Ashburn +17,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 30 Geg 2024
Ashburn +17,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 30 Geg 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Kuo baigsis ekoschemų viliotinis?

2023/06/02


Įpusėjus pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prognozuoja, kad paramos už neariamosios žemdirbystės technologijų taikymą bus prašoma daugiau, nei tam yra iš anksto atseikėta pinigų. Tokiu atveju daugybė ūkininkų bus nuvilti, nes gali mažėti išmokos. Žemdirbių organizacijų atstovai jau anksčiau perspėjo, kad lėšų bus mažoka ir ragino ŽŪM tam skirti didesnį lėšų krepšelį, bet jų balsas per vieną politikų bei valdininkų ausį įėjo, per kitą – išėjo. 

Ryškėja populiariausia priemonė

ŽŪM jau kuris laikas tvirtina, kad pasirinkus ekoschemas, kurios nėra privalomos, ūkininkai gali gauti didesnes išmokas. Dar nepasibaigus pasėlių deklaravimui aiškėja, jog populiariausia ekoschemų priemonė – neariamosios tausojamosios žemdirbystės technologijos. Apie tai Seimo Kaimo reikalų komitete užsiminė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, svarstęs, kad paramos pagal šią ekoschemą, tikėtina, bus prašoma daugiau, nei suplanuota Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP). SP už neariamosios žemdirbystės technologijų taikymą numatyta 66 Eur/ha išmoka. Tačiau kartu ir apibrėžta bendra tam skirta suma – 31,2 mln. Eur (2023 m.), taip pat – ir plotas, už kurį bus mokamos išmokos, – 472,9 tūkst. ha. Vadinasi, jeigu deklaruojamas didesnis plotas, o bendras priemonei skirtas pinigų krepšelis nepadidėja, išmokos mažėja – kuo didesnis plotas šalyje deklaruojamas, tuo labiau tirpsta išmoka.

Vadovavosi pasenusiais duomenimis?

Pasak Kėdainių rajono ūkininko Šarūno Šiušės, ŽŪM turėjo ir turėtų aiškiai pabrėžti, kad numatyta 66 Eur/ha išmoka už neriamosios žemdirbystės taikymą bus tik tokiu atveju, jeigu deklaruotas plotas bus ne didesnis, nei numatytas SP. Dabar jau aišku, kad deklaruojama daugiau, nei tikėtasi.

„Reikia labai atsargiai vertinti ŽŪM skelbiamas ekoschemoms skirtas sumas. Ne sykį teko dalyvauti susitikimuose, kur buvo aptariamos ekoschemos, tie ūkininkai, kurie buvo įsitraukę į šį procesą, suprato tokias rizikas ir baimes dėl išmokų, bet daugumai žemdirbių tai buvo nauja ir jie bus nusivylę. Juk ŽŪM pinigų nespausdina, kad jų galėtų pridėti, kai pritrūks. Gal kitos ekoschemos sulauks mažesnio populiarumo, tokiu atveju gal bus galima lėšas perskirstyti, bet kol kas reikia sulaukti deklaravimo pabaigos, kad būtų aiškūs rezultatai“, – samprotavo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Š. Šiušė įsitikinęs, kad tokią situaciją, kuri dabar klostosi, buvo galima jau anksčiau prognozuoti, bet ŽŪM, matyt, vadovavosi pasenusiais duomenimis apie tai, kiek ūkininkai taiko šį žemės dirbimo būdą. „Neariamoji žemdirbystė Lietuvoje tampa labai populiari ir tokie plotai yra nemaži. Atsiradus tokiai ekoschemai, šis žemės dirbimo būdas dar populiarės, nes ūkininkams tai patrauklu. Matyt, išmoka nebus tokia, kokia buvo planuota“, – svarstė ūkininkas.

Gali grėsti nuostoliai

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP priminė, kad apie tai, jog kompleksinei ekoschemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ yra skirti per maži pinigai, garsiai ir ne kartą perspėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių prezidentas Eimantas Pranauskas. Apie tai kalbėjo ir LŪS bendruomenės atstovai, tačiau panašu, kad jų perspėjimų niekas nenorėjo girdėti.

„Tai neturėtų būti netikėtumas ŽŪM. Kalbėjome, kad reikia skirti daugiau laiko įvertinti lėšų poreikį, atlikti tam tikrą analizę, pamodeliuoti galimas situacijas. Bet atsitiko taip, kad, kaip ir daugeliui kitų SP dalykų, pritrūko laiko, pastabos nebuvo išgirstos. Taigi, dabar ryškėja greito darbo rezultatai“, – rėžė R. Juknevičius.

Jis sutiko, kad žmonės pagrįstai nusivils, jeigu už deklaruotą neariamosios žemdirbystės technologijų taikymą išmoka sumažės apie trečdaliu – tokie rezultatai dabar ir prognozuojami. Nors prieš deklaruodami ūkininkai skaičiavo ir vertino, kiek patirs išlaidų dėl įsipareigojimų ir kiek turės pajamų. Jeigu skaičiai pasikeis, ūkiams gali grėsti rimti ekonominiai nuostoliai.

„Aišku, ekoschemos skirtos ne tam, kad ūkininkas uždirbtų, jų tikslas – ūkininkavimą derinti su aplinkai naudinga veikla. Gal dalinai ūkis turėtų sąmoningai prisidėti prie aplinkos iššūkių, bet problema, kad žemės ūkio veikla – specifinė. Ne tik dėl susiklosčiusios situacijos ekonomikoje, bet ir dėl gamtinių sąlygų metai bus sudėtingi. Dabar sausa ir pavasaris buvo šaltas, tai mažina derliaus potencialą, o auginimo sąnaudos labai didelės. Jeigu ūkininkai patirs praradimus, o išmokos už ekoschemas sumažės, bus skaudžių išgyvenimų“, – konstatavo LŪS lyderis.

Praradimai dėl negamybinio ploto

R. Juknevičius atkreipė dėmesį, kad dalyvaujant minėtoje kompleksinėje ekoschemoje būtina bent 5 proc. ariamos žemės skirti negamybinėms veikloms. Paprasčiau tariant, iš tam tikslui privalomai atriekto ploto tiesioginės naudos tais metais negausi, bet reikės jį prižiūrėti, vadinasi, bus tam tikrų išlaidų. Jas tarsi turėtų atpirkti už ekoschemos veiklas skiriamos išmokos, bet jeigu jos mažės, atsipirkimo gali ir nebūti.

„Galima sakyti, kad taikant neariamąsias technologijas daliai ūkininkų papildomai investuoti nereikės, nes tai jie darė jau ir anksčiau, turi tam reikiamą techniką, dabar tuos plotus tik deklaruoja ir siekia paramos. Bet yra reikalavimas – palikti 5 proc. negamybinio ploto, kurį reikės prižiūrėti, į jį investuoti, bet pajamų iš jo negausi. Jeigu išmokos sumažės, jos gali nepadengti patirtų išlaidų“, – dėliojo LŪS pirmininkas.

Jis pastebėjo, kad dar prasčiau gali būti tiems, kurie tik šiemet nusprendė „padžiauti“ plūgą, pereiti prie neariamosios žemdirbystės, – jie nemažai investavo į reikiamą techniką.

Gali likti tik trečdalis išmokos

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos tarybos narys, Rokiškio rajono ūkininkas Rimantas Vigėlis pabaksnojo į neariamosios žemdirbystės apibūdinimą: „Leidžiama giluminiais skutikliais dirbti žemę iki 30 cm gylio, ir tai laikoma neariamąja žemdirbyste. Sutinku, kad dirbti iki 10 cm gylio – tinka, bet iki 30 cm gylio – jau kažkas negerai, jei priskiriama neariamajai technologijai. Kai leidžiama būtent taip dirbti, daugiau žemdirbių gali taikytis į paramą.“

Rokiškėnas užsiminė, kad perėjus prie neariamosios žemdirbystės žemei reikia laiko prisitaikyti prie naujos sistemos, todėl pirmaisiais metais derliai menksta. Anot jo, prakentėjus 3–4 metus, reikalai pagerėja, tad tokia technologija paranki: sumažėja darbo, išlaidų degalams, geriau ir žemei bei aplinkai, nes fiksuojama anglis, mažėja teršalų emisijos dėl degalų naudojimo.

