Kviečių rinkose grafikų kreivės raudonuoja ne vieną savaitę – derliaus kiekiai mažėja, kainos krenta

ES kviečių derliaus prognozės – liūdnos

Prieš kelias dienas JAV Žemės ūkio departamento (USDA) paskelbtos 2024–2025 prekybos metų prognozės rodo, kad ES kviečių derlius sumažės nuo 134,9 mln. t praėjusį sezoną iki 127,4 mln. t šį sezoną. Liepos mėnesį paskelbtos prognozės buvo optimistiškesnės, prognozuota, kad naujasis derlius sieks 130 mln. t.

Europos agentūros „Stratégie Grains“ analitikai prognozuoja, kad šiemet ES nuims mažiausią kviečių derlių per šešerius metus. Skaičiuojama, kad minkštųjų kviečių (išskyrus kietuosius) derlius sudarys tik 116,50 mln. t, tai yra 5,8 mln. t mažiau nei agentūra prognozavo anksčiau. Jei naujosios prognozės išsipildys, tai bus mažiausias derlius nuo 2018-ųjų, kai buvo prikulta 114,8 mln. t minkštųjų kviečių.

Gamybos sumažėjimas siejamas ne tik su sumažėjusiais pasėlių plotais ar nepalankiomis oro sąlygomis. Didelės įtakos turi ir prastesnis nei tikėtasi kviečių derlingumas pagrindinėse kviečių augintojose, ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje. Šią savaitę Prancūzijos žemės ūkio ministerija patikslino paprastųjų kviečių derliaus prognozę iki žemiausio lygio per pastaruosius 40 metų – vos 26,3 mln. t.

Prancūzijos nacionalinės žemės ūkio ir jūros produktų įstaigos „FranceAgriMer“ duomenimis, iki rugpjūčio 5 d. buvo nuimta 88 proc. planuotų plotų ir tai yra mažiau nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus.

Dėl lietingų orų javapjūtė vėluoja ir Vokietijoje. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024 m. kviečių derlius gali sumažėti iki 19,7 mln. t, tai būtų mažiausias kiekis nuo 2003 m. ir gerokai mažesnis nei pernai, kai buvo nuimta 21,5 mln. t kviečių.

Ne tik Prancūzija ir Vokietija, kurios yra didžiausios ES kviečių augintojos, su nerimu žvelgiama į sumažėjusį derlių. Nuostolių šiemet patyrė ir Vengrija, Lenkija, Rumunija. Nors Ispanijos kviečių produkcijos apimtys išaugo, vis tik šiai šaliai nepavyks kompensuoti bendrai ES patirtų derliaus nuostolių.

Buksuoja ir kviečių eksportas

Mažėjant derliui, traukiasi ir ES eksporto apimtys. USDA skaičiavimais, ES kviečių eksportas 2024–2025 m. bus žemiausias per 3 metus. Kadangi Bendrija yra antra pagal dydį pasaulinė kviečių eksportuotoja, pagrindinės importuojančios rinkos turės kreiptis į alternatyvius tiekėjus. Taigi ES vietoje nekantraus įsitvirtinti jos konkurentai.

Tikėtina, kad dalį pozicijų praras kai kuriose didžiausiose rinkose – Maroke, Alžyre, Nigerijoje ir Egipte. Be to, esant palankioms pasėlių perspektyvoms Kanadoje ir JAV, ES susidurs su papildoma konkurencija didžiausioje Kinijos rinkoje.

Ant kulnų lipa ir Rusija bei Ukraina. Nors jų kviečių derlius šiemet taip pat mažesnis, USDA analitikai tikisi, kad šių šalių eksporto apimtys išliks didelės, nes siūlomos kainos konkurencingos, palyginti su ES kotiruotėmis.

Beje, ES eksportą riboja ne tik mažesnis derlius, dar didesnę įtaką turi sumažėjusios atsargos regione. Dėl prastų orų sukeltų problemų, prancūziškų kviečių ne tik mažiau, bet ir jų kokybė prastesnė, tai reiškia, kad duonos produktams skirtų grūdų kiekis bus mažesni.

