KRK nariai su Januszu Wojciechowskiu aptarė aktualius žemės ūkio klausimus (papildyta)

Vizitas prasidėjo susitikimu su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Januszu Wojciechowskiu: aptarti daugiamečių pievų atkūrimo, tiesioginių išmokų konvergencijos, Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos prioritetai po 2027 m., Rusijos karo Ukrainoje padariniai žemės ūkio sektoriui, pieno kainų reguliavimo, ekologinio ūkininkavimo, paramos įsigyjant veislinius gyvulius klausimai.

Daugiausia dėmesio daugiamečių pievų atkūrimo klausimui

Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta daugiamečių pievų atkūrimo klausimui. Pabrėžta, kad Lietuvos ūkininkams tai didžiulė problema, todėl komiteto nariai kvietė Europos Komisijos narį J. Wojciechowskį įsiklausyti į ūkininkų nuogąstavimus ir reikalingus sprendimus priimti neatidėliojant.

„Niekada nebuvo taip, kad visi Kaimo reikalų komiteto nariai vyktų pas Europos Komisijos narį, reikšdami susirūpinimą dėl Lietuvos žemės ūkio problemų – tai yra didžiulis rūpestis, nuo kurio negalime atsitraukti“, – pabrėžė V. Pranckietis.

„Pievų krizė“ yra ankstesnių paramos programų paskatų sukeltas rezultatas, kai nebuvo skatinama gyvulininkystė, kuri yra pagrindinis pievų produkcijos vartotojas. Neproduktyvus pievų laikymas anglies sekvestracijos požiūriu per 5–6 metus, ypač nenašiuose dirvožemiuose, tampa šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiriančiu, bet ne kaupiančiu objektu“, – teigė V. Pranckietis, EK nariui įteikdamas komiteto delegacijos narių pasirašytą laišką su pasiūlymais dėl daugiamečių pievų problemos sprendimo.

J. Wojciechowskis pažymėjo, kad jis supranta Lietuvos žemdirbių problemas ir pripažino, jog situacija dėl daugiamečių pievų atkūrimo yra milžiniška problema Lietuvai, kuri turi būti sprendžiama. EK narys apgailestavo, kad ūkininkai verčiami dirbamą žemę versti daugiametėmis pievomis, ypač turint omenyje gyvulių skaičiaus sumažėjimą.

Komisaras EK pirmininkei pateikė galimą problemos sprendimą

Komisaras pažymėjo, kad EK Pirmininkei Ursulai fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pateikė galimą problemos sprendimą: vadovaujantis ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansinio reglamento nuostatomis dėl išimtinių aplinkybių vieniems metams netaikyti sankcijų Lietuvos ūkininkams už reikalavimo atkurti daugiametes pievas nesilaikymą.

„Šiuo metu keisti teisės aktus tiesiog nėra laiko, kadangi Europos Parlamentas dėl artėjančių rinkimų dirbs iki šių metų balandžio mėnesio, tačiau leisti nesankcionuoti ūkininkų yra įmanoma. Tai yra realus ir geras sprendimas trumpuoju laikotarpiu, o vėliau, su naujos Europos Komisijos ir Europos Parlamento sudėtimi, vyks ES bendros žemės ūkio politikos peržiūra – tada bus galima pakeisti teisės aktus“, – pažymėjo J. Wojciechowskis.

Šiuo metu laukiama EK Pirmininkės kabineto analizės dėl Komisijos nario pateikto pasiūlymo. J. Wojciechowskio vertinimu, šis pasiūlymas teisiškai turėtų būti tinkamas, todėl tikimasi greito teigiamo atsakymo.

Pristatyti Lietuvos siūlymai dėl žemės politikos po 2027-ųjų

Susitikimo metu taip pat buvo pristatyti Lietuvos siūlymai dėl žemės ūkio politikos prioritetų po 2027 m., pabrėžiant, kad žaliasis susitarimas turi būti bendrasis gėris ir neturi būti našta tik ūkininkams, be kita ko, numatomoms priemonėms turi būti užtikrintas reikiamas finansavimas.

„Klimato kaitą turime pripažinti nenugalima jėga – dokumentuose aiškiai įvardijant, kiek pakils temperatūra iki 2050 m., ir pereiti prie „prisitaikymo politikos“ žemės ūkyje“, – susitikime su ES žemės ūkio komisaru teigė V. Pranckietis.

