Kredito unijos didino palūkanas už indėlius ir daugiau skolino

„Kredito unijų sektorius po reformos nuolat ir stabiliai auga, yra pelningas. Siekdamos bendrų tikslų, kredito unijos pademonstravo lankstumą prisitaikydamos prie kintančių sąlygų. Vis dėlto infliacija bei ekonominės aplinkos neapibrėžtumas toliau reikalauja padidinto dėmesio tinkamam kredito rizikos valdymo užtikrinimui bei kapitalo didinimui“, – sako Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.

Su 2023 m. baigėsi pereinamasis kredito unijų sisteminės reformos laikotarpis, kai kredito unijos turėjo pasirinkti – tęsti veiklą centrinės kredito unijos sudėtyje arba tapti specializuotu banku. 2022 m. pabaigoje keturios likusios atskiros kredito unijos (Rato, LTL, „Saulėgrąža“ ir „Taupa“) prisijungė prie centrinių kredito unijų. Minėta reforma sustiprino kooperatinę bankininkystę ir centrinių kredito unijų vaidmenį – jos ne tik teikia finansines paslaugas, bet ir privalo palaikyti savo narių kredito unijų likvidumą, užtikrinti jų mokumą, stebėti ir tikrinti jų prisiimamą riziką.

Kredito unijų 2022 m. veiklos rezultatai buvo geresni nei prieš metus. Tą lėmė dėl skolinimo reikšmingai didėjusios grynosios palūkanų pajamos, per 2022 m. metus išaugusios 26 proc. (palyginimui – bankų grynosios palūkanų pajamos išaugo daugiau nei 50%). 2022 m. pelningai dirbusios 56 kredito unijos uždirbo 10,2 mln. Eur pelno, o trys patyrė 0,2 mln. Eur nuostolį. Bendras kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatas – 10 mln. Eur neaudituoto pelno, 8 proc. didesnis nei 2021 m. Tuo tarpu bankų sektoriaus neaudituotas pelnas per metus padidėjo daugiau nei 40 proc.

2022 m. pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 930,3 mln. Eur paskolų, iš jų 659,5 mln. Eur – gyventojams ir 270,8 mln. Eur – įmonėms. Paskolos gyventojams padidėjo 61 mln. Eur, arba 10,2 proc., įmonėms – 71,5 mln. Eur, arba 35,9 proc. Kredito unijos aktyviau skolina įmonėms jau antrus metus iš eilės.

2022 m. indėliai kredito unijose sudarė 1,05 mlrd. Eur. Iš jų – 718,8 mln. terminuotųjų ir 331,3 mln. Eur neterminuotųjų indėlių. Pastarieji padidėjo 35,6 mln. Eur, arba 12 proc., terminuotieji indėliai – 54,7 mln. Eur, arba 8,2 proc. Didžiausią indėlių portfelio dalį (90 %) sudarė gyventojų indėliai – šią priemonę jie renkasi taupymui ir investavimui. Palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais pernai didino 35 kredito unijos, arba beveik 60 proc. jų.

2022 m. kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 8,6 mln. Eur, arba 13,6 proc., ir sudarė 71,9 mln. Eur. Pajinio kapitalo augimas siejamas su didėjančiu kapitalo poreikiu augant kredito unijų skolinimo apimčiai.

Kredito unijų turtas padidėjo 14 proc. ir, neaudituotų ataskaitų duomenimis, sudarė 1,27 mlrd. Eur, arba 2,2 proc. bankų sektoriaus turto (prieš metus – 2,6%). Visos kredito unijos vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus ir sėkmingai atlaikė geopolitikos ir ekonomikos iššūkius. Kredito unijų paskolų portfelio kokybė ir toliau buvo stabili, tiesa, kai kurie rodikliai šiek tiek pablogėjo.

Šiuo metu kredito unijų sektoriuje veikia Lietuvos centrinė kredito unija, vienijanti 45 kredito unijas, ir Jungtinė centrinė kredito unija, vienijanti 14 kredito unijų. 2023 m. sausio 1 d. finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas Lietuvos bankui pateikė 59 kredito unijos, vienijusios 167 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė dar 74 struktūriniuose padaliniuose.

LB informacija

123rf nuotrauka