Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Kuo gyvenome 2022-aisiais?

2022/12/31


Bent jau man 2022-ieji pralėkė labai greitai. Juose būta tiek nerimo, tiek vilties... Prabėgę metai simbolizavo senų epochų pabaigą ir naujų pradžią. Dėl vieno dalyko neabejoju nė trupučio. Tai, kad 2022-ieji paliks ryškų savo pėdsaką Europos, pasaulio tautų ir Lietuvos istorijoje. Būtų praktiškai nuodėminga jų neapžvelgti paskutiniajame šių metų „Ūkininko patarėjo“ numeryje. Tad kviečiu kartu pažvelgti į praėjusius metus. Žinoma, per politinę prizmę.

Karas Ukrainoje – svarbiausias metų įvykis

Nors 2022-ieji buvo pažymėti įvairių istorijų ir įvykių, nėra abejonių, kad svarbiausias metų įvykis buvo vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos agresija Ukrainoje. Nors daugelis mūsų aiškiai suvokėme, kad Rusija nėra normali valstybė, viduje vis dėlto tikėjomės, kad šios šalies piktavališkumas pasireikš informaciniu karu, kibernetinėmis atakomis ar bent jau mažesnio masto ataka, kurios pavyzdį regėjome 2014-aisiais Rusijai aneksuojant Krymą.

Vis dėlto karas prasidėjo ir mūsų visų džiaugsmui Ukraina pasirodė stipresnė nei dažnas mūsų galvojome. Ukraina ne tik nekrito per pirmąsias karo dienas ir savaites, bet prabėgus dešimčiai mėnesių sėkmingai kovoja su agresore. Žinoma, prie šios sėkmės prisidėjo ir Vakarų pasaulio parama. Ypač tokių valstybių kaip JAV, Didžioji Britanija ir Lenkija. Lenkijos lyderystės Ukrainoje pavyzdys išvis tapo įkvepiančiu ir leidžia tikėtis, kad mums gimininga ir broliška valstybė stiprės ateityje. Tam yra visos reikalingos prielaidos. Džiugu, kad savo egzaminą išlaikė ir Lietuva bei jos vaikai. Mūsų valstybės vadovas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda buvo vieni iš nedaugelio politikų, kurie lankėsi Ukrainoje prieš pat agresiją. Lietuvos garbe galima laikyti ir mūsų tėvynės vaiką Visvaldą Kulboką, kuris, eidamas Apaštališkojo nuncijaus pareigas, buvo bombarduojamame Kijeve, kai tokių galingų ir įtakingų valstybių kaip, pvz., JAV, diplomatai pasitraukė. Tą pabrėždamas nenoriu kaltinti JAV diplomatų, kurie, kaip jiems ir pridera, vykdė politinės vadovybės nurodymus iš Vašingtono, bet siekiu parodyti V. Kulboko poelgio didingumą.

Džiugu, kad agresijos Ukrainoje egzaminą išlaikė ne tik V. Kulbokas, bet ir visa Lietuvos visuomenė. Retas lietuvis neaukojo Ukrainai. Dar daugiau, nemažai mūsų atvėrėme savo namų duris visiškai nepažįstamiems žmonėms iš Ukrainos. Per laikotarpį nuo karo pradžios Lietuvą pasiekė 72 302 pabėgėliai iš Ukrainos. Palyginimui: šių metų liepą maždaug tiek gyventojų buvo Alytaus ir Varėnos rajono savivaldybėse kartu sudėjus. Pabėgėliai iš Ukrainos ne tik dar labiau suartino Lietuvą ir Ukrainą, padėjo mums geriau suvokti karo siaubus, bet ir įsiliejo į mūsų ekonomiką, užpildė dalį darbo vietų. Žinoma, buvimas ukrainiečiu savaime nereiškia, kad esi moralus žmogus, bet, nepaisant pavienių incidentų, pabėgėlių iš Ukrainos integracija Lietuvoje vyko sėkmingai ir sklandžiai.