Tuo metu didėja pašarinės kokybės kviečių prieinamumas. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad didelė tikimybė, jog šiemet ir kukurūzų derlius bus mažesnis, tai pašarinių kviečių paklausa ES išliks didelė. Prognozuojama, kad ES šių kviečių ir jų likučių naudojimas rugpjūtį padidės 1,5 mln. t (iki 46 mln. t).

Pasak agentūros „Strategy Grains“ analitikų, Bulgarija ir Rumunija išliks tarp nedaugelio šalių, prikūlusių aukštos kokybės grūdų.

Grūdai iš Rytų daro spaudimą kainoms

Kai grūdų derlius menkesnis ir pasiūla mažėja, tikriausiai daugelis tikisi kainų kilimo. Tačiau grūdų augintojams ES šie metai kol kas nesėkmingi ir šiuo aspektu. Grūdų iš Rusijos, Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos kainos daro stiprų spaudimą kviečių kainoms „Matif“ biržoje.

Žemės ūkio rinkas stebinčio ir analizuojančio rusų portalo „SovEcon“ pateikiamais duomenimis, 2024 m. liepos 1 d. Rusijos kviečių atsargos siekė apie 20,3 mln. t ir 21 proc. viršijo praėjusių metų duomenis. Kai tuo metu ES atsargos mažėja. Portalo analitikai teigia, kad didelė šių kviečių pasiūla naujojo sezono pradžioje lėmė staigų kainų kritimą.

Kelią į užsienio rinkas rusams palengvina ir tai, kad pastaruoju metu šioje šalyje drastiškai mažinami eksporto mokesčiai artėja prie nulio. Prieš kelias savaites jie siekė daugiau nei 30 Eur/t, remdamasis žemės ūkio rinkas analizuojančios prancūzų įmonės „Agritel“ duomenimis rašo portalas „Agrarheute“.

Šį pirmadienį Europos ateities sandorių rinkoje naujojo derliaus (rugsėjo mėn.) kviečių kaina sumažėjo šiek tiek mažiau nei 2 eurais – iki 215 Eur/t. Kitų gruodžio mėnesio ateities sandorių kaina sumažėjo 2,50 euro – iki 224 Eur/t.

Koją grūdų augintojams kiša ir nepalankūs orai

Grūdų prognozėse ir rinkų analizėse pro akis neprasprūsta derlių veikiančios oro sąlygos. Vis dažniau kartojama, kad aukštesnė nei vidutinė temperatūra ir liūčių lydimos karščio bangos Europoje daro didžiulę įtaką dirvožemio drėgmei ir augalijos augimui.

Europos sausrų observatorija yra pastebėjusi, kad vadinamąsias žemės ūkio sausras sukeliantys orai iš centrinės ir pietų Italijos, šiaurės vakarų Ispanijos, Graikijos ir vidurio vakarų Turkijos plinta ir į Ukrainą, Rumuniją bei pietų Rusiją.

Stebima, kad Italijoje vandens lygis rezervuaruose yra žemesnis nei nustatytas pavojaus lygis, o jų tūris 45 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. 25 proc. savivaldybių paskelbė vandens taupymo taisykles, nes dėl sausros 25 proc. sumažėjo žemės ūkio produkcijos gamyba, smarkiai paveikusi citrusinius vaisių, kviečių ir vynuogių augintojus. Patirta ekonominė žala įvertinta net 2,7 mlrd. Eur.

O štai Vidurio ir Vakarų Europoje vasarą drėgmės buvo daugiau nei neįprastai, kai kuriose Prancūzijos ir Vokietijos dalyse vyravo net pernelyg drėgnos sąlygos. Tai pasėliams buvo pavojinga ne tik dėl vandens pertekliaus, bet ir dėl būsimą derlių naikinančio pelėsio. Be to, drėgni orai vėlina augalų vegetaciją, stabdo sėją ir ilgina derliaus nuėmimo laiką.

Spėjama, kad nepalankūs orai tęsis ir rugpjūtį bei rugsėjį. Pirėnų pusiasalyje, pietų Prancūzijoje, vidurio ir šiaurės Italijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rytų Europoje, pietų Rusijoje prognozuojama mažiau kritulių nei įprasta.

Palankesnė augintojams situacija matoma Šiaurės Europoje. Čia tikimasi beveik vidutinių arba šiek tiek drėgnesnių nei vidutinės oro sąlygų.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.