Kur ir kodėl mažėja pasaulinės prekybos vertė?

Lyginant su pirmais trimis šių metų mėnesiais G20 eksporto ir importo vertė sumažėjo atitinkamai 3,1 ir 2,0 proc. EBPO internetinėje platformoje pateikiamoje apžvalgoje tai siejama su sumažėjusios pasaulinės paklausos ir mažėjančiomis prekių, ypač energijos, kainomis.

Krintančios energijos kainos prisidėjo prie prekybos vertės sumažėjimo Šiaurės Amerikos valstybėse. Eksportas ir importas JAV sumenko 5,7 proc. ir 2,0 proc., Kanados eksportas sumažėjo 3,7 proc., o importas išliko nepakitęs.

Europos Sąjungoje (ES) prekių eksportas mažėjo Vokietijoje ir Italijoje, tačiau Prancūzijoje augo dėl transporto įrangos, ypač aeronautikos. ES importas krito 1,2 proc. ir tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios energijos kainos. Pagerėjus mašinų ir transporto įrangos pardavimams Jungtinėje Karalystėje, šalies eksportas išaugo 2,1 proc.

Pasak EBPO, prekyba prekėmis smarkiai sumažėjo Rytų Azijoje. Eksportas Kinijoje krito net 5,7 proc. Tai nutiko iš dalies dėl sumažėjusių plataus vartojimo elektronikos prekių pardavimų. Importas ženkliai sumažėjo Japonijoje (8,1 proc.) ir Korėjoje (7,9 proc.). Mažėjančios žaliavų kainos taip pat sumažino eksportą Australijoje ir Indonezijoje.

Lėtėjanti prekyba fiksuojama ir paslaugų sektoriuje. Apskaičiuota, kad 2023 m. antrąjį ketvirtį eksportas išaugo vos 0,2 proc., importas smuko 0,6 proc., nors po pirmojo šių metų ketvirčio buvo fiksuotas gana didelis augimas: 4,5 proc. ir 8,8 proc.

Lenkija iš eksporto uždirbo daugiau

Situaciją šalyje stebinčio Lenkijos Nacionalinis žemės ūkio paramos centro duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio 73 proc. šalies žemės ūkio produktų eksporto iškeliavo į ES rinkas. Nors Lenkija nepriklauso G20-ukui, Europoje ji yra viena iš didžiausių maisto produktų eksportuotojų. Daugiausia išvežama tabako gaminių, paukštienos ir pieno produktų. Skaičiuojama, kad maisto ES šalims pardavimo vertė – 25 mlrd. PLN.

Bendra lenkiškų žemės ūkio ir maisto prekių eksporto vertė per šį laikotarpį siekė 34,1 mlrd. eurų (157 mlrd. PLN) ir buvo 11 proc. didesnė nei pernai, o ES rinkoje parduota prekių už 25 mlrd. eurų, t. y. 9 proc. daugiau nei užpernai, rašoma portale Agropolska.pl.

Nacionalinis žemės ūkio paramos centro direktoriaus pavaduotojas Marcin Wroński, komentuodamas šią situaciją, atkreipė dėmesį į tai, kad Lenkija jau daug metų yra pagrindinė produktų tiekėja Europos šalims ir ši tendencija išlieka. Jo nuomone, greičiausiai tai lemia seniai sudarytos prekybos sutartys, palankūs Lenkijos įmonių pasiūlymai, santykinis rinkų artumas, nusistovėję transporto maršrutai ir panašūs maisto gavėjų pageidavimai.

Gerų eksporto rezultatų pasiekti pavyko, M. Wroński tvirtinimu, dėl gana aukštų sandorių kainų ES rinkoje (nepaisant tendencijos mažėti, kurias sukėlė karas Ukrainoje), taip pat daug kas priklausė ir nuo zloto kurso euro atžvilgiu: nuo 2023 m. vasario iki 2023 m. liepos pabaigos zlotas stiprėjo, o tai neigiamai paveikė prekybos apyvartą.

