Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024
Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024

Kaistant klimatui – didėja maisto kainos ir infliacija, teigiama naujausiame tyrime

2024/04/06


Naujausias Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (Vokietija) klimatologo dr. Maximiliano Kotzo ir Europos centrinio banko (ECB) tyrimas atskleidė, kad šylant klimatui kyla maisto kainos ir bendra infliacija. Tikėtina, kad ateityje labiausiai nukentės į šiltesnio klimato zonas patenkančios šalys.

Ekspertų atlikta analizė parodė, kad infliacinis spaudimas maisto ir kitų prekių kainoms stipresnis karštesnio klimato šalyse. Pastebėta, kad tai tiesiogiai susiję ir su metų laikų kaita. Taigi Europa ir Šiaurės Amerika gali nenukentėti taip stipriai, kaip pasauliniai Pietūs, teigia žurnale „Communications earth & environment“ paskelbto tyrimo vadovas dr. M. Kotzas.

Mokslininkas ir ECB ekonomistai ištyrė 20 000 duomenų taškų, kad surastų tikrą priežastinį ryšį tarp ekstremalių oro sąlygų, ypač karščio, ir kylančių kainų. Žvelgdami į mėnesines maisto ir kitų prekių kainų etiketes, temperatūrą ir kitus klimato veiksnius 121 šalyje nuo 1996 m., mokslininkai apskaičiavo, kad dėl „orų ir klimato sukrėtimų“ maisto kainos ateityje augs.

Pagal prognozuojamą temperatūros kilimą, kainų augimas siektų 1,5–1,8 procentinio punkto kasmet maždaug per dešimtmetį, o karštose vietose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose – dar daugiau. Tai reiškia, kad bendra infliacija iki 2035 m. padidės 0,8–0,9 procentinio punkto.

O iki 2060 m. dėl klimato kaitos pasaulinės maisto kainos turėtų augti 2,2–4,3 procentinio punkto kasmet, tai reiškia, kad bendra infliacija padidėtų 1,1–2,2 procentinio punkto.

Dr. M. Kotzas pastebi, kad, kai ekonomistai svarsto apie infliaciją ir klimato kaitą, paprastai kalbama apie kylančias energijos kainas, reaguojant į pastangas pažaboti atšilimą, tačiau tai tik dalis problemos. Tyrimas rodo, kad 2022 m. karščio banga Europoje yra geras pavyzdys.

Dėl didelio karščio sumažėjo maisto tiekimas, todėl kainos pakilo 0,43–0,93 procentinio punkto, o bendra infliacija – maždaug trečdaliu procentinio punkto. Dar labiau kainos pakilo Rumunijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Pietų Europos dalyse.

„Mano požiūriu, tai yra dar vienas pavyzdys, kaip klimato kaita gali pakenkti žmonių ir ekonominei gerovei“, – sako Potsdamo instituto mokslininkas.

Tyrimo išvadose pastebima, kad istoriškai tokie veiksniai kaip ekstremalios liūtys turėjo mažesnį poveikį maisto kainoms nei vidutinės temperatūros pokyčiai. Svarstoma, kad taip gali būti dėl to, kad potvyniai dažniausiai būna lokalūs, o aukštesnės nei vidutinė temperatūros banga gali paplisti plačiai.

Kolumbijos universiteto verslo mokyklos klimato ekonomistas Gernotas Wagneris, nedalyvavęs tyrime, tvirtina, kad tai, ką dr. M. Kotzas vadina „klimatofliacija“, yra „per daug realu, o skaičiai yra gana stulbinantys“.

„Manau, kad pagrindinis rezultatas apie istorinį ryšį tarp regioninių temperatūros anomalijų ir nacionalinės infliacijos yra patikimas“, – sakė tyrime taip pat nedalyvavusi Kalifornijos universiteto Deiviso aplinkos ekonomistė Frances Moore.

Tyrimo išvadoms visiškai pritaria ir Bonos universiteto Vokietijoje mokslininkas Matinas Qaimas: „Turime žinoti, kad klimato kaita kelia didžiulius naujus iššūkius maisto ir mitybos saugumui.“

Tyrimui vadovavęs klimatologas neslepia, kad gali nutikti įvairių dalykų, galinčių pakeisti ekonomikos reakciją į klimato sukrėtimus. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkams pavyktų geriau prisitaikyti prie kaistančio klimato sąlygų, infliacijos spaudimas sumažėtų. Tačiau kol kas tokių ženklų jis neįžvelgia.

ECB laikosi 2 proc. infliacijos lygio

Remiantis Jungtinų Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos maisto kainų indeksu, 1960–2000 m. maisto kaina mažėjo, tačiau po to fiksuojama tik augimo tendencija. 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė didelį šuolį – tai dar vienas veiksnys, prisidėjęs prie protestų daugelyje šalių. Nors nuo to laiko indekso kaina sumažėjo, tačiau išlieka aukštesnė nei prieš invaziją, pastebima portale „Newscientist“.

Kaip JAV federalinis rezervų bankas ar Anglijos bankas, taip ir ECB siekia išlaikyti maždaug 2 proc. infliaciją. Dėl didėjančios maisto produktų kainos šio tikslo siekti bus dar sunkiau.

ECB iškeltas pagrindinis tikslas – išlaikyti kainų stabilumą, t. y. išsaugoti euro perkamąją galią. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad infliacija – greitis, kuriuo ilgainiui kinta bendros prekių ir paslaugų kainos – išliktų žema, stabili ir nuspėjama.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nepateikiamas tikslus kainų stabilumo sąvokos apibrėžimas. Todėl 2021 m. liepos mėn. baigusi strategijos peržiūrą ECB valdančioji taryba mano, kad kainų stabilumą geriausia išlaikyti siekiant 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu. Toks infliacijos lygis yra pakankamai žemas, kad ekonomika galėtų visapusiškai pasinaudoti kainų stabilumo teikiama nauda.

 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis