Iš tikrųjų, anot A. Klimavičiaus, AM vienaip ar kitaip gali tik padėti ūkininkams, nes ministerijai įstatymais suteikta teisė ir pareiga atlyginti saugomų medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. O stumbrai ir priklauso šiai medžiojamųjų kategorijai. Nukentėjęs ūkininkas apie žalą turi pranešti seniūnui, kuris pakviečia savivaldybės administracijos nuostolių apskaičiavimo komisiją. Įvertinusi nuostolius, komisija pateikia dokumentus AM Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kuri ūkininkui išmoka lėšas. Bet šios procedūros yra nemalonios, varginančios ir geriau, kad jų išvis nereikėtų.
„Sergančius, traumuotus ar nusenusius stumbrus arba turinčius genetinių nukrypimų individus sumedžioja Valstybinių miškų urėdijos (VMU) įgalioti darbuotojai – profesionalūs jėgeriai, – ŪP pasakojo A. Klimavičius. – Atrodytų, kad galėtume juos visus nugabenti į zoologijos sodą ir ten sušerti gyvūnams. Bet vis dėlto šiems turi būti tiekiama sveikų gyvūnų mėsa. Tai praktiškai nėra galimybių juos sušerti plėšrūnams zoologijos sode todėl, kad sumedžioti stumbrai būna pilni ligų. Todėl keliauja į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kur yra perdirbami kaip šalutiniai gyvūninės kilmės produktai.“
Pašnekovas neatmetė galimybės, kad, jeigu leidimai bus išduodami medžioti ir sveikus stumbrus, kai bandoje nebeliks ligotų, traumuotų ar apsigimusių, tada gal būtų galima svarstyti ir apie stumbrų mėsos panaudojimą žmonių maistui. Dabar tai daryti būtų pernelyg rizikinga.
„Stumbriena turėtų būti prastesnė už mėsinių galvijų mėsą, – aiškino A. Klimavičius, – nes šiuo atveju tai yra senas žvėris, augęs laukinėje gamtoje. Niekaip negalėtume jo palyginti su naminiu gyvuliu. Stumbrų mėsa daug kietesnė. Jeigu būtų sumedžiotas jauniklis, suprasčiau, kad jis kulinariniu požiūriu būtų įdomus. Bet dabar tokių nepasitaiko.“
VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras redakcijai teigė panašiai: „Yra Stumbrų apsaugos planas, kuriuo vadovaudamasi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vykdo stebėseną ir pagal jos rezultatus pateikia informaciją, kiek reikėtų paimti iš gamtos letaliu (mirtinu) būdu nusenusių, sužeistų, ligotų stumbrų. Tada Aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimą, nurodydama, kokioje vietoje ir kokį konkretų skaičių stumbrų paimti. Toliau darbus atlieka VMU specialistai. Kai kurie sumedžioti stumbrai zoologijos sode atiduodami žvėrims.“
„Rietavo veterinarinės sanitarijos“ generalinis direktorius Rimantas Smolskis ŪP aiškino, kad jo vadovaujama įmonė per metus sudoroja apie 60 tūkst. t žaliavos, tai tų kelių stumbrų, jeigu jie ir atvežami, net neįmanoma prisiminti. „Pagal žvėrių rūšis mums net neįdomu, kas atvežama, nes miško gyvūnų pristatoma labai mažai, palyginti su karvėmis, kiaulėmis, vištomis ir t. t.“, – pastebėjo įmonės vadovas.
Vėliau R. Smolskis patikslino, kad šiemet, rugsėjo mėnesį, iš Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos buvo gauti du stumbrai, o ar buvo jų atvežta seniau, Rietavo įmonės darbuotojai neprisimena. Mat atskira apskaita nevedama, stumbrai registruojami bendroje (miško gyvūnų) kategorijoje. „Turime galimybę priimti utilizuoti visų žvėrių ir gyvulių gaišenas, galime ir patys atsivežti, bet atskiros statistikos apie stumbrus, briedžius ar elnius nevedame“, – kalbėjo S. Smolskis.
Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė ŪP aiškino, kad tik maža dalis stumbrų mėsos paimama žvėrims šerti. „3 t visiems metams užtenka, nes mūsų gyvūnams tai yra per daug riebi ir per daug skani mėsa, – teigė ji. – Nuo tokios mėsos jie nutunka, be to, ne visi žvėrys, ėdantys jautieną, nori stumbrienos. Ji retkarčiais duodama, kad gyvūnai būtų užsiėmę krimsdami kietoką stumbrieną ir kad būtų pakeista jautiena, todėl ir pakanka tokio mažo kiekio.“
Redakcijos ir Tomos JANUŠAITĖS nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.