Kuršių nerijoje – dėmesys seniausiems Žemės stuburiniams

Dažniausiai varlėmis ir rupūžėmis daugelis bjaurisi, o roplių apskritai bijo, tad tyrinėjant ir supažindinant, bus mėginama pakeisti nuomonę apie šiuos gyvūnus.

Ar žinote, kad stuburinių sausumos gyvūnų protėviai prieš 300 mln. metų (Paleozojaus eros Devono periode) pirmieji paliko vandenų buveines ir išropojo į sausumą. Šių gyvūnų lotyniškas pavadinimas nusako, kad jie gyvena „abiejose pusėse“: vandenyje ir sausumoje. Tai varliagyviai – lot. amphibia. Senoviniais devono periodo laikais varliagyviai buvo vyraujantys gyvūnai Žemėje, vėliau mezozojaus eroje (prieš 251 mln. m.) jie davė pradžią ropliams.

Roplių vardas (lot. reptilia) nusako, kad minėti gyvūnai juda ropojant ar šliaužiant. Mezozojaus eroje ropliai įsiviešpatavo sausumoje. Dinozaurai priklausė senovinių roplių grupei, kuri buvo viena iš gausiausių.

Lietuvoje gyvenantys varliagyviai skirstomi į dvi grupes: beuodegiai varliagyviai (varlės ir rupūžės) ir uodeguotieji – tritonai. Pasaulyje žinoma virš 8000 varliagyvių rūšių, o Lietuvoje gyvena 13 rūšių iš kurių 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Lietuvoje gyvenantys ropliai priskiriami dviem grupėm: vėžliams ir žvynaropliams (driežai, žalčiai, gyvatės). Pasaulyje žinoma daugiau nei 10000 roplių rūšių, o Lietuvoje – 8 rūšys iš kurių 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Sekite naujienas Kuršių nerijos nacionalinio parko tinklalapyje ir Facebook paskyroje, kur bus teikiama informacija apie Kuršių nerijos roplius ir varliagyvius, skelbiami renginiai.

Parengta pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos informaciją

Asociatyvi 123rf nuotr.