Kukurūzai – mėgstami, bet vis dar neįvertinti

Svarbiausia – neperlenkti lazdos

Europoje žemės ūkio modelis, paremtas pernelyg intensyviu tręšimu, mechanizacija ir koncentracija, lėmė aplinkos kokybės pablogėjimą. Pastaruoju metu praktiškai visuose renginiuose kalbama apie racionalų išteklių naudojimą. Lietuvoje augintojai pakankamai „žali“, palyginti su kitų šalių augintojais. Blogiausia, kas gali nutikti, – tai, kad mes „žalinsimės“, o žemės ūkio produkcija mus pasieks iš „nežalių“ regionų.

Racionalus išteklių naudojimas yra siejamas su nuolatiniu atsinaujinančių išteklių naudojimu, o tai reiškia, kad reikia naudoti juos tokiais kiekiais, kad jų daugėtų, ypač reikia tausoti dirvožemį, kad jis nustotų degraduoti ir pradėtų nuosekliai gerėti.

Šis pavasaris pateikia nemažai iššūkių ir išryškina augintojų silp­nybes. Pažiūrėjęs į rapsų pasėlius iš viršaus, kai kur nustėrsti, nes apie 40 proc. ploto su augalais, o likusi dalis tuščia. Kaltinti gamtą būtų neetiška, problema – neracionaliuose sprendimuose, ir ne vienerių, o eilės metų. Važinėjant po kaimyninių šalių ūkius pastebėta, kad ypatingas dėmesys skiriamas, pavyzdžiui, žemės ūkio biodujoms, dujoms, susidarančioms žemės ūkio žaliavų metano fermentacijos proceso metu, žemės ūkio šalutinių produktų, skystų ar kietų gyvūnų išmatų, šalutinių produktų, atliekų ar liekanų. Daugelyje šalių manoma, kad atsinaujinančioji energija turi potencialo, nes yra stabilus ir nuspėjamas šaltinis (svarbus energetinio saugumo požiūriu), atliekantis daugybę teigiamų funkcijų ne tik elektros energijos sistemai, be to, teikiantis energetinę ir ekonominę naudą, mažinantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinantis visuotinę ir vietinę socialinę apsaugą. Dėl to neatsitiktinai daugelyje išsivysčiusių šalių plečiami kukurūzų plotai.

Per menkas dėmesys

Kukurūzai, kaip ir dauguma energetinių augalų, dažniausiai naudojami kaip krakmolo šaltinis bioetanolio gamybai. Lenkijoje kukurūzų plotai nuo 2007 m. padidėjo daugiau kaip 145 proc. ir vienu metu sudarė 8 proc. visų pasėlių plotų Europos Sąjungoje (ES).

Kalbant apie agrarinės aplinkosaugos veiksnius, kukurūzų derliaus formavimąsi ir patį derlių pirmiausia lemia vandens ir maisto medžiagų atsargos dirvožemyje. Tai ypač svarbus veiksnys kintančio klimato sąlygomis. Augalininkystei sausros yra ypač svarbios, nes jos sukelia didelius derliaus nuostolius, pvz., buvo metai, kai kukurūzai Moldovoje dėl sausros nesuformavo burbuolių. Kasmet kai kurie dirvožemio savybėmis nesirūpinantys Balkanų šalių augintojai dėl sausrų praranda didelę dalį kukurūzų derliaus. Antai augintojas eilę metų investuoja į dirvožemį, vidutiniškai kulia 8,5 t/ha kukurūzų grūdų, o greta esantis ūkininkas daugiau dėmesio skiria gausiam tręšimui ir intensyviam žemės dirbimui ir tenkinasi vidutiniu 5,3 t/ha kukurūzų grūdų derlingumu.

Kodėl kalbame apie kukurūzus? Pastarosiomis dienomis, praėjus šalnoms, augintojai kaip tik sėjo kukurūzus. Raginti juos sėti būtų nedrąsu, nes paskutiniai 3 metai buvo nepalankūs šiems augalams. Vykdant bandymus su kukurūzais VDU ŽŪA, didžiausias – 12 t/ha – grūdų derlingumas buvo 2019 m., 2020 m. – 10,2 t/ha, 2021 m. – 8,9 t/ha, o 2022 m. – 7,9 t/ha (dr. P. Drulis, 2019–2021). Tad patarti auginti kukurūzus nedrąsu, tuo labiau kad pavasaris prasidėjo sudėtingai ir sunku prognozuoti, kokios meteorologinės sąlygos dėliosis augalų vegetacijos eigoje.

Daugiau trąšų – mažesnis derlius?

Kukurūzai – vieni labiausiai paplitusių ir seniausių pasaulyje augalų, o dėl didelio derlingumo potencialo ir naudojimo universalumo laikomi vienais svarbiausių šiuolaikinio žemės ūkio augalų. Pasaulyje buvo atlikta daug tyrimų siekiant padidinti kukurūzų derlingumą ir gerinti derliaus kokybę. Norint padidinti pasėlių produktyvumą, reikia optimizuoti azoto trąšų naudojimą, išvengiant neigiamos įtakos ūkio ekonominiams rodikliams bei išsaugant aplinką ir užtikrinant augalininkystės technologijų tvarumą. Augintojams dėl ekonominių aspektų dažniau taikant tvarias žemdirbystės technologijas – supaprastintą žemės dirbimą, posėlinius augalus, sėjomainą – išryškėja būtinybė tobulinti augalų mitybos technologijas, ypač tręšimą azoto trąšomis. Mokslininkai teigia, kad visais atvejais skiriasi kukurūzų hibridų produktyvumas ir jų reakcija į azoto trąšų normas. Azoto trąšų normas galima priskirti prie labiausiai kukurūzų produktyvumą ribojančių veiksnių. Azoto panaudojimo iš trąšų efektyvumas sąlyginai nedidelis, nes šio elemento nuostoliai, priklausomai nuo dirvožemio ir meteorologinių sąlygų, gali siekti 50 proc.

Azoto trąšų normų optimizavimas būtinas žemės ūkio sistemose tiek dėl ekonominių rodiklių, tiek dėl aplinkos gerinimo. Siekiant sumažinti azoto nuostolius, buvo pasiūlytos įvairios praktikos aplinkos taršai mažinti, įskaitant tręšimo normų optimizavimą ir trąšų atidavimo laiką, bei naudojant skystas padidinto efektyvumo azoto trąšas. Anksčiau minėtame tyrime nustatyta, kad didžiausias – 10,1 t/ha – kukurūzų grūdų derlingumas 2019 m. gautas tręšiant N180, logiška. Tręšimui naudotos skystosios azoto trąšos KAS. Kartu su azoto trąšomis naudojant ureazės inhibitorius, gautas 10,6 t/ha derlingumas, bet su N100, o naudojant humines rūgštis – 10,2 t/ha, tręšiant N140 (dr. P. Drulis, 2019–2021).

Apibendrinus rezultatus galima sakyti, kad pasitelkiant papildomas priemones galima efektyviau naudoti azoto trąšas, t. y. su mažesnėmis trąšų normomis gauti tokį patį ar geresnį rezultatą nei su didelėmis normomis, o svarbiausia – sumažinus azoto normas išsaugomos dirvožemio savybės. Planuojant kukurūzų tręšimą, ankstyvą pavasarį beveik kasmet stebimas lėtas kukurūzų augimas, dažnai augalų augimas sulėtėja dėl azoto ir fosforo stygiaus. Tai lemia ribotas azoto pasisavinimas žemesnėje nei 5 °C dirvožemio temperatūroje ir fosforo esant žemesnei nei 12°C temperatūrai. Šiuos nepalankius reiškinius augintojai dažnai bando sušvelninti didindami trūkstamų maisto medžiagų koncentraciją dirvožemio tirpale lokaliu tręšimu. Praktikoje jis vadinamas startiniu tręšimu, atliekamas kartu su sėklų įterpimu, taip pat galima panaudoti biologinius preparatus, atpalaiduojančius maisto medžiagas iš augalams neprieinamų junginių.

Mėgsta būti globojami

Kalbėdami apie kukurūzus, turime prisiminti, kad tai šilto klimato C4 tipo augalai, turintys specifinę fiziologiją, todėl puikiai tinka šiltam ir sausam klimatui. Tačiau dėl selekcijos šis augalas tinkamas ir šaltesniems regionams, tad plačiai auginamas gyvulininkystės ūkiuose. Visgi besirūpindami gyvūnais ūkininkai kartais pamiršta, kad kukurūzai – pakankamai jaut­rūs augalai.

Daugelis stengiasi kukurūzus sėti anksti, o jei dirvos temperatūra nesiekia 13 °C, gerų rezultatų nebus, nes užsitęsia dygimas, kartais sudygsta po 20–30 dienų, tai reiškia, kad per tą laiką šaknis apninka patogenai. Dažnai dirvos paviršiuje susidaro pluta ir dar labiau paskatina šaknų puvinių plitimą, o silpną augalą vėliau apninka kenkėjai. Pernai daug žalos pridarė ugniukai. Kukurūzai nepakenčia piktžolių arba, kaip dabar sakoma, įvairiažolių draugijos, negalima leisti joms nustelbti kukurūzų.

Apskritai kukurūzų grūdų derlingumas aukštesnių platumų regionuose yra žymiai mažesnis už galimą. Tyrimai parodė, kad vidutinio klimato zonose potencialus kukurūzų grūdų derlingumas gali siekti apie 11 t/ha, o derliaus nuostoliai dėl abiotinio streso veiksnių – 3–5 t/ha. Auginant kukurūzus reikia prisiminti, kad mūsų sąlygomis esminis veiksnys, mažinantis kukurūzų produktyvumą, išlieka žemos oro temperatūros. Šalčio stresas yra dominuojantis aplinkos veiksnys, lemiantis kukurūzų produktyvumą vidutinio klimato zonoje. Vandens streso poveikis kukurūzų augimui ir vystymuisi yra antraeilis. Ateities klimato raida neaiški dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų neapibrėžtumo: pirma, dėl finansinio ir politinio įvykių posūkio, antra – informacijos ir supratimo apie pasaulinės klimato sistemos pokyčius stokos.

Auginsime kukurūzus ar ne, bet turime žinoti, kad šie augalai reikšmingai prisideda prie pasaulinio maisto saugumo. ES kukurūzai yra antrasis labiausiai auginamas augalas po kviečių. Apie 9 mln. ha kukurūzų auginama grūdams, o daugiau nei 6 mln. ha – silosui.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.