Krūminėms rožėms sunku atsispirti

Žydi iki rudens

Mikelionių sodyboje auginama per 150 veislių rožių, daugiau nei 200 krūmų: floribundinių, arbatinių – hibridinių, žydinčių pakartotinai ir ištisą sezoną iki pat šalnų, elegantiškųjų krūminių parko rožių. Nuo 2010 m. kaupiamoje kolekcijoje didžiausią dalį sudaro vienos iš populiariausių Lietuvoje, Vokietijos „Kordes“ ir „Tantau“ firmų sukurtų gausiai žydinčių rožių veislių. Jos gerai pas mus žiemoja ir atsparios ligoms.

„Šiuolaikiškos pastarojo dešimtmečio rožių veislės pasižymi ne tik žiedų gausa, bet ir puošnia lapija, todėl priežiūros ir meilės reikalauja gerokai daugiau. Veislės skiriasi ne tik žiedų išvaizda, bet ir daugybe kitų savybių, kurios išryškėja augimo metu“, – sako kolekcijos šeimininkė. Pasak Mildos, rožės sode pradeda skleistis jau birželį ir žydėjimo kelione džiugina gana ilgai – visą vasarą ir net rudenį. Šiųmetės vasaros karštis joms ne itin malonus, nes greičiau nužydi ir išblunka, tačiau grožiui ir aromatui negali likti abejingas. Šios gėlės ramina, guodžia ir džiugina. Želdynuose – vienos nuostabiausių, tauriausių ir elegantiškiausių augalų.

Krūminių rožių favoritės

Augintojos teigimu, krūminės rožės – pati įspūdingiausia grupė, kuriai galima priskirti ir angliškas rožes (Davido Austino selekcija). Vis dėlto dauguma jų sukurtos kompanijų „Tantau“ ir „Kordes“. Krūminių rožių aukštis vyrauja nuo 0,80 iki 2 m ir panašiai tiek pločio. Stiebai tvirti, statūs. Gal daugiau išimčių yra angliškų rožių grupėje, čia dažnai pamatysime rožių, kurių stiebai išlinksta nuo žiedų gausos.

Milda siūlo į krūminių rožių grupę įtraukti ir dalį tradiciškai vadinamų vijoklinių rožių veislių. Šalyse, kur žiemą temperatūra retai nukrinta žemiau –10 °C, jos gali pasiekti 2–4 m ir daugiau, tai vien todėl, kad jų nereikia dengti. Ten metinis ūglių prieaugis sumuojasi, krūmas šakojasi gana aukštai, todėl dažnai užauga aukšti ir vešlūs. Kolekcininkės teigimu, dėl permainingų lietuviškų žiemų jų krūmelius reikia apgenėti ir pridengti. Sunku įsivaizduoti vijoklinę rožę ‘Don Juan’, kurios stiebų skersmuo siekia 3–4 cm, prilenktą ir apklotą.

„Krūmines rožes galima išsaugoti per žiemą – trumpinti jų šakas iki 60–80 cm ir, sumeistravus lankus, dengti keliais sluoksniais tvirta daržo danga, – patirtimi dalijasi augintoja. – Patartina rožių pagrindus gausiai apipilti durpėmis.“

Mildos nuomone, tiems, kas tingi atlikti šias procedūras kiekvieną rudenį, yra maloni žinia. Galima rinktis kanadietiškos selekcijos rožes, kurios sukurtos 3–4 klimato zonoms ir atlaiko net –30 °C šaltį. Gaila, kad kol kas tarp šių veislių nėra įdomesnės spalvų paletės, vyrauja įvairūs rausvos atspalviai.

Įdomios ir puošnios

Pristatydama populiarias ir lengvai auginamas krūminių rožių veisles, Milda pripažįsta, kad pastarųjų metų hitas – ‘Artemis’. Tai be galo įspūdinga balta rožė, prieš žydėjimą pasidabinanti balto porceliano pumpurų kekėmis, kurios išsiskleidžia į didelius žiedynus. Žydėjimas tęsiasi ilgiau nei 3 savaites. Nukirpus nužydėjusius žiedus, antroje vasaros pusėje kyla nauja žydėjimo banga. Jos žydi gausiomis kekėmis, galima priskirti grupei tarp krūminių ir floribundinių. Pavieniai žiedynai sulaukia pirmųjų šalčių.

Kolekcininkės teigimu, verta dėmesio rožių veislė ‘Baroc’. Galingas krūmas pražysta persikinių atspalvių žiedais, primenančiais vaikystės pasaką apie miegančią princesę rožių pilyje. Tokie tikri rožiški, tobulai susukti žiedai! Veislė atspari ligoms, gana gerai žiemoja.

„Labai daili, kvapni, išsiskirianti žiedo forma „Tantau“ selekcijos rožių veislė ‘First Lady’, kurios puodelio formos švelniai rožinės spalvos žiedai su kiek tamsesniu viduriuku sutelkti į gausius, sunkius žiedynus, – atkreipia dėmesį augintoja. – Gal kiek jos grožį temdo išlinkstantys stiebai, kurie, deja, po stipresnio lietaus neišlaiko sunkių žiedų kekių.“

Ji stebisi, kaip savo rožyne neauginti nuostabiųjų angliškųjų rožių. Viena iš įspūdingiausių – ‘Hyde Hall’, kuri pražysta kiek vėliau už kitas ir nesiliauja žydėti iki vėlyvų rudens šalčių. Kaip ir dera tokiai nuostabaus grožio damai – ji labai sunkaus charakterio, t. y. labai spygliuotomis šakomis. Ilgainiui, žiūrint į gausybę žiedų, kuriais pasidengia tvirtas krūmas, pamiršti apie subadytas rankas. Žiedo pakraščiai švelniai rausvi, o vidurys įgauna koncent­ruotą degančią rožinę spalvą.

