Šių gyvūnų gyvenimas gana uždaras. Visą savo gyvenimą jie praleidžia labirintuose, kuriuos kasa labai greit ir įvairiame gylyje. Kartais takai būna visai arti žemės paviršiaus, o kai žemė stipriai suplūkta, pasiekia ir pusės metro gylį. Buveinė, kurioje laikomos ir maisto atsargos, yra 1,5–2 m gylyje.
Ieškodamas maisto darbštuolis per naktį iškasa net 70 m ilgio tunelį. Maistu tampa viskas, kas čia patenka: vabzdžiai ir jų lervos, šimtakojai, šliužai, smulkūs graužikai ir netgi gyvatės. Į kurmių takus „aukas“ traukia čia tvyranti aukštesnė temperatūra, taip pat ir muskuso kvapas, kurį ant tunelio sienelių palieka kurmiai.
Kurmis savo kailį greitai sudėvi, todėl jį keičia 3–4 kartus per metus. Jauniklius atsiveda požeminėse ertmėse, lapų ir samanų lizde. Kasmet atsiveda 1–2 vadas po 2–6 jauniklius.
Nėra akli, augalų šaknims nekenkia
Paplitęs klaidingas mitas, kad kurmiai akli. Taip nėra. Tik jų akys mažytės, prilygsta aguonos grūdeliui. Be to, jos pridengtos odele, kuri apsaugo, kad neprikristų žemių. Vis dėlto požemių gyventojui akys išties nėra svarbus jutimo organas. Mokslininkai teigia, kad kurmiai po žeme orientuojasi pagal žemės magnetinį lauką.
Kitas paplitęs mitas – neva kurmiai nuėda augalų šaknis. Tai netiesa. Kurmiai augalais neminta.
Taip maitinasi, kad net pavargsta
Alkanas kurmis gali išgyventi ne ilgiau kaip 14–17 val. Ėda labai daug – gali per parą suėsti beveik tiek pat, kiek pats sveria. Pasimaitinęs gyvūnas turi numalšinti troškulį. Išgeria ganėtinai daug, prie vandens šaltinių nutiesia specialius tunelius. Atsigėręs iki soties jis kelias valandas ilsisi. Per parą miega iki 10 val.!
Maisto perteklių, ypač sliekus, kurmis gabena gilyn, į maisto atsargų sandėlį. Pagautą slieką tam tikru būdu įkanda: šis lieka gyvas, tik paralyžiuojamas. Tokie „konservai“ sandėlyje neprarasdami maistinių savybių gali išbūti net kelis mėnesius.
Kada išlenda į žemės paviršių?
Kurmis išlenda iš žemės norėdamas apeiti kliūtį, taip pat ir prireikus išsiaiškinti santykius su savo gentainiu, priklydusiu į jo tunelį. Kovos su priešu įkarštyje visai nekreipia dėmesio į aplinką. Tačiau plečiantis kelių tinklui, kurmiams vis sunkiau išlikti vieninteliais tunelių šeimininkais, todėl neretai daromi jungtiniai tuneliai.
Zoologai nesėkmingai bandė kurmius laikyti nelaisvėje. Nors ir rūpestingai maitinami (kas valandą gaudavo sliekų ir vandens), kurmiai nugaišo dėl nutukimo, judėjimo stokos.
Manantiems, kad kurmiai jų žemės sklype vis tiek nereikalingi, ekspertai siūlo bent šešis metodus.
1.Pašalinkite maisto šaltinius. Jei žemės sklype nebus lervų ir vabzdžių, kurmiai maisto pasuks ieškoti kitur. Tam gali pagelbėti naudingieji nematodai, skirti kenkėjams sode, darže naikinti. Lervoms naikinti taip pat galima pasitelkti insekticidą. Geriausių rezultatų galima pasiekti jį naudojant ankstyvą pavasarį.
2. Naudokite netoksišką kurmių repelentą. Apipurkškite veją ir kurmio tunelio įėjimus naminiu mišiniu. Koncentratą paruoškite iš 3 dalių ricinos aliejaus ir 1 dalies indų ploviklio. Prieš naudojimą atskieskite vandeniu. Ricinos aliejus nežudys kurmių, tačiau sutrikdys jų virškinimą, skatins ieškoti maisto šaltinių kitur.
3. Pasodinkite barjerinių augalų. Kurmiai vengia medetkų, narcizų, česnakinių šeimos augalų kvapo, kurių, šalinasi ir augalų kenkėjai. Artimoje jų aplinkoje kurmiai nebus aktyvūs, galbūt kvapas atbaidys ir sodo, daržo augalų kenkėjus.
4. Naudokite ultragarsinius repelentus. Kurmiai nemėgsta garso trikdžių. Į žemę įkišami įtaisai skleidžia gyvūnams nemalonius elektroninius impulsus, skatina juos trauktis.
5. Kasti tranšėją. Jei norite, kad kurmiai nepatektų į tam tikrą vietą, pavyzdžiui, sodo lysvę, aplink perimetrą sukurkite tranšėją. Iškasę apie 90 cm gylio tranšėją ją užpildykite akmenimis arba vielos tinkleliu.
6. Naudokite repelento granules. Galite rasti granulių, skirtų kurmiams ir pelėnams. Reaguodamos su dirvoje ir ore esančia drėgme granulės ima skleisti dujas. Dujų kvapo neapsikęsdami gyvūnai pasitraukia.
ŪP portalo informacija
Pixabay.com nuotr