Kvapų spąstuose

Ant vieno kurpalio

Dabar iš potencialių taršos šaltinių leidžiama kvapų koncentracijos ribinė vertė – 8 kvapo vienetai, o kitais metais turėtų įsigalioti griežtesnė norma – 5 vienetai. Jie galiotų ir miesto, ir kaimo vietovėms, o, pavyzdžiui, Danijoje miestui taikomi 5 kvapo vienetai, kaimui – 7 vienetai. Lietuva agrarininkams nori būti griežtesnė, nors Danijoje 1 ha žemės ūkio paskirties žemės tenka 1,59 sutartinio gyvulio, o Lietuvoje – vos 0,25.

Ūkininkai ar žemės ūkio bendrovių atstovai neretai dalijasi įspūdžiais, kad Europos valstybių, kur išvystytas žemės ūkis, regionuose dažnai užuosi kaimiškus kvapus. Jiems susidaro įspūdis, kad žmonės ten yra pakantesni natūraliems kaimo kvapams ir garsams. Kaip suvaldyti fermų ir kitų žemės ūkio bei maisto gamybos įmonių kvapus, kad ir Lietuvos gyventojai būtų patenkinti, ir žemės ūkio gamyba nenukentėtų? „Lietuvoje gyvuliams turbūt teks statyti unitazus“, – ironizavo kai kurie „Ūkininko patarėjo“ pašnekovai.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas pastebėjo, kad paukštininkystės įmonės yra pritaikiusios įvairių priemonių – į perdirbimą jau investuoti milijonai ir dar ketinama investuoti į kvapų valdymą, fermose įdiegtas mėšlo tvarkymo valdymas ir kt. „Visgi sukontroliuoti kvapus iš fermų yra sudėtinga – ir paukščiai, ir karvės išskiria amoniaką. Tai gali nepatikti, bet tai – natūralūs procesai. Gali bandyti koreguoti pašarus, bet kvapus sumažinsi gal 10 proc., tad tai esmės nepakeis. O kai kartą per auginimo laikotarpį turi išvežti mėšlą, atidarai duris, tai tada jau ir jokie filtrai nepadės“, – ŪP aiškino paukštininkų atstovas.

Anot jo, protinga išeitis – taikyti skirtingas kvapų normas miestui ir kaimiškoms vietovėms. „Gerbiame Seimo narės Ligitos Girskienės pastangas, kad būtų mažesnė tarša, bet nereikėtų painioti žemės ūkio ir Klaipėdos įmonių problemų, dėl kurių ji kovojo. Siekdama vienų tikslų, ji ant vieno kurpalio nori užmauti visas sritis, o to neturėtų būti. Juokaujame, kad „valstiečių“ partijai priklausanti parlamentarė, matyt, kartais pamiršta, kam daugiausia atstovauja ši partija. Kovojant už Klaipėdos gyventojų interesus, galima pražudyti žemės ūkį“, – įsitikinęs G. Kauzonas.

Suvokia specifiką

Kiaules auginančios UAB „Vyturys“ direktorius Valdemaras Sadaunykas pastebėjo, kad jo nuomonė gali pasirodyti šališka, nes jis užsiima kiaulininkyste, tačiau kartu ir akcentavo, jog, diskutuojant šia tema, stengiasi situaciją vertinti objektyviai. „Čia vienareikšmiško atsakymo nėra, nes reikia suprasti abi puses – gyventojai nenori kvapų, o ūkio subjektai nori turėti galimybę dirbti. Žinoma, negalima vadovautis sena norma ir sakyti, kad tegul ji lieka amžinai. Bet dabar tendencija tokia, kad visais frontais ir iš visų pusių vyksta „varžtų veržimas“ ir dažnai nemotyvuotai bei vienašališkai tiesiog sunkinamos ūkininkavimo sąlygos“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Kiaulininkystės įmonės vadovo teigimu, diegiama technologinė pažanga turi būti paremta ūkių ekonominiu pajėgumu ir mokumu. „Galime viską padaryti idealiai, tik tada mūsų gaminamas produktas taptų brangus ir vartotojams mažiau prieinamas. Panašu, kad vakariečiai tai supranta. Anksčiau visa Nyderlandų šalis „kvepėjo“ – važiuojant autostrada visur buvo jaučiama, kad vystomas intensyvus žemės ūkis. Gal dabar kas pasikeitė, bet panašiai yra ir kitų šalių intensyvios žemės ūkio gamybos regionuose. Apsistoji kokiame nors Vokietijos miestelyje ir jauti kvapus, nes aplinkui žmonės verčiasi įvairiais žemės ūkio verslais. Miesteliuose jie turi giminių, pažįstamų, draugų, kurie supranta, iš ko žmonės gyvena, suvokia, kad visiškai eliminuoti kvapų neįmanoma, nes turės kosminės vertės produktus“, – samprotavo V. Sadaunykas.

