Biokuras dabar pabrangęs apie 60 proc., palyginti su praėjusiais metais. Tvirtinama, kad bendrą biokuro kainų lygį šiuo metu daugiausia lemia pabrangusi malkinė mediena. Energetikos ministerija (EM) pasiūlė priemonių paketą biokuro pasiūlai didinti ir kainai stabilizuoti. Vyriausybė tam pritarė ir iki gruodžio 1 d. pavedė atsakingoms ministerijoms ir institucijoms parengti sprendimus. Papildomą pasiūlą numatoma užtikrinti didinant miško kirtimo liekanų kiekį rinkoje, sudarant geresnes sąlygas pigesnio biokuro importui iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, skatinant ilgalaikes pirkimo sutartis ir organizuojant tikslinius žaliavos aukcionus bei kitas priemones. Situacija biokuro rinkoje buvo aptarta ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete, kur EM atstovai užsiminė, kad ir žemės ūkio sektoriuje mato galimybių skatinti turimų biokuro resursų perdirbimą ir naudojimą vietos rinkoje. Kokia tai galėtų būti žaliava, nedetalizuota.
Prieš kurį laiką būta daug svarstymų dėl žemės ūkyje neišnaudojamo didelio atsinaujinančios energijos gamybos potencialo – šiaudų, kuriais, manyta, būtų galima pigiai šildytis žiemą. Buvo statomos šiaudų granuliavimo linijos, tam skirta ir nemažai europinės paramos. Skaičiuota, kad buvo įrengta mažiausiai apie pusė šimto šiaudų granuliavimo linijų, tačiau rinkoje išsilaikė tik mažesnė jų dalis. O ir tų, kurie išsilaikė bei dirba iki šiol, produkcija pasuko kitais keliais – ji skirta ne namų ar gamybinių patalpų šildymo krosnims, bet užsienio rinkose parduodama kaip gyvulių kraikas.
Nors šiaudai yra pigi ir atsinaujinanti žaliava, jie biokuro gamyboje neįsitvirtino pirmiausia dėl technologinių dalykų – deginami šiaudai sukelia greitą medienai pritaikytų biokuro katilų koroziją, lydosi į šlaką ir kemša sistemą. Jiems deginti reikalingi specialiai tam pritaikyti ir brangesni pramoniniai katilai.
Visgi žemės ūkio srityje įžvelgiamas ir kitas biokuro žaliavų rezervas – žaliava iš savaime medžiais ir krūmais apaugusių laukų, melioracijos griovių ir pan. Kai kas potencialą numato ir visai naujoje srityje – agromiškininkystėje, apie kurią dabar nemažai diskutuojama. Bet tai – dar tik galima perspektyva.
Jau penkiolika metų šiaudų granules gaminančios Panevėžio r. Ėriškių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Gytis Giedraitis neslėpė, kad ir toliau sėkmingai tęsia šią gamybą. Tačiau didžioji dalis jų pagamintų šiaudų granulių yra naudojama ne šildymui, bet visai kitai paskirčiai – gyvulių kraikui. „Gal net 98 proc. pagamintų šiaudų granulių realizuojame kaip kraiką. Daugiausia parduodame tarpininkams eksportui į užsienį. Tik labai mažą dalį perka žmonės sau individualiam šildymui, bet vieni jų šiaudų granules maišo su avižomis, kiti – su medžio granulėmis. Vien tik šiaudų granulėms kūrenti sudėtinga, nes tam reikia specialios krosnies. Prieš keletą metų viena įmonė gamino tokius specialius katilus, bet tada atpigo dujos ir viskas pasibaigė“, – prisiminė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Įdomu tai, kad daugiau nei 2 tūkst. ha dirbanti Ėriškių ŽŪB tik nedidelę dalį savo šiaudų spaudžia į granules, didesnę jų dalį perka iš kitų. „Dirvai reikia palikti organikos“, – tarstelėjo G. Giedraitis.
Tiek agrarinės srities mokslininkai, tiek patyrę žemdirbiai perspėja, kad pleškinti visus šiaudus krosnyse būtų neatsakinga ir neprotinga – tai vertinga organinė trąša humuso sluoksniui palaikyti. Ūkininko ir Kėdainių r. Ažytėnų ŽŪB pirmininko Šarūno Šiušės šiaudų vertinimas vienareikšmiškas: „Šiaudai turi pasilikti laukuose, nes mūsų ilgametė praktika ir dirvožemio tyrimai rodo, kad, paėmus šiaudus iš laukų, turime naudoti daugiau mineralinių trąšų. O jos nūnai yra labai brangios. Todėl jau vien dėl tokio finansinio išskaičiavimo šiaudus verta palikti laukuose, jau nekalbant apie jų biologinį naudingumą dirvai. Manau, kad visą organiką, kurią tik galima, reikia palikti lauke, nes tai yra maistas mikroorganizmams, gyvenantiems dirvoje. Tad tie žemdirbiai, kurie mąsto apie ilgalaikį ūkininkavimą, gyvą, sveiką ir aktyvų dirvožemį, šiaudų neišveža.“
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ laikinai einantis direktoriaus pareigas Virgilijus Dirma ŪP aiškino, kad biokuro resursų panaudojimas iš visų sričių būtų naudingas ir reikalingas. „Kažkokių amerikų neatrasime, tai, ką naudoja kitos šalys, galime naudoti ir mes“, – pastebėjo asociacijos „Litbioma“ laikinasis direktorius. Visgi jis akcentavo, kad asociacija vienija medienos biokuro gamintojus, o šiaudų biokuro nėra. „Aišku, verslas moka greitai skaičiuoti ir prisitaikytų, jeigu tik būtų poreikis“, – užsiminė V. Dirma.
„Litbiomos“ valdybos narys, Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas pripažino, kad šiaudai, deja, mūsų biokuro rinkoje neįsigalėjo. „Bet ne todėl, kad iš principo šis kuras neturėtų potencialo, tiesiog Lietuvos šilumos ūkyje taikomos technologijos pritaikytos medienos kurui. O medienos ir šiaudų deginimas yra visiškai skirtingi procesai, skiriasi jų pelenų lydymosi temperatūra, mediena šiuo atžvilgiu laimi be ginčų“, – aiškino ŪP pašnekovas.
R. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis vienaip ar kitaip tiekia dalį medienos biokuro gamybai. „Ilgą laiką galiojo ir dabar, regis, tebegalioja geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimas, pagal žemės ūkio paskirties žemėje neturi būti užaugusi medžiais savaiminukais, krūmokšniais. Jie turi būti išpjaunami. Ūkininkai valo ir melioracijos griovius, pakeles. Iš čia ir susidaro iš žemės ūkio paskirties žemės teikiama biokuro žaliava. Aišku, tokios žaliavos biokurui auginimas nėra žemdirbių tikslas, bet ji savaime auga“, – aiškinio „Litbiomos“ valdybos narys.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 1 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.