Kviečių kainos pramuša dugną

Savikaina skiriasi

Grūdų augintojai kiekvienais metais apskaičiuoja savo išaugintos produkcijos savikainą. ŪP pasmalsavo, kokia ji buvo šiais metais. Pasiteiravome ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (EKVI) vadovės Rasos Melnikienės. „EKVI tyrėjai neskaičiuoja žemės ūkio produkcijos savikainų, nes tam nėra viešai prieinamų duomenų. Grūdų savikainą šiuo metu gali pasiskaičiuoti tik kiekvienas ūkininkas iš savo apskaitos duomenų.

Ji ūkiuose skiriasi, priklausomai nuo taikomos technologijos ir pasiekto derlingumo. Mokslininkai savikainas gali paskaičiuoti tik naudodami Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis, tačiau ūkių duomenys ŪADT platformoje už 2024 m. bus tik 2025 m. rudenį“, – aiškino R. Melnikienė.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininko, Kelmės r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininko Martyno Puidoko, grūdų auginimo savikaina – individualus dalykas. „Ūkininkai didžiąją dalį grūdų jau pardavė, tačiau nemaža dalis – vis dar sandėliuose. Kokiomis kainomis bus parduoti grūdai, niekas nežino. Todėl nežinoma, ar auginimo kaštai atsipirks. Jei kam neatsipirks, padengs tiesioginės išmokos, kurios ir yra skirtos tam, kad ūkininkai nebankrutuotų ir galėtų subalansuoti pajamas bei išlaidas“, – aiškino M. Puidokas.

Stabilumo nėra

Kaip ŪP teigė pašnekovas, kalbėti apie šių metų finansinius rodiklius kol kas dar ankstoka. „Viščiukai bus skaičiuojami ne rudenį, bet, galima sakyti, pavasarį. Metai buvo sudėtingi. Tad tai daryti šiandien nėra drąsu. Jei anksčiau ūkininkai galvodavo naują kombainą pirkti, dabar dažniau renkasi naudotą arba nuomojasi. Stabilumo nėra, nes nėra pagrindo, o pagrindas – gautas pelnas“, – tvirtino KRŪS pirmininkas.

Kitas ŪP kalbintas LŪS vicepirmininkas, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius taip pat minėjo, kad ūkininkai dar nesusumavo šių metų finansinių rodiklių. „Labai sudėtinga dirbti, kai trūksta pinigų, iš bankų jų sunkiau gauti, o ir mūsų verslo partneriai pakėlė palūkanas už tai, ką mums parduoda avansu. Palūkanos siekia 10–12 proc. Panardinę galvas ūkininkai tyli, nes bijo, kad ir to nebegaus. Tačiau reikia nebijoti, reikia šnekėti, būti reiklesniems, kovoti už save“, – rėžė Z. Aleksandravičius. Jis minėjo, kad finansiniai ūkių rezultatai priklausys nuo grūdų supirkimo kainos. O ji – labai svyruoja. „Todėl tam, kad grūdų pardavimo kaina nebūtų mažesnė nei savikaina, būtina penkis kartus per dieną stebėti biržoje esančias kainas ir, joms pakilus, grūdus parduoti“, – aiškino ūkininkas.

Turi galvoti ką daryti

Lietuvos „No-Till“ asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas teigė, kad grūdų auginimo savikaina yra stipriai išaugusi, o grūdų supirkimo kainos šiuo metu pasiekusios dugną. „Panašiai buvo prieš penkerius metus. Dabar susiduriama su sunkmečiu. Pasibaigus sezonui anksčiau, dažnu atveju, kainos pradėdavo kilti, tačiau šiemet jos krinta ir neaišku, kur bus dugnas“, – kalbėjo A. Vanagas. Jo pastebėjimu, ūkiuose finansiniai srautai ir sumažėję, ir sulėtėję. Pajamų kiekis – sumažėjęs, nes paskolų aptarnavimas yra stipriai išaugęs. „Palūkanos siekia 5–7 proc. Tai yra labai daug. Sulėtėjęs palūkanų kompensavimas per ILTE yra labai apsunkintas. Rinka išbalansuota. Tik dėl neblogo derliaus ūkininkai dar šiek tiek kvėpuoja“, – situaciją įvardijo redakcijos pašnekovas.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ŪP pasakojo, kad jie nerenka statistikos apie grūdų auginimo savikainą ūkiuose. „Vienų ūkių, kurie trąšas pirko tuo metu, kai buvo pats kainų pakilimo pikas, grūdų savikaina bus „kosminė“, o kitų, kurie pirko pigiau – situacija kitokia“, – pastebėjo M. Maciulevičius ir pridūrė, kad ateityje Lietuvos ūkininkai turėtų galvoti ne apie biržose esančias kviečių kainas ir ne apie eksportą, bet ką reikia daryti su kviečiais, kad iš jų būtų gaunama kuo didesnė pridėtinė vertė.

Ramesni metai

SEB banko ekonomistas T. Povilauskas aiškino, kad šie metai augalininkyste užsiimantiems ūkiams yra bent jau ramesni negu praėjusieji, o ir finansiniai rezultatai ne tokie prasti. „Bet ūkininkaujančiųjų skirtinguose Lietuvos regionuose rezultatai labai skiriasi. Taip pat daug kas priklauso nuo to, kada buvo pirktos trąšos, kiek buvo fiksuota kviečių išankstinio pardavimo sutarčių, kai kainos buvo paaugusios gegužę, kas buvo auginta, kiek gavo drėgmės vasarą ir t. t.“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Apžvelgdamas kviečių rinką, T. Povilauskas pastebėjo, kad joje toliau jaučiama didelė pasiūla iš Rusijos, o paklausa nėra didelė. Todėl kviečių kainos pastarosiomis savaitėmis vėl mažėjo. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse išaugintiems kviečiams yra labai sudėtinga konkuruoti su grūdais iš Juodosios jūros regiono šalių. „Tiesa, Rusijoje šiemet kviečių derlius buvo apie 10 mln. t mažesnis negu pernai, o eksporto tempai spalį, rugsėjį buvo net šiek tiek didesni negu prieš metus. Tai rodo, kad kviečių atsargos Rusijoje pas ūkininkus ir prekybininkus traukiasi, todėl būsimais mėnesiais pasiūla iš Rusijos turėtų imti mažėti ir nebedaryti tokio spaudimo ES užaugintiems kviečiams. Tad ateityje kaip ir galima laukti, kad kviečių kainos judėti žemyn nebeturėtų. Tačiau reikia stebėti, koks bus derlius Pietų pusrutulyje, nes yra ženklų, kad naujojo derliaus kviečiai iš Argentinos kitų metų pradžiai yra siūlomi agresyviau“, – teigė ekonomistas.

Parengė apžvalgą

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.