Mildos teigimu, viena iš anksčiausiai pražystančių – ‘Benjamin Britten’. Ji išsis­kiria tvirtu krūmu su tamsaus raudonio, stipriai susuktais žiedais, maloniu kvapu.

„Tarp geltonųjų angliškų rožių vienos iš gražiausių – ‘Graham Thomas’ ir iš jos išvesta žavingoji ‘Charlotte’, kuri nesustodama skleidžia vieną žiedą po kito, po savimi žemę nubarstydama geltonu auksu, – pasakoja Milda. – Tai viena iš kvapniausių rožių, pasižyminti citrinų pustoniu.“ Krūminių rožių draugijoje ji pastebima išskirtine spalvų ir atspalvių gausa, kai, įsižydėjus žiedui, tarpusavyje persipinantys persikiniai, rausvi, rožiniai, gelsvi tonai keičia vieni kitus.

Nuostabios visų geltonų atspalvių ‘Arabia’, persikinė ‘Chipendalle’ ir gelsvai rožinė ‘Caramella’. „Nuolat žydinčioje krūminių rožių jūroje kasdien atrandame vis naujas žiedų formas, atspalvių ir kvapų derinius, – džiaugiasi Milda. – Vaizdingiau­sias įrodymas – ‘Abraham Derby’, ‘Westerland’, ‘Benjamin Britten’, o tarp rožių klasikos negali nepaminėti daugeliui puikiai žinomų floribundinių rožių – ‘Leonardo da Vinci’, ‘Midsoomer’ ar ‘Stadtroom’ (dėl augimo pobūdžio dažnai priskiriamos besidriekiančiosioms). Ir pačios kvapniausios – krūminės: ‘Astrid Grafin von Heidelberg’ ir ‘Charlotte’.“

Klasikiniai palydovai

Rožes galima auginti įvairių stilių soduose, gėlynuose, derinti su kitomis daugiametėmis gėlėmis, kartais su dekoratyviais varpiniais žolynais. Rožes tinka skinti puokštėms, kurti kompozicijas.

Klasikiniais rožių palydovais galima įvardyti populiariąsias visoje Europoje levandas, kurias Lietuvoje sėkmingai pavaduoja ir įvairių spalvų žiedynais žydintys gojiniai šalavijai, taip pat mėgstami snapučiai, rasakilos, žiognagės, daugiamečiai linai, skaisteniai, rusmenės ir žemesnio ūgio pentiniai.

„Išlaikant sodinimo atstumus, paliekant erdvės, kad augalai nekonkuruotų tarpusavyje, prie rožių ir su rožėmis tinka sodinti daugelį augalų, – sukauptomis žiniomis dalijasi Milda. – Kaip augalus derinsite pagal žiedų spalvą, aukštį, krūmo formą ir lapijos tekstūrą, tai jau kiekvieno išmonė, sugebėjimai ir pasirinkimas.“

Rūpestinga priežiūra

Kad rožės žydėtų gausiau, pašalinami peržydėję žiedai ir per 2–3 lapus kartu patrumpinami žiedkočiai. Sausros metu rožes tenka gausiai laistyti. Pasak augintojos, geriausia ryte, nepurškiant ant lapų.

„Neišauginsime kokybiškų žiedų, tinkamai ir laiku nepatręšus, – teigia Milda. – Vegetacijos metu rožes siūlome tręšti 3–4 kartus: pavasarį – amonio salietra (kad krūmai greičiau išaugintų vešlias šakas), paskui vasaros pradžioje – kompleksinėmis trąšomis su didesniu fosforo ir kalio kiekiu. Galima tręšti kelis kartus, paskutinį kartą liepos pabaigoje, kad būtų sveikesnės ir geriau pasiruoštų žiemai.“ Agronomės teigimu, pavasarį rožėms labai tinkamos ir organinės trąšos, kurias augalai įsisavina palaipsniui, arba vėlai rudenį galima jas mulčiuoti apkaupiant perpuvusiu mėšlu bei kompostu, tuomet organines medžiagas pavasarį reikės tik išsklaidyti apie krūmus.

Kolekcininkė pataria vasarą rožes mulčiuoti, kad per sausrą iš dirvos mažiau išgaruotų drėgmė, ilgiau išliktų ir iš dirvožemio neišsiplautų maisto medžiagos. Mulčias papildo organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Mulčiui geriausia naudoti tik organines medžiagas. Apklojant rožių šaknis daržo plėvele ir ant viršaus sunkiai prispaudžiant žvyru, akmenukais, labai neigiamai veikia jų augimą, nes po tokiu apklotu žemė susiplūkia. Rožės mėgsta, kai apie šaknis nuolat purenama žemė, tuomet į dirvą patenka daugiau deguonies ir jos geriau įsisavina maisto medžiagas.

Laiku apsaugojus nuo ligų ir kenkėjų, rožių krūmai išlieka dekoratyvūs ištisą sezoną. Pirmiausia rudenį ir anksti pavasarį juos ir žemės paviršių nupurkškite vario preparatais. Žiedpumpurių formavimosi pradžioje rožes purkškite insekticidais ir fungicidais, kad nesusidarytų grybinių ligų, ypač dėmėtligės, židinių. Tuo pačiu fungicidu galima purkšti ne daugiau kaip du kartus, paskui keiskite kitu. Nuo rožių krūmų nuolat šalinkite grybinių ligų pažeistus lapus, juos surinkite ir nuo žemės, būtinai sudeginkite, kompostui nenaudokite.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Mildos Mikelionienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.