KT: kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

„Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas plačią diskreciją formuoti valstybės ekonominę politiką ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, įstatymais gali keisti tam tikros konkrečios veiklos ūkines sąlygas, atsižvelgdamas į tai, kad bendra tautos gerovė nėra suvokiama vien materialine ar finansine prasme“, – trečiadienį paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Pasak KT, Seimas, užtikrindamas Konstitucijoje įvardijamą viešąjį interesą saugoti gyvūniją, įstatymais gali apriboti su gyvūnų veisimu susijusią ūkinę veiklą, ją drausti, jei ji nėra visuomenei būtina.

„Įstatymų leidėjas (...) gali vadovautis ne vien ekonominiais motyvais. Įvertinęs, kad konkreti ūkinė veikla nesuderinama su tam tikrais moralės ir etikos bei humaniškumo principais, jis gali nustatyti ribojimus, draudimus vykdyti tam tikrą susijusią veiklą, kaip antai jų laikymą, veisimą ir žudymą tam tikros konkrečios, visuomenės gyvybiniams ir egzistenciniams poreikiams nebūtinos, produkcijos gamybai“, – kalbėjo G. Goda.

Anot teismo, masiškas žvėrelių veisimas ir žudymas siekiant iš to uždirbti nesuderinamas su visuomenės moralės, etikos, humaniškumo principais. Jo teigimu, Seimas draudimą priėmė siekdamas visuomenės gerovės.

KT pabrėžė, kad Seimas užtikrina Konstitucijoje įtvirtintą viešąjį interesą saugoti gyvūniją bei apriboti galimybes invazinei rūšiai – kanadinei audinei – pabėgti į laisvę ir veistis gamtoje.

„Kartu buvo siekiama saugoti kitus laukinius gyvūnus, taip atsižvelgiama į gyvūnijos išsaugojimo ir perdavimo ateities kartoms konstitucinį imperatyvą“, – kalbėjo G. Goda.

„Vadinasi, priešingai nei teigia pranešėja, įstatymų leidėja siekė teisėto, konstituciškai pagrįsto tikslo“, – pabrėžė jis.

Teismas išnagrinėjo grupės parlamentarų prašymą įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimtas įstatymas, draudžiantis nuo 2027-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama.

Kompensacijų tvarkos nenagrinėjo

Parlamentarams teismui aiškinus, jog kompensacijos už žvėrelių verslo sunaikinimą yra neteisingai apskaičiuotos ir nepagrįstos bei prieštarauja Konstitucijai, KT pirmininkas G. Goda aiškino, jog teismas kompensacijų tvarkos nevertino, nes tai yra Seimo atsakomybė.

„Tai nėra konstitucinės kontrolės dalykas. Kompensacijų dydžių atrinkimas ir konkrečių rūšių kompensacijų tikslingumas yra socialinio, politinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymo leidėjo kompetencijai“, – sakė KT pirmininkas.

„Įstatymo leidėjas gali įtvirtinti konkrečią dėl ribojimų ir draudimų vykdyti tam tikrą su gyvūnų veisimu ir laikymu susijusią veiklą ūkio subjektų galimų praradimų kompensavimo tvarką“, –  pridūrė jis.

KT pažymėjo, kad nuo draudimo priėmimo iki jo įsigaliojimo suteiktas trejų metų terminas, kuris ūkininkams suteikia pakankamai laiko parduoti visą produkciją ir užbaigti veiklą.

KT įvertinimo prašė Seimo nariai

Seimo nariai aiškino, kad draudimas verstis kailinių priimtas nepateikus tyrimais pagrįstų argumentų, kodėl šios veiklos neuždraudus nebūtų užtikrinta gyvūnų gerovė.

Be to, pasak Seimo narių, tą patį tikslą galima pasiekti ir veiklos neuždraudžiant – tokios priemonės esą nebuvo vertinamos. Kreipimąsi į KT jie grindė ir tuo, kad už šį nuosavybės paėmimą nebus teisingai atlyginta.

Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų. Naikinamų ūkių savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos – per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.

Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.

Autorius Lukas Juozapaitis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.