J. Wojciechowskis, reaguodamas į KRK delegacijos narių klausimus dėl Lietuvos tiesioginių išmokų konvergencijos, priminė, kad 2020 m. kai buvo priimamas BŽŪP biudžetas, ES parama Lietuvos žemės ūkiui buvo padidinta iki 5,6 mlrd. eurų – tai yra apie 0,5 mlrd. eurų daugiau, nei buvo projektiniame siūlyme. Komisijos narys pristatė, kad Lenkijai pavyko pasiekti tiesioginių išmokų konvergenciją perkeliant 30 proc. lėšų iš antrojo BŽŪP ramsčio į pirmąjį. Be to, Lenkija pasiūlė papildomą nacionalinį finansavimą. Jeigu Lietuva būtų nusprendusi pasielgti taip, kaip Lenkija, galbūt 100 proc. konvergencijos ir nebūtų užtikrinusi, tačiau buvo galima priartėti prie ES vidutinio tiesioginių išmokų lygio.

Pieno krizė nesibaigia – ką darysime?

KRK narys V. Jukna susitikimo metu padėkojo už ES finansinę paramą Lietuvos pieno gamintojams, patyrusiems didelių finansinių sunkumų, pabrėždamas, kad nepaisant to, vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių, pieno ūkiai traukiasi – krizė nesibaigia.

„Daugelyje ES šalių vis garsiau kalbama apie būtinybę reguliuoti pieno kainas valstybiniu arba ES lygiu, kad pieno kaina nebūtų žemesnė nei gamybos savikaina. Problemos dėl vertės pasidalijimo pieno tiekimo grandinėje stebimos daugelyje ES valstybių narių“, – teigė V. Jukna, teiraudamasis dėl tolesnių Komisijos veiksmų siekiant ilgalaikio pieno rinkos stabilumo užtikrinimo.

Komisijos narys pažymėjo, kad dėl kainų reguliavimo laikomasi politinio požiūrio, kad būtų užtikrinta laisva rinka. Ankščiau pieno sektorius buvo reguliuojamas – panaikinus kvotas sektorius veikė gerai. 2023 metais situacija pasikeitė, tačiau tam įtaką padarė ir Rusijos karas Ukrainoje.

J. Wojciechowskio teigimu, vienas iš siūlymų yra priimti nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą, kuri yra nukreipta prieš nesąžiningą komercinę praktiką. Taip pat siūlytina apsvarstyti kainų stebėsenos observatorijų steigimą. Taip būtų galima užtikrinti, kad pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė nei gamybos savikaina – tokį modelį taiko Ispanija.

„Žvelgiant į ES žemės ūkio politikos ateitį, svarbu visiems siekti, kad būtų įtvirtintas instrumentas krizėms atremti. Šiuo metu turime labai mažą krizių rezervą – tik 450 mln. eurų, kurie skiriami 27 valstybėms narėms. BŽŪP politikoje reikia trečio ramsčio, kuris būtų skirtas krizėms spręsti“, – teigė Komisijos narys. Taip pat akcentuota, kad dabartinio BŽŪP biudžeto nepakanka numatytoms užduotims įgyvendinti, todėl galimybė tinkamai remti valstybes nares ištikus krizei turėtų būti vienas iš svarbiausių būsimos ES bendros žemės ūkio politikos prioritetų.

---

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta ekologinių ūkių problematika Lietuvoje, paramos galimybės įsigyjant veislinius gyvulius.

Vizito Briuselyje metu Lietuvos parlamento delegacija susitiko su Europos Komisijos Generalinio direktorato ES plėtros, kaimynystės ir paramos integracijos procesui direktorato atstovais. Aptarti ES Rytų partnerystės šalių integracijos į ES rinką klausimai, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio sektoriui.

Seimo kanceliarijos informacija

KRK biuro nuotr.

Komiteto delegacijos raštas Komisijos nariui dėl daugiamečių pievų atkūrimo

Europos Komisijos nariui                                                                                          2024-02-08  p. Janusz Wojciechowski 

Gerbiamas Komisijos nary, p. Janusz Wojciechowski,

Dėkojame, kad priėmėte kvietimą susitikti su Kaimo reikalų komiteto nariais. Džiaugiamės konstruktyviu Lietuvos ir Europos Komisijos bendradarbiavimu Jūsų kadencijos metu.

 Naudodamasis proga norėčiau pabrėžti, kad Lietuvoje ypač svarbus daugiamečių pievų atkūrimo klausimas, todėl kviečiu įsiklausyti į ūkininkų nuogąstavimus ir drauge ieškoti sprendimų.

Šis procesas Lietuvoje itin paaštrėjo nuo 2014-2015 m., kai pradėjo galioti 2013 m. Europos Komisijos reglamentas Nr. 1307/2013, pagal kurį pievas iki 5 metų, jei jos nebuvo dirbamos ar ariamos, po 5 metų privaloma buvo deklaruoti daugiametėmis. 

