Krizė Kinijoje, o kiaulienos kainos kyla Lietuvoje

Nors visai neseniai Vyriausybės vadovai džiaugėsi mąžtančiomis maisto produktų kainomis, gyventojai pastaruoju metu stebi priešingą tendenciją – pavyzdžiui, smarkiai kylančias kiaulienos kainas. Per kelias savaites kai kurių rūkytų mėsos produktų kilogramas pabrango net keliais eurais. Į pavasarinį, su kepsnių sezono pradžia siejamą kainų svyravimą tai jau nebepanašu, todėl daugeliui kyla klausimas, kodėl taip smarkiai brangsta lietuvių labiausiai mėgstama mėsa. Pasirodo, šįkart kiaulienos kainoms įtaką daro tolimoje Kinijoje įsisiautėjęs afrikinio kiaulių maro protrūkis.

Mėsos biržoje – sumaištis

Sumaištis tarptautinėje biržoje prasidėjo tada, kai Kinijoje dėl biologinės saugos reikalavimų nesilaikymo buvo sunaikinta 100 mln. kaulių. Tiek, kiek per metus išaugina didžiosiomis kiaulių augintojomis Europoje laikomos Vokietija ir Ispanija kartu sudėjus. Susidariusiam kiaulienos deficitui užpildyti Kinija pasirinko Europą, nes joje pastaraisiais metais buvo nuolat jaučiama kiaulienos perprodukcija. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija numatė, jog situaciją dar labiau paaštrins prasidėjęs kepsnių sezonas, kai visoje ES taip pat pradedamas jausti kiaulienos produkcijos trūkumas.

„Kadangi ir mes, lietuviai, esame kiaulienos valgytojais, atsidūrėme gana prastoje padėtyje. Apie 60 proc. perdirbti reikalingų kiaulienos žaliavų Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės perka tarptautinėje biržoje. Tokia situacija susidarė pirmiausia dėl mūsų vidaus politikos: žmonės, net ir gyvenantys kaime, nebenori, kad netoli jų būtų auginamos kiaulės, todėl dabar esame tiesiogiai priklausomi nuo žaliavinės kiaulienos kainos tarptautinėje biržoje“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asocialios direktorius Egidijus Mackevičius.

Kiaulienos kainos – pasaulinio lygio

Kainų kilimas visada blogai vartotojams, bet gerai ūkininkams. Jurbarko rajone kasmet per 30 tūkst. kiaulių užauginanti UAB „Dainiai“ šviežia mėsa aprūpina didžiuosius šalies prekybos tinklus.„Girdžiu pasipiktinimą, kad mėsa brangsta. Jei nebrangtų, turėtume užsidaryti, nes neišbristume iš nuostolių. Pusę metų kiaules pardavinėjome po 88–90 eurus, o užauginimas kainuodavo ne mažiau nei 120 eurų. Taigi prie kiekvienos parduodamos kiaulės mes dar pridėdavome po 30 eurų, dėl to per pusę metų užgyvenome 400 tūkst. eurų nuostolių“, – neslėpė UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius.

Nuostolių pirmiausia susikaupė dėl to, kad pernai smarkiai brango pašarai. Pašarinių kviečių nebuvo, todėl kiaulių augintojai maistinius grūdus pirko po 200 Eur/t, o kombinuotųjų pašarų savikaina išaugo iki 244 Eur/t. Esant tokiam dideliam skirtumui tarp pašarų ir produkcijos kainų, bendrovė nebeįstengė išvengti nuostolių – pasak K. Jurevičiaus, pirmą kartą per 40 veiklos metų.

Iki šiol buvusį nesuvokiamą kiaulienos pigumą, UAB „Dainiai“ direktoriaus įsitikinimu, lėmė ir neapsaugota Lietuvos rinka. „Turguose parduodama vien tik lenkiška, 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinta ir nelegaliai į Lietuvą atvežama kiauliena, nors ir rašoma, kad mėsa užauginta Kauno rajono ūkiuose. Neturi ūkininkai kiaulių – patikėkite, dabar jau niekas jų parduoti nebeaugina. Visiškas durnius ūkininkas turėtų būti, kad parduotų už tokią kainą. Kai ji buvo visiškai nukritusi, iš mūsų juokėsi, kad kiaules auginame, dabar vėl skambina, prašo parduoti – akivaizdžiai trūksta mėsos“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė K. Jurevičius.

