyvų“, – pastebi V. Mikola ir išreiškia viltį, kad ateityje bus sukurti tvaresni ir saugesni pakaitalai.

Tikimės, kad bus kuriamos naujos vaikų saugumą užtikrinančios medžiagos ir produktai. „Žinoma, saugiausios yra natūralios medžiagos, pavyzdžiui, neapdorota vietinė mediena ir smėlis. Svarbu naudoti konkrečiam regionui būdingas medžiagas, pavyzdžiui, akmenis. Planuojant aikšteles svarbu įvertinti ir tai, kad jos turi būti tinkamos įvairioms amžiaus ir skirtingoms naudotojų grupėms, kartais tam užtikrinti vien gamtinėmis medžiagomis gali būti sudėtinga“, – pripažįsta architektė.

Gamtoje žaidžiantys vaikai sveikesni

Ekspertė pabrėžia, kad aikštelėse turėtų būti siekiama vaikams palikti arba naujai sukurti kuo daugiau galimybių kontaktuoti su natūralia gamta. „Atliktas ne vienas tyrimas ugdymo įstaigų aikštelėse, kur atvežta velėna ir augmenija, įrengta pakeltų daržininkų lysvių ir panašių dalykų. Tada atlikti aikštelėse žaidusių vaikų odos tyrimai. Lyginant ant vaikų odos rastus mikroorganizmus prieš projekto įgyvendinimą ir po žaidimų, paaiškėjo, kad buvimas gamtoje, net ir dirbtinai sukurtuose mini miškuose turėjo labai teigiamą poveikį“, – kalba V. Mikola ir pastebi, kad vaikams ankstyvame amžiuje susiformavus tinkamą mikrobiomą, mažesnė alergijų ir autoimuninių ligų išryškėjimo tikimybė.

„Kai kalbame apie natūralią aplinką, tai gali būti ir tai, ką siūlo miestas, pavyzdžiui, lapai, sėklos, akmenys, šakelės, žievė, bet kas. Natūralioje aplinkoje yra ypač daug galimybių vaikų visų gebėjimų lavinimui. Įrodyta, kad natūrali aplinka skatina vaikus žaisti, improvizuoti, kurti naujus žaidimus“, – mintimis dalijasi kraštovaizdžio architektė.

Pasak ekspertės, liesdamiesi su visais šiais natūraliais elementais, jie gauna ir mikrobiomo, be to, buvimas natūralioje aplinkoje skatina vaiko vystymąsi, gerą savijautą, tai natūralus būdas vaikams mokytis žaidžiant. „Net ir skaityti galime lauke, miške. Be to, natūralioje aplinkoje vaikai savaime mokosi apie gamtą, augalų vegetaciją, čia galima įtraukti pakeltas lysves, augalininkystę. Nuostabu, kai mokyklose auginamos daržovės, vaikams suteikiama galimybė mokytis apie apdulkintojus, vandenį, atpažinti augalus, sekti jų augimą iki augalų ir dirvos, nuimti derlių, gauti gražaus ir skanaus maisto“, – kalba V. Mikola ir pasidalija idėjomis, kad tai gali būti šiltnamis, arboretumas, mažas daržininkystės plotelis arba visas mokyklos sodas.

Pasak architektės, tai suteiktų atsakomybės jausmą, sąveiką, kolektyvinę veiklą, bene svarbiausius įgūdžius, kurių reikia šiuolaikiniame pasaulyje. „Kontaktas su gamta, kelių pojūčių stimuliavimas, pagalba suprasti gamtos procesus ir medžiagų ciklus, tai natūraliai vykstantis ir todėl labai lengvai įsisavinamas aplinkosauginis švietimas, kurio reikia kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu“, – pastebi V. Mikola.

Ekspertė atkreipia dėmesį ir kitų gamtinių resursų, pavyzdžiui, lietaus panaudojimo galimybes. „Vandenį galima panaudoti lietaus sodams. Labai gaila, kad gana dažnai vanduo iš mokyklos kiemo tiesiog dingsta į kanalizaciją, yra daug jo panaudojimo galimybių. Galimybių suteikia net ir sniegas. Žiemą labai svarbu suteikti vaikas galimybę žaisti su sniegu“, – kalba architektė.

Erdvės savarankiškam tyrinėjimui ir lauko pamokoms

Ugdymo įstaigų aikštelėse svarbu ir pedagogams suteikiamos galimybės perkelti ugdymo procesą iš klasės į lauką. „Žinoma, daug priklauso nuo pedagogų motyvacijos, ar jie norės naudoti kiemą kaip pedagoginę aplinką. Iš pradžių tai gali kelti iššūkių, kaip ir visi pokyčiai. Bet net jei pedagogai nesiryžta perkelti dalies pamokų į lauko aikšteles, vis tiek būtina sukurti lauko klases, o šalia to reiktų sudaryti vaikams sąlygas savarankiškai, be mokytojo nurodymų ir priežiūros saugiai ir patogiai mokytis lauke“, – apie į vaikų poreikius orientuotas aikšteles kalba V. Mikola.