Daugiausia į ES šalis eksportuoti tabako gaminiai (vertė 2,6 mlrd. eurų), paukštiena (2,1 mlrd. eurų), pieno produktai (1,6 mlrd. eurų), duona ir duonos gaminiai (1,3 mlrd. eurų), jautiena (1,2 mlrd. eurų), gyvulinio maisto (1,1 mlrd. eurų), taip pat šokolado gaminių (1 mlrd. eurų) – rodo Nacionalinis žemės ūkio paramos centro analizės ir strategijos biuro duomenys.

Tarp didžiausių lietuviškų produktų pirkėjų pirmiausiai minima Vokietija, po rikiuojasi Nyderlandai, Prancūzija, Italija ir Čekija.

Už ES ribų Lenkija daugiausia eksportavo kviečius (887 mln. eurų, 3,3 mln. t), pieno produktus (789 mln. eurų, 421 tūkst. t), paukštieną (630 mln. eurų, 341 tūkst. t), duonos ir kepinių gaminius, šokoladą ir jo gaminius, tabako gaminius. Žemės ūkio maisto produktų importas iš Lenkijos siekė 21,6 mlrd. eurų ir buvo 6 proc. didesnis nei pernai.

Didžiausios lenkiško maisto gavėjos trečiosiose šalyse, kaip ir ankstesniais metais, buvo Didžioji Britanija, Ukraina, JAV ir Saudo Arabija, taip pat Nigerija, Turkija ir Izraelis.

Lietuvoje stebimas eksporto stabilumas

Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto per pirmuosius šių metų septynis mėnesius pateikia ir Lietuvos Žemės ūkio ministerija. Joje pateikiami Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenys rodo, kad 2023 m. sausio–liepos mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 4274,0 mln. eurų arba 10,3 proc. daugiau nei per 2022 m. sausio–liepos mėn., o importuota – už 3566,9 mln. eurų arba 10,1 proc. daugiau nei per 2022 m. sausio–liepos mėn. teigiamas prekybos balansas šiuo laikotarpiu sudarė 707,1 mln. EUR ir, palyginti su 2022 m. sausio–liepos mėn., padidėjo 11,2 proc.

Šių metų sausio–liepos mėn. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 18,6 proc. viso šalies prekių eksporto, o palyginti su 2022 m. sausio–liepos mėn. jo dalis padidėjo 2,4 procentinio punkto. Importas sudarė 13,6 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 2,1 procentinio punkto.

Trumpoje ministerijos apžvalgoje teikiama, kad šių metų liepą, tebesitęsiant karo veiksmams Ukrainoje, reikšmingai padidėjus palūkanų normoms ir nuosaikiai sumažėjus bendram prekių eksportui, stebima žemės ūkio ir maisto produktų eksporto didėjimo tendencija. Dėl to galima teigti, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas pasižymi stabilumu, augimas stebimas net esant nepalankioms geopolitinėms ir makroekonominėms aplinkybėms.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiemet iki liepos mėn. javų grūdų supirkta 1129 tūkst. t arba 62,8 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Rapsų sėklų supirkta 249 tūkst. t arba 74,2 proc. daugiau.

Bet mažiau nei pernai supirkta gyvulių ir paukščių gyvojo svorio (164 tūkst. t arba 1,2 proc. mažiau) ir natūralaus pieno (757 tūkst. t arba 2,1 proc. mažiau).

Dar viena prasta tendencija – kritusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. 2023 m. liepą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 23,5 proc. Šį sumažėjimą, manoma, lėmė 28,7 proc. sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos ir 14,6 proc. sumažėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Tačiau didėjo maisto produktų ir gėrimų gamyba: 2023 m. liepą maisto produktų gamybos įmonių parduotos produkcijos apimtis buvo 4,5 proc. didesnė nei lygiai prieš metus, o gėrimų gamybos įmonių pardavimus padidino 2,9 proc.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.