Lietuvoje deklaravimo sistemos tam buvo paruoštos ir suveikė, tačiau ūkininkai nebuvo tinkamai supažindinti, kad jų kadaise sėjomainoje dalyvavusios pievos virs daugiametėmis. Šio virsmo rezultatas – jau 2018 m. Lietuvoje daugiamečių pievų priskaičiuota apie 750 tūkst. ha, kai dar 2013 m. jų buvo apie 300-350 tūkst. ha. Be kita ko, turime pripažinti, kad Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) sukūrė paskatas kuo daugiau deklaruoti daugiamečių pievų, nes tai buvo sąlyga gauti žalinimo išmokas. „Pievų krizė” yra ankstesnių paramos programų paskatų sukeltas rezultatas, neskatinant gyvulininkystės plėtros ar bent stabilumo, kuri yra ar būtų pagrindinis pievų produkcijos naudotojas. Neprodukcinis pievų laikymas anglies sekvestracijos požiūriu, nuo 5-6 metų, ypač nenašiuose dirvožemiuose, tampa ŠESD išskiriančiu, bet ne kaupiančiu  objektu.

Šis formalus prievartinis veiksmas ūkiams nepasiekia tikslo ir mažina įvairiapuses tvarumo galimybes ūkiams, neužtikrina įsitraukimo į tikslo siekimą ūkio lygmenyje, o priešingai – skatina desperaciją ir pasipriešinimą, kurį jau matėme Lietuvoje ir daugelio Europos šalių ūkininkų bendruomenėse.

Atsižvelgiant į tai, kad net ir su Europos Komisija suderinus daugiau nei 50 tūkst. ha daugiamečių pievų eliminavimą iš 2018 referencijos (nuo 750 iki 696 tūkst. ha), 2023 m. Lietuvos ūkininkams iki 5 proc. leistinos sumažėjimo ribos reikia atstatyti daugiau nei 87 tūkst. ha., tai yra nepakeliama našta Lietuvos ūkininkams ir didžiulė problema Lietuvai. Svarbu pažymėti, kad didelė dalis tų pievų kadaise buvo dirbama, bet jau kurį laiką užrakinta po DGP kodu, nes taip buvo vykdomi reglamento įsipareigojimai.

Lietuva ne kartą kreipėsi į Komisiją prašydama mus išgirsti, kad toks reglamentavimas žlugdo mūsų ūkius ir neduoda pasirinkimo laisvės nei jaunajai kartai ateiti į ūkininkavimo veiklą, nei keisti ūkininkavimo krypties.

Gerbiamas Komisare, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, neturi tapti diktato valstybėmis ir „įsakyti“ ūkininkams. Šis „žolės procesas“ gali baigtis fiasko, o jei našta bus perkelta ant ūkininkų, galime laukti sukilimų. Ar Komisija, baigdama savo kadenciją negalėtų įgyvendinti reikiamų veiksmų, kad konfliktinės situacijos nebūtų paveldėtos kitai Komisijai? 

Ar nemanote, kad Europos politika juda iškreipta dimensija, kai karas, migracija ir tarptautinė prekyba tampa mažiau svarbiais nei „žaliasis problemų susikūrimas“?

Mes, Kaimo reikalų komiteto nariai, atstovaudami  žemės ūkio sektorių Europos Komisijos prašome:

• Lietuvos atveju pripažinti deklaravimo klaidą dėl daugiamečių pievų ir ją ištaisyti. Lietuva – vienintelė šalis, kuri turi tokias išskirtinai blogas sąlygas dėl daugiamečių pievų. Prašome Komisijos dar šios Komisijos kadencijos metu surasti efektyvias sprendimo priemones, tarp kurių galėtų būti išlyga, kad jei bent 50 procentų viso valstybės ariamos žemės ploto dirbama beariminės žemdirbystės būdu, tai

daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimas galėtų būti netaikomas arba reikšmingai sumažinamas.

• Nesant galimybės susidariusią problemą išspręsti artimiausiu metu, apsvarstyti galimybę, Komisijos reikalavimą dėl daugiamečių pievų atstatymo (GAAB1) atidėti bent 1 metams.

Atsižvelgdami į tai, kad po 2024 m. vasario 2 d. Komisijos laiško Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, pasirašyto p. Michail Dmitru, vis dar lieka neaiškumų dėl daugiamečių pievų reglamentavimo, kartu prašome Komisijos įvertinti ir pateikti atsakymą į Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos klausimus, kurie išdėstyti pridedamame laiške.

Tikiuosi Jūsų atsakymo ir veiksmingo dialogo, siekiant bendro intereso – išlaikyti stiprų žemės ūkį, užtikrinant konkurencingumą ir apsirūpinimą maistu. 

PRIDEDAMA. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos 2024-02-07 raštas Nr. 5-3265.