Matome didelį šalies potencialą plėsti kiaulienos ir jautienos eksporto sritį. Pavyzdžiui, kiaulienos gamyba šiuo metu patenkina tik apie pusę vidaus rinkos poreikio, todėl yra aiškus poreikis ir galimybės didinti mėsos gamybos apimtis vietos rinkoje. Manome, kad Lietuvoje yra visos prielaidos plėsti gyvulininkystę. Tai sustiprintų visą žemės ūkio grandinę – šiandien didelę dalį grūdų eksportuojame, o dalį mėsos žaliavos importuojame.
Augantis gyvulininkystės sektorius leistų daugiau pridėtinės vertės sukurti ir išlaikyti Lietuvoje, juolab, kad turime modernius perdirbimo pajėgumus ir laikomės aukštų maisto saugos standartų. Be to, daugiau vietoje užaugintų grūdų būtų panaudojama pašarams, taip kuriant didesnę pridėtinę vertę visoje sistemoje – nuo augalininkystės iki gyvulininkystės ir maisto pramonės.
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, remiamas ūkių modernizavimas ir jų konkurencingumo didinimas. Tiesioginės išmokos veikia kaip „saugos tinklas“, padedantis ūkiams išgyventi kainų kritimo ar nederliaus laikotarpius. Investicinė parama suteikia galimybių atnaujinti techniką, diegti inovacijas ir didinti našumą – be viso to vietos produkcijai būtų sudėtinga konkuruoti globalioje rinkoje. Taip siekiama užtikrinti stabilų ir kokybiškų maisto produktų tiekimą vartotojams už prieinamą kainą.
Nors dalis žemdirbių kritiškai vertina tendenciją paramą vis glaudžiau sieti su griežtėjančiais aplinkosaugos ir tausios gamybos reikalavimais, ES politika, orientuota į smulkiųjų ir vidutinių ūkių rėmimą, taip pat siekia stabdyti kaimo tuštėjimą, mažinti migraciją ir skatinti vietos verslus. Tuo pat metu sektorius susiduria su augančiomis gamybos sąnaudomis, darbo jėgos trūkumu ir mažėjančiomis supirkimo kainomis. Todėl vis dažniau girdimi raginimai politikams reguliuoti kainas ir „teisingiau“ paskirstyti pajamų dalį tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų.
Ar tai įmanoma negriaunant ekonomikos pamatų? Ar valstybės įsikišimas nepaskatintų rinkos iškraipymų? O gal tvarių sprendimų reikėtų ieškoti kitur – stiprinant efektyvumą, kooperaciją ar visą vertės grandinę?
Kviečiame visus „Ūkininko patarėjo“ skaitytojus įsilieti į pradėtą diskusiją „Rinka ar valstybinis reguliavimas?“
Siekiant Lietuvos strateginių tikslų žemės ūkio sektoriuje, ne mažiau svarbi ir ilgalaikė partnerystė su ūkininkais. Prie to gali prisidėti ir patys sektoriaus dalyviai. Pavyzdžiui, mes stengiamės kurti tvarius bendradarbiavimo modelius, užtikrinti aiškius kokybės standartus, stabilias tiekimo sąlygas ir abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius. Mūsų tikslas – kuo daugiau vertės kurti Lietuvoje, stiprinant visą žemės ūkio grandinę ir užtikrinant tvarų sektoriaus augimą tiek vietos, tiek tarptautinėse rinkose.
„BIOVELA Group“ generalinis direktorius Žilvinas LENKTAITIS
UAB „Ūkininko patarėjas“
Įmonės kodas 133122411
PVM mokėtojo kodas LT331224113
Ats. sąsk. nr. LT154010042500061234,
LUMINOR bankas
Gedimino g. 27, LT-44319 Kaunas
Tel. (8-37) 225 300
El. paštas: referente@ukininkopatarejas.lt
.gif)
(1).gif)
.gif)
.gif)
.gif)
.gif)