Vaikų tyrinėjimui per pertraukas gali būti naudojamos įvairios medžiagos, augalai ir visa kita, kas įdomu pojūčiams. „Tuo pačiu taip galima pasiekti ir pedagoginius mokymosi aplinkos tikslus, nes įtraukiamas ir žaidimas, kūrybiškumo lavinimas, meno patirtis, aplinkos suvokimas, poilsis ir ramus judėjimas, bendravimas ir komandinis darbas. Tikslas – sudaryti sąlygas visam tam vykti mokyklos ar darželio kieme“, – pastebi kraštovaizdžio architektė.

Siekiama skatinti vaikų fizinį aktyvumą

Pasak architektės P. Kuusiniemi, tyrimai atskleidžia, kad Suomijoje nuolat mažėja gyventojų fizinis aktyvumas, tos pačios tendencijos stebimos visoje Europoje. „Vaikams būtina sudaryti galimybę aktyviai judėti bent po dvi valandas per dieną, į tai gali būti įtraukiama ir lengva mankšta, užtenka, kad pakyla kraujospūdis ir pagreitėja širdies ritmas. Projektuojant aikšteles būtina į tai atsižvelgti, nes dabar dažnai darželyje vaikai tiesiog sėdi smėlio dėžėje. Žinoma, tai naudinga, bet reikia ir aktyvios fizinės veiklos“, – mintimis dalijasi P. Kuusiniemi.

Anot ekspertės, tas pats vyksta ir mokyklose. „Vis dar turime daug vaikų, kurie daugiausia sėdi klasėje. Tada kalbama apie mokyklų kiemus ir jų kokybę. 2012 m. Danijoje buvo atliktas tyrimas apie žaidimų įrenginių kiekį ir padaryta išvada, kad padidinus žaidimų įrenginių skaičių žaidimų aikštelėse gali padidėti vaikų kasdienis fizinis aktyvumas. Įvertinta, kad neaktyviausių vaikų sudominimui ir įtraukimui į aktyvias veiklas užtenka pridėti 10 skirtingų įrenginių“, – pasakoja P. Kuusiniemi ir atkreipia dėmesį, kad atsirenkant įrangą labai svarbu galimų veiklų įvairovė ir pakankamas kiekis.

Kuusiniemi pastebi, kad neužtenka vienos futbolo aikštelės – joje susirinks fiziškai stipriausi ir linkę konkuruoti, likusiems liks tik stebėti. „Puiku, jei bus dvi aikštelės, bet dar geriau trys ar keturios – gal tada norės pažaisti ir fiziškai stipresni, ir silpnesni. Pradedame suprasti, kad vaikams, kaip ir suaugusiems, reikia erdvės ir galimybės pasirinkti“, – kalba V. Mikola ir atkreipia dėmesį, kad kuo įvairesnis mokyklos kiemas, tuo daugiau erdvės skirtingose vietose skirtingiems vaikams. Pasak architektės, vaikai gali nenorėti lipti ant kopėtėlių, bet mėgti šokinėjimą nuo akmens ant akmens, kas taip pat yra labai gera mankšta vaikui.

Kraštovaizdžio dizaino studijos – teorinės žinios ir praktikų įžvalgos

Nors dalis Lietuvos ugdymo įstaigų investuoja į kokybiškas vaikų žaidimų aikšteles, bet didelė dalis mokyklų ir darželių apsiriboja minimaliais pokyčiais. Ekspertėms iš Suomijos dalijantis, kad Skandinavijoje siekiama dešimčiai vaikų įrengti bent vieną supynę, Lietuvoje šis rodiklis dešimtis, o kai kur ir šimtus kartų prastesnis. Europoje jau aktyviai dirbama skatinant vaikų fizinį aktyvumą, galima prognozuoti, kad, stebint vaikų fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių kreivės leidimąsi žemyn, ir Lietuvoje šis klausimas taps prioritetiniu.

Kokybiškų vaikų žaidimų įrengimui jau dabar reikia, o ateityje galima prognozuoti, kad reikės dar daugiau aukštos kvalifikacijos kraštovaizdžio dizaino specialistų, turinčių teorinių žinių ir iš srities ekspertų perimtų praktinių įžvalgų. Šios perspektyvios specialybės pagrindus teikia VDU ŽŪA bakalauro studijų programa „Kraštovaizdžio dizainas“. Studijų metu įgytos žinios įgalina puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką, tame tarpe, ir kokybiškas, į vaikų poreikius orientuotas ugdymo įstaigų žaidimų aikšteles.

Kraštovaizdžio dizaino specialistai racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį, tvarko aplinką, projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros projektus taikant pažangias augalų auginimo technologijas, geba valdyti želdininkystės verslą atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius. Kraštovaizdžio dizainas apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą, tai, kas šiandien tampa vis labiau aktualu.

Baigę šią studijų programą absolventai dirba želdynų projektavimo ir įrengimo įmonėse, vadovauja želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse. Taip pat gali tapti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Jie gali kūrybiškai organizuoti savo verslą želdininkystės, aplinkotvarkos ir kitose srityse. Todėl šie specialistai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant mūsų visų tvarią ateitį.

VDU ŽŪA informacija