Nevaldoma plėtra

Lietuvoje situacija kur kas geresnė, laikome mažiau gyvulių, gyventojų tankumas pas mus yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Bet, anot „Vyturio“ direktoriaus, egzistuoja problema, apie kurią niekas nenori kalbėti – beveik nevaldoma teritorijų plėtra.

„Lietuvoje, užstatant teritorijas, praktiškai yra betvarkė. Jeigu turi 0,5 ha žemės ūkio naudmenų ir ūkininko pažymėjimą, jau gali statyti sodybą. Taip teritorijos „užsisėjo“ sodybomis, o gyvenamoji paskirtis kertasi su kitomis paskirtimis, ne tik su žemės ūkio, bet ir infrastruktūros, ir kt. Tada prasideda konfliktai su gyventojais. Per nevaldomą plėtrą gyventojai priartėjo prie fermų, kurių naujų statoma labai mažai. Daugiausia yra senos fermos, prie kurių atsirado naujakurių“, – akcentavo ŪP pašnekovas. Jis pastebėjo, kad kvapų nustatymas ir fiksavimas nėra tikslus ir konkretus, dėl to irgi kyla problemų.

Gali paspartinti traukimąsi

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktoriaus Eimanto Bičiaus teigimu, ir pieno sektoriui, kuris traukiasi ir ritasi žemyn, kvapų griežtinimai tikrai nieko gero nežada – tai šį procesą gali tik paspartinti. „Kai bus tokie reikalavimai, žmonės svarstys, ar statyti naujas fermas ir rekonstruoti senas. Jau ir taip yra daug reikalavimų sanitarinės apsaugos zonoms, poveikio aplinkai vertinimui, o kiek žmonės vargsta, kol gauna statybų leidimus. Tik vienas kitas ryžtasi tokiam atsinaujinimui, daugiau fermų užsidarinėja. Pakeitus kvapų normą, užsidarančiųjų gali būti dar daugiau“, – apgailestavo pienininkų atstovas.

Ir pieno gamintojai, ir mėsinių galvijų augintojai stebisi, kad Lietuva nori vienodai ir mieste, ir kaime reglamentuoti kvapus, tačiau nenori perimti kitų ES valstybių patirties.

„Pas mus vis griežtinama, o Europoje supranta, kad gyvuliai skleidžia kvapus, unitazų fermose juk nepastatysi. Pavyzdžiui, Lenkijoje vidury gyvenvietės gali pamatyti fermą. Niekas jos ten neuždaro ir aplinkiniai gyventojai, matyt, problemų nemato. O Lietuva turbūt vis daugiau įsiveš lenkiškų pieno produktų, nors jau ir dabar jų bei kitokių lenkiškų prekių netrūksta. Vakarų šalyse kaimo kvapai ir garsai labiau toleruojami, jie priimami kaip norma. Žinome, kad Prancūzijoje yra kaimo kvapus ir garsus ginantis įstatymas. Kodėl ir mums tokio nepriėmus?“ – svarstė E. Bičius.

Kreiptųsi į teismą

Kvapų normos griežtinimą inicijavusios parlamentarės L. Girskienės nuomonė nepalenkiama: „Mano pozicija griežta ir jos nepakeisiu. Jeigu bus norima dar kartą į ateitį nukelti naujos kvapų normos įsigaliojimą, antrą kartą kreipsiuosi į teismą ir jis, manau, šį kartą pažiūrės palankiai.“ Anot jos, kaimui neturi būti sudaromos jokios išskirtinės sąlygos, juolab kad buvo 6 metai pasiruošti naujam kvapų reglamentavimui.

„Reikia vieną kartą ryžtis ir susitvarkyti su kvapais. Priemonių galima rasti – dideli ūkiai tiek Danijoje, tiek Nyderlanduose, tiek Vokietijoje jas yra įdiegę. Tam yra ES parama, tik reikia netingėti ja pasinaudoti“, – konstatavo politikė.

L. Girskienė tikino, kad sugriežtintas kvapų vertinimas neturės įtakos mažiems ūkiams, todėl nedideli pieno ir kitų sričių gamintojai neturėtų nerimauti. „Likus keliems mėnesiams iki naujos kvapų normos įsigaliojimo, visi sukruto. Bet yra teisėti žmonių lūkesčiai, reikia padėti viešajam interesui, verslininkams reikia suprasti, kad jie turėjo laiko investuoti ir susitvarkyti“, – įsitikinusi Seimo narė.

Reikia investicijų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.