Kreipėsi į EK dėl per Lietuvą ir Latviją eksportuojamų rusiškų grūdų

„Europos Komisija turi spręsti, kokiomis priemonėmis bus atkuriama grūdų rinkos pusiausvyra, kurią suardė rusiški grūdai. Tai ne tik ekonominis, bet ir moralinis klausimas demokratinei Europai. Tikėtina, kad dalis grūdų pagrobti iš Rusijos užkariautų Ukrainos teritorijų ir dabar parduodami kaip rusiški. Nekontroliuojamas šių grūdų vežimas per ES vienareikšmiškai reiškia, jog remiama ir Rusijos ekonomika, ir jos karas prieš Ukrainą“, – pabrėžė Europos Parlamento narys B. Ropė.

Pasak jo,  pigių rusiškų grūdų patekimas į rinką, reikšmingai kirto per Europos Sąjungos grūdų augintojų kainas. Lietuviški elevatoriai taip pat tebėra pilni produkcijos. 2023 m. pabaigoje kvietrugių kaina buvo apie 46 proc., rugių – apie 37 proc., kviečių – apie 33 proc. mažesnė, nei 2022 m.

„Grūdai yra maisto produktai, kuriems taikomos išlygos dėl sankcijų. Taigi, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, grūdams tiesioginės sankcijos netaikomos, tačiau, jeigu grūdai tampa galingu Rusijos instrumentu, uždirbančiu lėšas Rusijos karo pramonei, kyla rimtas klausimas, ar mes tą galime toleruoti, jei Europos Sąjunga griežtai pasisako dėl karo Ukrainoje?“ – klausia EP narys.  

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos duomenis, Rusijos kviečių eksportas jau 2023 m. buvo per 5 mln. tonų didesnis nei 2022 metais. Jei 2022 metais lapkričio viduryje ji buvo išvežusi apie 15 mln. tonų kviečių, tai 2023 m. rudenį – jau apie 21 mln. tonų. Vien per Lietuvos uostą 2023 m. eksportuota per 90 tūkst. tonų rusiškų kviečių ir per 30 tūkst. tonų kukurūzų. Latvijoje situacija dar sudėtingesnė. Iš Latvijos uostų buvo eksportuota per 2 mln. tonų rusiškų grūdų.

Partnerio turinys

123rf nuotr.