Kviečių, miežių ir rapsų veislių žiemkentiškumas: ką atskleidžia tikslieji bandymai?

Šiemet įmonės organizuotuose bandymų laukuose, esančiuose Kėdainių r. ūkiuose, tiriama net 70 žieminių kviečių, 20 žieminių miežių ir 43 žieminių rapsų veislės. Toks didelis jų skaičius ir bandymų tikslumas (laukeliai sėjami keturiais pakartojimais) reikalauja pastangų, tačiau gauti duomenys suteikia daug vertingos informacijos, svarbios tiek įmonės specialistams, tiek ir veisles besirenkantiems augintojams.

Veislės vertinamos kompleksiškai

Tiksliųjų bandymų tikslas – įvertinti naujas žieminių kviečių, miežių, rapsų veisles gamybinėmis sąlygomis, palyginti gautus rezultatus su jau žinomomis veislėmis. Tai leidžia atrinkti perspektyvias naujas veisles.

„Vegetacijos metu bandymų laukeliuose nuolat atliekame stebėjimus: vertiname įvairius augalų parametrus, atsparumą ligoms ir kita, tarp jų ir labai svarbią veislių savybę – žiemkentiškumą. Galiausiai nustatome javų ar rapsų derlingumą, grūdų bei sėklų kokybės parametrus. Toks kompleksinis veislių įvertinimas leidžia spręsti, kurios jų yra perspektyvios ir vertos toliau tirti, platinti ir auginti šalies ūkiuose“, – apie tiksliuosius veislių bandymus pasakoja dr. Gintautas Cesevičius, „Dotnuva Seeds“ sėklininkystės vadybininkas.

Žiemkentiškumas veislių bandymuose vertinamas pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, nustatant augalų išlikimą, pažeidimų pobūdį (iššalimas, išmirkimas, iškilnojimas) bei bendrą pasėlio būklę.

Šiuo metu jau akivaizdžiai matosi, kurios veislės ir kaip peržiemojo, kaip pasėliai atsigavo ir vystosi. Patyręs agronomas dr. G. Cesevičius pastebi, kad praėjusi žiema buvo neeilinė dėl kelių dalykų: daugelyje rajonų susiformavusios ir be atlydžių ilgiau kaip du mėnesius išsilaikiusios storos sniego dangos, ilgo šalčio periodo su pasitaikiusiomis itin žemomis temperatūromis. Neabejotinai tai turėjo įtakos ir žiemojantiems pasėliams.

Nukasto sniego testas

Įdomu tai, kad atliekant veislių bandymus ir siekiant stebėti jų atsparumą iššalimui, nuo dalies laukelių žiemą specialiai nukasamas sniegas. Kaip pasakoja dr. G. Cesevičius, šiais metais įrengtuose bandymuose sniegas nuo kviečių ir miežių dalies laukelių buvo nukastas du kartus. Po pirmo karto sausio viduryje vyravo keliolikos laipsnių šaltis, o po antro nukasimo užėjo pastarosios žiemos rekordiniai šalčiai, vasario pradžioje Kėdainių r. siekę net iki 26–31 ^ºC.

„Be sniego likę visų veislių tiek kviečiai, tiek miežiai neatlaikė tokios ekstremalios temperatūros. O po sniegu buvę visų veislių javai peržiemojo sėkmingai. Rapsai po sniego paklote taip pat visi peržiemojo gerai (per didžiausius šalčius sniego sluoksnis bandymų laukuose buvo apie 25 cm). Nuo rapsų sniegas nekasamas, nes jų augimo kūgelis palyginti aukštai, nėra techninių galimybių sniegui pašalinti“, – bandymų duomenis ir specifiką atskleidžia specialistas.

Pasak dr. G. Cesevičiaus, veislių žiemkentiškumas yra daugialypė savybė, parodanti ne tik augalų ištvermingumą šalčiui, bet ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, augalų atsparumą staigiems ir didelio diapazono temperatūrų pokyčiams, užmirkimui po atlydžių, ledo plutai, iššutimui esant sniegui ant neįšalusios dirvos ir pan. Būtent tokios permainingos žiemos pavojingiausios pasėliams. Pavyzdžiui, šiemet žieminių miežių bandymų laukeliuose po sniegu pasitaikė sniego pelėsio atvejų, kai kurios veislės buvo pažeistos. Kaip vieną geriausiai peržiemojusių, nepažeistų pelėsio veislių specialistas įvardija miežius „Jakubus“.

Peržiemojimo rizika gali kilti bet kada

Taigi, kaip ūkininkams pasirinkti žiemkenčių veisles, kai žiemos tampa vis mažiau prognozuojamos?

„Svarbu įvertinti visas veislių savybes, nepamirštant jų žiemkentiškumo rodiklių. Lietuvoje senokai buvo tokių žiemų, kai iššaltų visi žiemkenčiai. Todėl gali kilti minčių, kad veislių žiemkentiškumo savybės tampa mažiau aktualios. Tačiau taip nėra. Niekada nežinome, kada ekstremalios sąlygos žiemomis gali susidaryti. Tad žiemkentiškumas išlieka svarbi veislių savybė“, – pastebi dr. G. Cesevičiaus.

Veislių tyrimuose žiemkentiškumas vertinamas balais. Pagal taikomą skalę 9 balai reiškia labai gerą žiemkentiškumą (augalai beveik nenukentėję, išlikimas artimas 100 %), 1 balas – labai blogas žiemkentiškumas (visi augalai žuvę).

Tačiau, pasak G. Cesevičiaus, dėl objektyvumo būtina atsižvelgti ir į tai, kokios konkrečios gamtos sąlygos vyravo vertinimo metais. Jei net ir po šaltos žiemos visos tiriamos veislės peržiemoja sėkmingai ir gauna panašius – 8–9 balų įvertinimus, tai dar nereiškia, kad visos jos pasižymi vienodai geru žiemkentiškumu. Tokiu atveju balai labiau atspindi palankias žiemojimo sąlygas, o ne realius veislių skirtumus.

Tikrasis veislių žiemkentiškumo potencialas atsiskleidžia tada, kai sudėtingesnėmis žiemojimo sąlygomis išryškėja akivaizdūs skirtumai tarp veislių: kai viena veislė įvertinama 7–8 balais, kita 4–5, o dar kita patiria didelius pažeidimus ir gauna 2–3 balus. Tokie duomenys leidžia patikimiau vertinti veislių atsparumą ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Tos pačios žiemkenčių veislės ūkiuose gali parodyti skirtingus rezultatus, nes jie dar priklauso ir nuo vietos klimato sąlygų, nuo taikomų auginimo technologijų ir konkrečių laukų specifikos. Siekiant paskirstyti rizikas ir stabilesnio derliaus rezultatų, specialistai rekomenduoja ūkyje auginti ne po vieną, o po kelias skirtingų savybių kviečių, miežių ar rapsų veisles.

Apie „Dotnuva Seeds“

Nuo 2003 m. Dotnuvoje įsikūrusi „Dotnuva Seeds“ sėklų gamykla gamina įvairių rūšių ir veislių žemės ūkio augalų sėklas. Sėklomis prekiauja bendrovė „Linas Agro“, o pagrindinės sėklų rinkos yra Lietuva, Latvija ir Estija.

Apie AB „Linas Agro“

AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.

Linas Agro informacija