Be žalos žemės ūkiui
KRK jau ne kartą buvo diskutuota dėl BŽŪP prioritetų po 2027 m. ir akcentuota, kad Lietuva turėtų aktyviai siūlyti savo sprendimus, jog vėliau netektų priekaištauti Briuseliui. Praėjusį trečiadienį vykusiame KRK posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad ateities BŽŪP prioritetai bus dėliojami jau po Europos Parlamento (EP) rinkimų.
„Pastarojoje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje apie tai buvo kalbama. Kaip žinia, dabar vyksta viešosios konsultacijos tiek su visuomene, tiek su žemdirbių savivaldos asociacijomis. Šalys narės prašė, kad būtų pasidalyta išvadomis, bet buvo duota suprasti, jog išvados bus pateiktos Europos Komisijos pirmininkei, su šalimis nebus dalijamasi. O politiniuose debatuose dauguma ES šalių, įskaitant ir Lietuvą, pasisako, kad politinės diskusijos dėl BŽŪP vyktų po rinkimų, nes dabar tikėtis, kad bus sudėlioti prioritetai, matyt, yra per daug optimistiška“, – pastebėjo žemės ūkio ministras.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad ES šalys narės turėtų ne pasyviai laukti, o aktyviai veikti, nepaisant to, kad dabar yra rinkiminis laikotarpis. KRK buvo priimtas sprendimas dėl BŽŪP prioritetų po 2027 m., į kurį sugulė žemdirbių savivaldos organizacijų pasiūlymai ir Kaimo sueigos programinės nuostatos.
Seimo agrarininkai pritaria, kad reikia siekti ES strateginės autonomijos, stiprinant gebėjimą pasirūpinti maistu, energija ir kitais būtinais ištekliais iš savų šaltinių, mažinant priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir didinant atsparumą geopolitinėms grėsmėms. Jie siūlo remtis kitokiu požiūriu į klimato kaitą – pripažinti tai nenugalima jėga, strategijose aiškiai įvardyti, kiek temperatūra pakils iki 2050 m., ir pereiti prie prisitaikymo politikos žemės ūkyje, siekiant sumažinti grėsmes, apsirūpinant maistu bei gamtiniais ištekliais.
Kitas svarbus akcentas – subalansuotas aplinkosaugos ir ekonomikos integravimas BŽŪP sprendimuose, užtikrinant, kad aplinkosaugos priemonės nebūtų žalingos žemės ūkiui ir miškininkystei, o sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į visus tris aspektus: aplinkosaugą, ekonomiką ir socialinę gerovę. Primenama, kad į šį procesą būtina įtraukti visus suinteresuotus subjektus.
Be perteklinių suvaržymų
KRK nuomone, BŽŪP reikia labiau regionalizuoti, t. y. orientuoti į ES šalių narių regioninius ypatumus. O prieš priimant naujus aplinkosauginius ribojimus žemės ūkio subjektams, atlikti tokių ribojimų poveikio žemės ūkiui ir faktinės naudos gamtai analizę. Be to, siūloma nustatyti pakankamus prisitaikymo pereinamuosius laikotarpius ir laikytis teisingo kompensavimo už patirtus nuostolius dėl veiklos apribojimo principų.
Taip pat akcentuojamas ES žemės ūkio konkurencingumas ir kviečiama įsipareigoti ES lygmeniu ginti ir apsaugoti žemės ūkio interesus dėl BŽŪP ribojimų, konkuruojant pasaulinėje rinkoje.
KRK ragina ES atsisakyti perteklinių gamybos suvaržymų, dėl kurių dabar daug šurmulio sukėlė visos Europos žemdirbiai, ir siekti derinti žemės ūkio, miškų ir kaimo politiką su kokybine aplinkosauga, saugomų objektų, teritorijų ir vertybių kompleksinį puoselėjimą, derinant su bendruomenių interesais.
Parlamentarai taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti vietinės maisto ir medienos gamybos plėtrą, mažinant priklausomybę nuo importo ir užtikrinant maisto bei medienos produktų prieinamumą. Kartu akcentuoja, kad reikia išlaikyti Lietuvos ir ES lyderiaujančias pozicijas agroprodukcijos ir medienos prekybos srityse.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, siekiant didesnio sektoriaus gyvybingumo, svarbu daugiafunkciškai naudoti žemę ir miškus, užtikrinant, jog žemdirbiai, miškų ir žemės savininkai galėtų geriau išnaudoti esamas galimybes ir, atsižvelgę į visuomenės poreikius, teiktų įvairias paslaugas ir produktus.
KRK sprendime dėl būsimos BŽŪP užsiminta apie laukinių plėšrūnų daromą žalą ir būtinybę reguliuoti jų populiacijų dydį, taip pat teisingai kompensuoti plėšrūnų padarytus nuostolius.
Sąžininga kainų grandinė
Parlamentarai nepamiršo ir ES žadėtos, bet iki šiol neužbaigtos tiesioginių išmokų konvergencijos, be kurios nėra užtikrinamos vienodos konkurencinės sąlygos visų ES valstybių narių ūkininkams.
KRK taip pat kalba apie adekvataus finansavimo BŽŪP priemonėms užtikrinimą, įskaitant galimybę didinti ES biudžetą ir remti nacionalinių biudžetų lėšomis. Kaip pastebi žemdirbių organizacijų atstovai, mūsų dabartinė valdžia į žemės ūkį žiūri gana nepalankiai.
Siūloma įtvirtinti veiksmingą instrumentą krizėms atremti, nes pastarieji metai parodė, kaip išbalansuojamos rinkos dėl netikėtų įvairių iššūkių. Jų žemdirbiams pakanka ir įprastoje kasdienybėje, ypač kalbant apie produkcijos kainas. KRK ragina užtikrinti sąžiningą lėšų pasiskirstymą kainos grandinėje ir stiprinti žemdirbių derybines galias.
Seimo nariai pritaria, kad BŽŪP būtų supaprastinta ir atsirastų daugiau lankstumo dėl strateginių planų keitimo ir įgyvendinimo. Taip pat akcentuojama svarba skatinti žemės ūkio skaitmeninimą ir inovacijas, investuojant į naujoves bei technologijų diegimą, skirti didesnį finansavimą žemdirbių mokymui ir žinių prieinamumui.
Redakcijos nuotrauka
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.