„Tie, kurie tik dabar pradėjo taip dirbti žemę, turės įvertinti derliaus sumažėjimą. Dar bus praradimai dėl palikto negamybinio ploto, tad suprantama, kad bus nusivylimų. Iš pradžių žemės ūkio ministras šnekėjo, kad išmoka už neariamąsias technologijas sieks 66 Eur/ha, bet kai dabar tiek daug deklaruojama tokių plotų, gali likti tik 20 Eur, jeigu ne mažiau. Taigi, dalyvavimas šioje ekoschemos veikloje gali būti net nuostolingas. Bet kol kas dar anksti daryti išvadas, reikia palaukti deklaravimo pabaigos ir ministerijos paaiškinimų“, – redakcijai teigė R. Vigėlis, pridūręs, kad šiemet pasėlių deklaravimas – sujauktas, nes taisyklės vis dar pildomos ir tobulinamos.

Lėšos gali būti perskirstomos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 61, 2023 m. birželio 1 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/29

Buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl kyšininkavimo – reali laisvės atėmimo bausmė

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltu pripažino buvusį Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių Ričardą Pudževelį ir 5 asmenis. Buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui skirta reali 4 metų ir...
2024/05/29

Tvarios technologijos reikalauja šiuolaikiško ir netradicinio specialistų požiūrio

Modernios Europos šalys kaip ateities ekonomikos vystymosi kryptį šiuo metu yra pasirinkusios žiniomis, tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Taip siekiama kurti gerovę dabarties visuomenei, nesukeliant grėsmių...
2024/05/29

Vyriausybė pritarė bankų solidarumo mokesčio pratęsimui

Vyriausybė šios dienos posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam Laikinojo solidarumo įstatymo (LSĮ) pakeitimo projektui, kuriuo solidarumo įnašo mokėjimas yra pratęsiamas 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Tuo ...
2024/05/29

Parama žemdirbiams, atsisakantiems dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas i...
2024/05/29

Svarbiausia informacija apie rinkimus į Europos Parlamentą – audio formatu

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ruošdamasi birželio 9 d. vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą, svarbiausią informaciją rinkėjams įgarsino.
2024/05/29

Versliniai sodai: šiemet atsispirs nuo dugno?

Dėl nemalonių gamtos išdaigų pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslinių sodų derlius nedžiugino nei sodininkų, nei obuolių mėgėjų. Šis pavasaris, nors ir švaistėsi šalnomis bei permainingais orais ir dar ankstoka ve...
2024/05/29

Ką galime dėl savo širdies?

„Daug alkoholio vartojančio ir rūkančio vidutinio arba vyresnio amžiaus žmogaus organizmas neleidžia jam sportuoti arba aktyviai gyventi“, – žalingų įpročių bei fizinės sveikatos toksišką jungtį nubraižo gydytojas kardiolo...
2024/05/29

Uostamiestyje bus gaminamas žaliasis vandenilis

Pirmasis Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo juo punktų projektas skinasi kelią įgyvendinimo link: baigtos visos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) speci...
2024/05/29

Per 11 dienų prie ES valstybių išorinių sienų sulaikyta per 1,3 mln. klastočių: vyrauja gaminiai iš Turkijos ir Kinijos

Praėjusių metų gegužę Bulgarija ir Portugalija kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ iniciavo tarpvalstybinių bendrų veiksmų dienas (JAD), skirtas kovai su suklastotų prekių kontrabanda prie ES išorės s...