Didžiosios Britanijos problemos

Pajuokaujant Londonas neretai vadinamas antrąja lietuvių sostine. Juokuose neretai esama tiesos, o dažno iš mūsų giminėse ir net šeimose esama emigrantų, tad Didžiosios Britanijos politiniai sukrėtimai mums nebuvo svetimi. Dar daugiau, jie buvo ypač aktualūs ir reikšmingi. Todėl 2022-aisiais gana aktyviai stebėjome tokias politines dramas kaip ministro pirmininko Boriso Johnsono kova dėl išlikimo premjero poste ir atsistatydinimo. Tuomet B. Johnsono pasitraukimas Lietuvai atrodė nieko gero nežadantis. Šis politikas ypač uoliai rėmė Ukrainą, o tai tiesiogiai atliepė mūsų šalies interesus. Turiu pripažinti, kad ir šiandien nesu pakeitęs savo nuomonės, nes Liz Truss atėjimas į Ministrės Pirmininkės postą buvo palydėtas milžiniško nepasitikėjimo ir finansų rinkų sukrėtimo, o valdymas buvo toks trumpas, kad politikę, siekusią kurtis antrosios geležinės ledi įvaizdį, pakrikštijome laikinąja ledi. Atsistatydinus L. Truss ir prie Didžiosios Britanijos vairo stojus Rishi Sunak situacija stabilizavosi, tačiau ir šiam politikui kilo iššūkių. Dera pripažinti, kad labai panašių į tuos, su kuriais susidūrė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. R. Sunak žmona Akshata Murt­hy yra garsaus indų investuotojo milijardieriaus Narayana Murthy dukra. Jai priklauso 0,91 proc. tėvo įsteigtos Indijos IT milžinės „Infosys“ akcijų. Kompanija, o kartu ir Didžiosios Britanijos premjero žmona kritikuoti už tai, kad bendrovė vykdo komercinę veiklą Rusijoje. Iš šios bendrovės A. Murthy per metus uždirba apie 11 500 000 svarų dividendų. Nors tiesioginio prielankumo Rusijai R. Sunak veiksmuose nematyti, o kritikos apstu, pavyzdžiui, lapkritį įvykusio G20 susitikimo metu nuskambėjęs raginimas Rusijai nešdintis iš Ukrainos ir užbaigti savo barbariškus veiksmus, minėti faktai palieka nemalonų prieskonį.

Nepaisant politinių įtampų ir skandalų, ministrų pirmininkų kaita Didžiojoje Britanijoje buvo normalus ir nuolat vykęs procesas. Tačiau karalienės Elžbietos II mirtis žymėjo epochos pabaigą. Karalienė, nors ir dažnai susilaikydavusi nuo viešų politinių komentarų, gebėdavo subtiliai parodyti savo nuomonę. Ji buvo stabilumo simbolis neramiais laikais, Anglijos bažnyčios galva ir moralinis autoritetas, tačiau visgi ji buvo ir mirtingas žmogus. Todėl tokia žmogiška ir suprantama karalienės Elžbietos II mirtis kartu atrodė lyg tam tikros istorijos pabaiga. Kaip seksis sostą perėmusiam Karoliui III, parodys laikas, tačiau bent jau kol kas jis atrodo stovįs amžinybėn iškeliavusios motinos šešėlyje.

