Krizė Austrijos veterinarijos sistemoje

Austrijos veterinarijos rūmai paskelbė apie pasitraukimą iš Austrijos gyvūnų sveikatos asociacijos (TGÖ). Šis žingsnis laikomas aiškiu įspėjamuoju signalu visai šalies veterinarijos sistemai bei gyvulininkystei.

„Mūsų pasitraukimas iš TGÖ stebėtojų nestebina: šiuo gerai apgalvotu sprendimu siekiama sustiprinti veterinarijos gydytojų, kaip nepriklausomos medicinos institucijos, vaidmenį ir atkreipti dėmesį į struktūrinius TGÖ iššūkius“, – aiškina Austrijos veterinarijos rūmų prezidentas Kurtas Frühwirthas.

TGÖ iš pradžių buvo įkurta pramonės atstovų kaip platforma, skirta koordinuoti gyvūnų sveikatos ir ligų prevencijos programas tarp veterinarijos gydytojų, žemės ūkio ir valdžios institucijų.

Tačiau vietos veterinarijos asociacija pastebi, jog minėtoje įstaigoje pastaraisiais metais vis dažniau kyla interesų konfliktų dėl neaiškių pareigų bei išplaukusios atsakomybės. Veterinarijos gydytojai tai laiko struktūrine problema, kuri ilgainiui gali apsunkinti bendradarbiavimą visoje gyvūnų sveikatos sistemoje.

Kritikos vis daugiau

Be to, ūkininkai ir veterinarijos gydytojai vis dažniau kritikuoja gyvūnų sveikatos stebėseną. Ypač prieštaringai vertinama vadinamoji „Išplėstinė gyvūnų sveikatos stebėsenos (ETGM)“ programa. Ši programa buvo skirta pateikti papildomų duomenų apie gyvūnų sveikatą ūkiuose, taip pagerinant prevenciją ir valdymą.

Tačiau praktikoje sistema vertinama gana skeptiškai. Rūmų teigimu, tiek veterinarai, tiek ūkininkai abejoja faktine duomenų rinkimo nauda.

Tuo pačiu metu kritikuojamos įvairios rengiamos apklausos dėl duomenų apsaugos ir papildomos biurokratinės naštos, nors Austrijos žemės ūkio ministerija visą laiką skelbė savo ketinimus mažinti biurokratiją.

Kitas ginčytinas klausimas susijęs su konkrečiomis veiklomis. Tai apima pagrindines veterinarines-medicinines užduotis, tokias kaip diagnozės gyvūnams nustatymas, gydymo paskyrimas ir tam tikros vakcinacijos. TKÖ prezidentas K. Frühwirthas perspėja dėl laipsniško šių kompetencijų nykimo. Rūmų teigimu, diskusijos apie galimą vakcinų patvirtinimą galvijams ypač rodo, kokia trapi yra pusiausvyra tarp žemės ūkio praktikos ir veterinarinės atsakomybės.

Trūksta veterinarijos gydytojų

Tuo pačiu metu gilėja ilgalaikė problema: trūksta jaunų veterinarijos gydytojų, besispecializuojančių ūkinių gyvūnų segmente. Vis daugiau didelių gyvūnų klinikų kaimo vietovėse neranda darbuotojų, o tai aktualu ne tik Austrijai, bet ir kitoms ES šalims, net ir turtingajai Vokietijai.

Šio reiškinio priežastys įvairios: ilgos budėjimo pamainos, dideli atstumai iki ūkių ir dideli fiziniai krūviai daro darbą nepatrauklų daugeliui jaunų veterinarijos gydytojų. Juo labiau, kad mažos gyvūnų klinikos miestuose dažnai generuoja didesnes pajamas.

Todėl didėjant veterinarinės priežiūros poreikiui gyvulininkystės sektoriuje, vis sunkiau rasti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Federalinės žemės jau įgyvendino tam tikras priemones, kurios apima net priėmimą į Vienos veterinarijos medicinos universitetą, į kurį stojant reikia surinkti mažiau balų, tačiau absolventai vėliau privalo tam tikrą laiką atidirbti savo atitinkamoje federalinėje žemėje.

Pavojus maisto gamybai

Veterinarijos asociacija įspėja, jog visa tai turės toli siekiančias pasekmes. Ji teigia, jog stabili veterinarijos infrastruktūra yra būtina gyvūnų sveikatai, bandos valdymui ir veiksmingai ligų prevencijai. Jei ūkinių gyvūnų veterinarijos gydytojų trūkumas didės, tai ilgainiui gali paveikti ir visą žemės ūkio verslą.

Nesant tinkamos veterinarinės priežiūros, didėja gyvūnų ligų, gamybos nuostolių ir galiausiai maisto saugos rizika. Todėl rūmai ragina imtis politinių priemonių, kad būtų užtikrinta ilgalaikė kaimo veterinarijos ateitis ir ši profesija vėl taptų patrauklesnė.

Kaip skelbia portalas landwirth-media.com, Žemės ūkio rūmai vis dar stengiasi sugrąžinti Austrijos veterinarijos rūmus, nes esą tai yra vienintelis būdas žemės ūkiui ir prekybai kartu vykdyti savo atsakomybę už gyvūnų sveikatą. „Todėl raginame Veterinarijos rūmus grįžti prie derybų stalo ir rasti konstruktyvius sprendimus, atitinkančius mūsų bendrus tikslus“, – akcentuoja Austrijos žemės ūkio rūmų prezidentas Josefas Moosbruggeris ir šios institucijos generalinis sekretorius Ferdinandas Lembacheris.

Tuo metu K. Frühwirthas ragina prisiimti aiškų politinį įsipareigojimą, sukurti tvarias struktūras ir nacionalinę veterinarinės priežiūros strategiją. „Kas praranda kaimo veterinarijos gydytojus, tas ilgainiui kelia grėsmę žemės ūkiui ir kartu šalies aprūpinimo maistu saugumui“, – teigia ÖTK prezidentas.

Parengė Ričardas Čekutis