Laikas kabinetiniams parodyti karvašūdį

Vakar, trečiadienį, Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo nagrinėjami probleminiai klausimai dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP). Reziumuodamas tai, kas pasakyta, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) patarė mažiau girtis užsakomuosiuose straipsniuose ir daugiau dėmesio skirti sudėtingų klausimų aiškinimui. 

Dalis tokių probleminių klausimų ŽŪM buvo pateikta iš anksto, Seimo nariai ir socialiniai part­neriai rengiamas nuostatas prašė detalizuoti ir paaiškinti. Nerimas pagrįstas: derinimai su Europos Komisija dar gali užtrukti tris mėnesius, o ateinantys nauji reika- lavimai – vis dar tamsus miškas.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis kartojo, kad visą informaciją galima rasti ministerijos interneto puslapyje. Pasak jo, daugiausia per dvi artimiausias savaites jau bus baigti derinti likusieji klausimai. Spalio pabaigoje ar lapkričio mėnesį ŽŪM komanda jau pradės rengti susitikimus rajonuose, žemdirbiams aiškins – kas ir kaip. „Apvažiuosime visus rajonus. Baigiamieji susitikimai įvyks vasarį–kovą. Darbo grupė pradėta formuoti, pradėjome rengti išmokų taisykles“, – ramino viceministras, drauge pripažindamas, kad pirmieji SP įgyvendinimo metai bus sudėtingi. Įtampą šiek tiek lengvins tai, kad ne visos naujos nuostatos bus taikomos nuo pirmųjų metų.

Diskusijoje dar kartą buvo paprašyta paaiškinti kai kuriuos klausimus, SP rengėjų jau „nurašytus“, paliktus paraštėse. Tarp jų – skaudus sprendimas susietosiomis išmokomis neberemti pieninių buliukų. Ir KRK nariai, ir žemdirbių atstovai kėlė klausimą – ką bendro tai turi su deklaruojamu gyvulininkystės rėmimu, jei 120–130 tūkst. buliukų pasmerkiami išvežti auginti į Izraelį, kitas šalis.

ŽŪM akcentavo, kad labiau remiant melžiamas karves bus skatinami pieno ūkiai apskritai, o kalbant apie mėsai auginamus gyvulius, prioritetas teikiamas mėsinių veislių galvijams – didesnei kokybei. Praktikai tokį požiūrį vertina kaip kabinetinį ir siūlo žvelgti į kaimyninę Latviją, kurioje ketinama vienodai remti tiek pieninius, tiek mėsinius galvijus, tiek ir buliukus. Norėdamas tai patvirtinti, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis perskaitė citatą iš Latvijos SP (čia pat ŽŪM atsakingas specialistas pokalbio lange paneigė, esą Latvijoje pieninių bulių išmokos nebuvo ir nebus).

Žemdirbių savivaldos atstovas sakė išvakarėse vienoje mėsos perdirbimo įmonėje pasidomėjęs, kokią dalį gamyboje sudaro pieniniai buliai – paaiškėjo, kad net 52 proc. Kita svari dalis tenka mišrūnams, palyginti nedidelė dalis – mėsiniams galvijams. Komentuodamas SP rengėjų sprendimą neremti pieninių bulių auginimo J. Sviderskis pastebėjo: netrukus rinkimų metai, žmonės atsikvošės – ūkiuose dar labiau sumažės dirvožemiui būtinos organikos, vartotojams bus pateikta mažiau vertingos mėsos, bus priversti užsidaryti ūkiai, dabar užsiimantys pieninių buliukų penėjimu. Primindamas, kad tai liko nesuderinta su žemės ūkio socialiniais partneriais, LŽŪBA generalinis direktorius pasiūlė kabinetiniams žmonėms, svaigstantiems dėl biologinės įvairovės pelkėse, parodyti karvašūdį – kokia ten biologinė įvairovė. Aptariant SP taip pat karštai diskutuota dėl daugiamečių pievų išsaugojimo, augalų kaitos, kitų ateinančių reikalavimų. Kalbant apie reikalavimą užtikrinti augalų dangą per žiemą, net ir po runkelių nuėmimo, nuo kandesnės replikos nesusilaikė ir KRK pirmininkas V. Pranckietis: „Apie kvailystes reikia kalbėti atviru tekstu.“ Jis stebėjosi ir piktinosi, kad ministerijos derybininkai nepajėgia Europos Komisijai įrodyti to, kas mums yra elementaru: ką galima sėti į įšalusią dirvą po runkelių – gal šakelių prismaigstyti?..

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: KRK, Viktoras Pranckietis, Egidijus Giedraitis, pieniniai buliai