Infliacijos ir energetikos kainų šokai

Kai prieš metus rašiau apie politiškai svarbiausius procesus, kurie veiks Lietuvą 2022 m., minėjau infliaciją, tačiau neįsivaizdavau, kad ji 2022 m. rugsėjį sieks 24,1 proc., o susitraukimas iki 22,9 proc. lapkritį bus laikytinas visai džiugiu rezultatu. Nors ekonominiame cikle, kuris dominavo pirmojoje praėjusių metų pusėje, buvo visiškai normalu tikėtis žaliavų kainų šuolio, tačiau jį ypač padidino Rusijos agresija Ukrainoje. Suprasdamos, kad politinės sankcijos Rusijai paveiks metalų kainas, rinkos ėmė kaisti. Tai stipriai paveikė įvairių prekių, pavyzdžiui, automobilių, kaštus. Žinoma, didelį smūgį patyrė ir nekilnojamojo turto rinka bei vystytojai, kuriems prireikė gerokai daugiau apyvartinių lėšų medžiagoms įsigyti. Didelė in-
fliacija buvo juntama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje bei JAV. Štai JAV metinė infliacija birželį siekė 8,6 proc., o euro zonoje – 10,6 proc. Tokia aukšta infliacija paskatino centrinius bankus kelti palūkanas ilgus dešimtmečius neregėtais tempais. Tai davė vaisių, infliacija lapkritį JAV sumažėjo iki 7,7 proc., o euro zonoje – iki 10 proc. Prie šios infliacijos svariai prisidėjo ir energijos kaštų augimas, kuris sukėlė nemažą galvos skausmą pasaulyje. Brango degalai, dujos, elektra. Tačiau kryptingomis pastangomis ir čia pavyko šį tą nuveikti. Pavyzdžiui, elektra Lietuvoje rugpjūtį kainavo 480,39 Eur/MWh, o lapkritį kaina nukrito iki 226,63 Eur/MWh. Tiesa, daugelis namų ūkių Lietuvoje nepajuto nė tokio staigaus kainų kilimo, nė tokio stipraus kritimo, nes pirkdavo elektrą pagal sutartis fiksuotomis kainomis. Ką tikrai pajuto kai kurie šalies namų ūkiai, tai skandalingą bendrovės „Perlas energija“ bankroto istoriją, subjaurojusią elektros rinkos liberalizavimo projektą.

Arūno Dulkio dėka Lietuvoje suviešėjo leftizmas

Šiemet vasara sveikatos apsaugos ministrui buvo darbinga. Būdamas bent jau oficialiai dešiniąja politine jėga įvardijamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ministru jis pažėrė tokio leftizmo, kurio Lietuvoje net ir kairiosios politinės partijos nedemonstruodavo. A. Dulkio pastangomis praplėsta abortų formų įvairovė, sukurtas teisinis pagrindas lyties „keitimo“ operacijoms atsirasti. Nors tokių operacijų atsiradimas lyties pakeisti negali, nes lytis priklauso nuo chromosomų, tačiau iš esmės gali formuoti ir formuoja melo visuomenę. Visuomenę, kurioje politinės galios priemonėmis reikalaujam meluoti, kad vyras yra moteris, nes taip sugalvojo, ir atvirkščiai. Tokioje visuomenėje yra baudžiama už tiesą, o tai neišvengiamai reiškia teisingumo nunykimą ir komformizmo bei baimės kultūros suvešėjimą.

Tiesioginiai merų rinkimai ir savivaldos modelio kaita

Dar vienas reikšmingas įvykis yra mero tapimas konstitucine figūra. Šiemet pakeitėme savo Konstituciją ir įteisinome tiesioginius merų rinkimus. Pasirinktas sąlyginai neblogas modelis ir merui suteikti pakankamai platūs įgaliojimai. Kita vertus, meras nustos būti tarybos nariu. Vadinasi, egzistuos realios grėsmės, kad meras privalės vykdyti politiką, priešingą tai, su kuria buvo išrinktas. Tiesa, tokios grėsmės dažniausiai kils iš partijų, nes pakeisti Rinkimų kodekso, Vietos savivaldos ir Politinių organizacijų įstatymai sudavė stiprų smūgį rinkiminiams komitetams. Kaip ir prognozavome, savivaldoje jų gretos praretėjo, o Europos Parlamento rinkimuose veikiausiai visai išnyks.

Laimingų Naujųjų metų

Apgailestauju, kad šiame tekste nemažai klausimų ir aktualijų liko nepaliesti, bet džiaugiuosi, kad šiemet galėjome kartu nagrinėti politinius šalies įvykius. Politikos girnos nenustos suktis ir kitąmet, tad linkiu ir Jums tęsti šiemet pradėtus darbus bei likti neabejingiems mūsų šalyje ir pasaulyje vykstantiems procesams. Karas Ukrainoje dar kartą parodė, kad net jeigu ir nesidomi politika, ji labai staigiai gali susidomėti tavimi ir iš esmės pakeisti tavo gyvenimą. Tegul visi pokyčiai būna į gerą. Laimingų Naujųjų metų, mieli skaitytojai!

 

ŪP apžvalgininkas Audris NARBUTAS

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...