Krokų lankos ir Žaslių ežerai praturtinti europiniais unguriais

Žuvivaisa ypač svarbi retų ir nykstančių žuvų populiacijų atkūrimui ir palaikymui, todėl Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento specialistai nuolat rūpinasi, kad Lietuvos vandens telkiniai būtų įžuvinami atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas.

„Šiais metais į Lietuvos vandens telkinius planuojama išleisti virš 17 mln. Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriuose dirbtiniu būdu išveistų ir paaugintų skirtingų rūšių žuvelių. Šiuo metu įgyvendiname net keletą projektų, kurie, ateityje leis didinti išveisiamų ir paauginamų žuvų kiekius. Tai turėtų prisidėti prie ilgalaikio vandens telkinių atsigavimo ir jų ekologinio balanso išlaikymo“, – sako Žuvininkystės tarnybos direktorius Tomas Kazlauskas.

Europinių ungurių ištekliai visame jų paplitimo areale Europoje yra už saugaus biologinio limito ribų, todėl ties išnykimo riba atsidūrusių žuvų išsaugojimu susirūpinta tarptautiniu mastu.

„Šiandien kiekviena Europos Sąjungos (ES) šalis narė, tarp jų ir Lietuva, yra įsipareigojusios imtis priemonių šių nykstančių žuvų ištekliams apsaugoti ir atkurti. Žuvininkystės tarnyba kasmet iš Prancūzijos atgabentais ir paaugintais unguriais įžuvina daugiau nei 150 skirtingų ežerų ir upių. Pernai į neišnuomotus vandens telkinius išleista virš 1,1 mln. ungurių jauniklių, užpernai – net 4,3 mln. Įgyvendinant Europinių ungurių išteklių valdymo planą Lietuvoje 2011–2024 metais į šalies ežerus ir upes buvo įveista apie 14 mln. europinių ungurių“, – sako Krokų lankos ežero įžuvinime dalyvavęs žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas.

Šio plano įgyvendinimas finansuojamas iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programą.

Europiniai unguriai – vienos paslaptingiausių žuvų Žemėje atsiradę prieš 65 milijonus metų, europiniai unguriai sugebėjo prisitaikyti prie skirtingų ekosistemų ir išlikti iki šių dienų, tačiau kaip vyksta šių žuvų migracija ar koks yra šių žuvų reprodukcijos ciklas mokslininkai vis dar neturi aiškių atsakymų.

Europinių ungurių gyvavimo ciklas prasideda Sargaso jūroje (Atlanto vandenyne, netoli Bermudų salų), kelių šimtų metrų gylyje. Nors šių paslaptingų žuvų neršto niekam nėra pavykę užfiksuoti, tokia prielaida daroma dėl Sargaso jūroje sugaunamų lervutės stadijos ungurių. Mokslininkai vis dar nežino, kaip vyksta ungurių reprodukcija, nes niekas niekada nematė jų veisimosi proceso gamtoje. Yra tik spėjama, kad europiniai unguriai susikaupia dideliame Sargaso jūros gylyje, kur ir vyksta jų dauginimasis Šios ungurių lervutės 200–500 dienų migruoja su Golfo srovėmis link kontinentinio šelfo, misdamos smulkiais organizmais. Jos transformuojasi į stiklinės stadijos ungurius, palaipsniui įgaudamos šioms žuvims būdingą spalvą ir pradeda kilti upėmis, ieškodamos tinkamų buveinių.

Tuomet prasideda sėslusis ungurių gyvenimo periodas, kuris gali trukti nuo 3 iki 20 ir daugiau metų. Šiuo laikotarpiu unguriai auga: didėja jų ilgis ir svoris. Patinai gali pasiekti 45 cm ilgį ir 200 g svorį. Patelės bręsdamos pasiekia 1 m ir didesnį ilgį bei iki 2 kg svorį. Patelės prikaupia pakankamai riebalų ir kartu su patinais pradeda neršto migraciją į Sargaso jūrą.

„Europinių ungurių populiacija per pastaruosius kelis dešimtmečius labai sumažėjo ir tam įtakos turėjo skirtingi aspektai – klimato pokyčiai, upių užtvenkimas, perteklinė žvejyba ir kt. Tai kelia grėsmę šios rūšies išlikimui, todėl jų apsaugai skiriamas vis didesnis dėmesys ir ES lėšos“, – pastebi žemės ūkio viceministras A. Jagminas.

Atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos (ICES) išvadas ir rekomendacijas, 2007 m. priimtas Tarybos reglamentas, skirtas europinių ungurių populiacijai apsaugoti ir atkurti. Pagrindinis jo tikslas – užtikrinti, kad bent 40 proc. suaugusių sidabrinių ungurių galėtų grįžti į Sargaso jūrą neršti, o apčiuopiamiems rezultatams pasiekti pasitelkiamos skirtingos priemonės – Nacionalinių ungurių valdymo planų kūrimas, žvejybos reguliavimas, migracijos kelių atkūrimas, populiacijos papildymas, stebėsena ir duomenų rinkimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir pranešimų Europos Komisijai teikimas. Žuvininkystės tarnyba, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet už 169 017,52 Eur, skirtų pagal Žuvininkystės programos priemonę „Išsaugojimo priemonių, skirtų ilgalaikiam išteklių atkūrimui, įgyvendinimas“, įsigijo 610 kg stiklinės stadijos europinių ungurių.

Žuvys specialiose talpyklose, pritaikytose saugiam gyvų žuvų transportavimui, šiemet buvo pristatytos iš Prancūzijos, palaikant 5–7 laipsnių temperatūrą. Lietuvoje jos buvo laikomos karantine ir paaugintos Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Laukystoje (Kaišiadorių raj.). Įžuvinimas upėse bei ežeruose buvo vykdomas taikant išbarstomąjį būdą, kai unguriukai išleidžiami keliose vandens telkinio vietose. Toks metodas, anot specialistų, padeda išvengti natūralaus mirtingumo rizikos, plėšriųjų žuvų, konkurencijos dėl maisto.

Vadovaujantis žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2025 m. planu, jau išleista virš 1 mln. paaugintų – vidutiniškai apie 1 g sveriančių – unguriukų. Jais įžuvinti 62 vandens telkiniai visoje šalyje. Daugiausiai paaugintų ungurių išleista Rytų Lietuvos ežeruose, kadangi iš jų į jūrą migruojantys unguriai savo kelyje patiria mažesnį neigiamą žmonių veiklos poveikį.

Žuvininkystės tarnybos fotoinformacija