Pasak UAB „Dainiai“ direktoriaus, dabartinė kiaulienos kaina Lietuvoje pasivijo pasaulinį lygį ir tokia laikysis tol, kol kinams trūks mėsos. K. Jurevičiaus nuomone, iš to laimės ne tik daugiau uždirbsiantys kiaulių augintojai, bet ir vartotojai.

„Gerai tai, kad kinai pirmiausia perka prasčiausios kokybės mėsą. Didžiosios Europos skerdyklos jau išvalė savo šaldytuvus, todėl mūsų šalies perdirbėjai dabar produktus gamina iš normalios, o ne trečiarūšės kiaulienos“, – juokėsi K. Jurevičius.

Klausimas, kad gal kiaulienos kainų augimas paskatins plėsti verslą, UAB „Dainiai“ vadovui kelia juoką. Kiaules auginti – ne plytas štampuoti. Kol užauginsi veislinę kiaulę, kol ji susilauks paršelių, o tie paršeliai užaugs, praeis ne mažiau kaip 1,5 metų. Per tą laiką kainos ir vėl nukris – todėl, pasak K. Jurevičiaus, nėra jokios garantijos, kad įdėtos investicijos kada nors augintojui sugrįš.

Mėsos gali ir pritrūkti

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus E. Mackevičiaus duomenimis, per mėnesį kiaulienos kaina biržoje padidėjo maždaug 30–40 proc. Tokia padėtis perdirbėjus varo į neviltį, nes daugelis yra sudarę ilgalaikes sutartis su viešojo maitinimo įstaigomis, prekybos tinklais, tad priversti tiekti produkciją mažesnėmis kainomis, nei dabar kainuoja žaliavinė mėsa.

„Visi tikriausiai jau pastebėjo, kad parduotuvėse šviežios mėsos kainos mažesnės nei turgavietėse, ūkininkų parduotuvėlėse. Taip yra dėl ilgalaikių kontraktų – kaina mažesnė, nes įmonės priverstos prisiimti nuostolius. Turgus atspindi realią kainą, kokia ji iš tikrųjų turėtų būti. Jame nėra jokių kainų reguliavimų, todėl prekeiviai parduoda už tiek, kiek gali, ir kiek apsimoka. Jie nuostolingai tikrai nedirba, o mes esame priversti tai daryti. Tačiau taip negali ilgai tęstis – įmonės jau skaičiuoja, kad geriau mokėti baudas už sutarčių nevykdymą, nei neišvengiamai kaupti nuostolius“, – sakė perdirbėjų asociacijos vadovas.

Pasak E. Mackevičiaus, jei prekybininkai įsikibę laikysis sutarčių – dirbtinai reguliuos mėsos kainą, susidarys deficitas ir parduotuvėse pritrūks kiaulienos. Tai esą neišvengiama, nes, sudarydamos kontraktus, įmonės planavo ne didesnį nei 10 proc. žaliavinės mėsos kainos kilimą.

Brangimui galo nematyti

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo, kiaulienos kaina kils tiek, kokia bus Kinijos gyventojų perkamoji galia.

Kinai jau dabar už gyvą svorį moka 2 Eur/kg – daugiau, nei biržoje kainuoja skerdenų kilogramas. Europos Sąjungoje skerdenų kaina siekia tik 1,7 kg, todėl kol kas jokių teigiamų ženklų, kad kiauliena pradės pigti, pasak E. Mackevičiaus, nematyti. „Ir tai mus labiausiai neramina. Situacija visiškai neaiški: Jungtinėse Valstijose kiauliena visada būdavo pigesnė nei Europos Sąjungoje, nes tenykštėje rinkoje susidarydavo kiaulienos perteklius. Visgi, net ir esant perteklinei rinkai, kai kurių skerdienos dalių trūkdavo, kai kurių dėl mažos paklausos susidarydavo dar didesnis perteklius.

Vis dėlto kinai perka ne atskiras mėsos kategorijas, o visą skerdeną, todėl susidaro dar didesnis trūkstamų dalių stygius. Manoma, kad tai gali dar ilgai tęstis. Jei Kinijoje kiaulių maras nesustos, o mes girdime, kad liga jau persimeta ir į Vietnamą, tai mėsos paklausa gali dar labiau išaugti“, – prognozuoja mėsos perdirbėjų atstovas.

Kuo labiau mėsa brangs, tuo mažiau Kinijos vartotojų galės ją įpirkti, todėl pasaulinės kiaulienos kainos saustos tik tada, kai Kinijoje mėsa taps per brangi.

„Mums tai nieko gero nežada. Bet kuris kainos kilimas sumažina vartojimą. Perdirbimo įmonėms kelti kainą yra nenaudinga, nes tada žmonės perka ne 2 kg šašlykų, o kilogramą. Mūsų dalis produktų kainoje yra maža, ir tą pačią prarandame. Tačiau ir nuostolingai dirbti negalime“, – „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas E. Mackevičius.

Didesnė tik skerdenų kaina?

Kylančios kiaulienos kainos privertė sarkastiškai šypsotis Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, neseniai pasigyrusių, kad Vyriausybei pavyko suvaldyti mažmeninių kainų kilimą, kritikus.

Tačiau ir šios problemos Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atrodo, nemato, nes Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) analizuoja tik didžiųjų miestų prekybos centruose parduodamos mėsos kainas. Turgūs, ūkininkų cechai, bendrovių parduotuvėlės valstybės atstovų nedomina, nors perdirbėjai tikina, kad tikroji kaina nustatoma būtent ten.

ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius „Ūkininko patarėją“ informavo, jog mažmeninėje rinkoje kiaulienos produktų kainų kilimas dar nepasireiškė. Tai rodo ŽŪIKVC pateikti duomenys: lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu buvusiomis kainomis, balandžio mėnesį tik kumpis be kaulo buvo 0,02 Eur (0,4 proc.) brangesnis.

„Šie duomenys koreliuoja ir su Lietuvos statistikos departamento skelbiamais kiaulienos produktų mažmeninių kainų indeksais“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos „Ūkininko patarėjui“ pateiktame komentare.

Visgi kiaulienos kainų kilimą fiksuoja ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras – jo duomenimis, nuo metų pradžios kiaulių skerdenų kaina padidėjo apie 40 proc. Į viršų kaina staigiai šoktelėjo kovo viduryje ir balandžio viduryje sudarė 1,74 Eur/kg. „Palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiais metais ši kaina yra apie 15 proc. didesnė. Kiaulių supirkimo kainos lygiui tiek Lietuvoje, tiek ES ar pasaulio mastu didžiulę įtaką daro afrikinio kiaulių maro proveržiai“, – teigiama ministerijos komentare.

Trečdalis kainos – pardavėjui

Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas E. Pranckevičius pasidalijo preliminariais ŽŪIKVC duomenimis, kuriuose nurodoma, kad kiaulienos supirkimo kainų kilimas balandžio mėnesį turėjo sumažinti skerdyklų uždarbį. Dalies uždarbio, ministerijos atstovų nuomone, gali atsisakyti ir mažmeninės prekybos įmonės. „Prognozuojama, kad po ilgalaikio kiaulių supirkimo kainų mažėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyninėse ES šalyse, žaliavos supirkimo kainos turėtų didėti, o tai, tikėtina, gali turėti įtakos ir mažmeninių bei gamintojo kainų didėjimui. Atkreiptinas dėmesys, kad mažmenininkų dalis yra gana ženkli ir šis rinkos segmentas gali „amortizuoti“ kiaulių supirkimo kainų didėjimą, – rašo E. Pranckevičius, pateikęs „Ūkininko patarėjui“ 2016–2019 metų kiaulienos kainų grandinės analizę.

Iš ŽŪIKVC duomenų akivaizdu, kad iš šviežios mėsos kainos didžiausia dalis atitenka augintojui ir pardavėjui, o mažiausia – perdirbėjui. Kiaulienos kumpio su kaulu kainoje augintojo dalis mažmeninės kainos struktūroje sudaro 52,7 proc., perdirbėjo – 1,6 proc., o mažmeninio pardavimo antkainis – 31,5 proc. Kiaulienos nugarinės kainos struktūroje žemdirbiui atitenka 34,2 proc., perdirbėjui – 15,5 proc., pardavėjui – 33 proc. Žemdirbys pasiima 37,1 proc., perdirbėjas – beveik 17 proc., mažmenininkas – 28,6 proc. kiaulienos sprandinės kainos. Valstybės dalis – pridėtinės vertės mokestis – visose kainose vienoda – 17,4 proc.