Laikas ne tik apmąstymams

Tiesa, rudens pradžia šiemet – kiek neįprasta. Visą rugsėjį dienomis oro temperatūra pakildavo virš 20 laipsnių, o kai kuriomis pasiekdavo net ir 25–27 laipsnius šilumos. Ir tuo priminė tikrą lietuvišką vasarą. Tik naktimis kiek daugiau atvėsdavo. Sinoptikai paskaičiavo, kad rugsėjis buvo iki 1,5 °C šiltesnis nei įprastai. Be to – ir kiek sausesnis, tiesa, gal ne visuose šalies regionuose. Prognozuojama, kad ir spalio pirmojoje pusėje oro temperatūra bus iki 1 °C aukštesnė nei įprastai, o kritulių kiekis bus iki 10 proc. mažesnis.

Atrodytų, tik džiaukis ir gėrėkis tokiu rudeniu, kuris itin palankus užbaigti visiems rudens darbams, kurių jau ne tiek daug ir belikę – nenukasti tik cukriniai runkeliai, dar likę nuimti kukurūzų derlių, kopūstus, kai kurias kitas žiemojimui tinkamas daržoves.

Tačiau... Anądien kaimynas kasė bulves – gal kiek vėliau nei įprastai, nes vis laukė – gal žemė nors kiek atidrėks. Bet taip neįvyko. Jo sklype žemė priemolinga, tad bulves teko vos ne išsidaužyti iš žemės luitų – kai itin trūksta drėgmės, ariama žemė net nesubyra. Dėl to, kad trūkstant drėgmės nedygsta prieš dvi ar tris savaites pasėtos ir žieminės kultūros, jau skundžiasi ir žemdirbiai. Ypač tai jaučiama Pietų Lietuvoje. Todėl kai kurie ūkininkai sėją net pristabdė, kol nebus nors kiek gausesnio lietaus, padrėkinsiančio dirvą. Antraip sėk nesėjęs, vis vien niekas nedygsta. Jei gausiau palis tik spalio viduryje, kils pavojus, kad sudygusios žieminės kultūros nesuspės sustiprėti ir reikiamai pasiruošti žiemai. Pavasarį vis vien teks atsėti, tad kam veltui barstyti grūdus?

Naujausiais Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausra kaip pavojingas meteorologinis reiškinys yra fiksuojama visoje Druskininkų, Alytaus m. ir Alytaus r., Lazdijų r. savivaldybių teritorijoje, kai kuriose Marijampolės, taip pat Prienų, Šalčininkų bei Vilniaus r. sav. seniūnijose. Besinaudojantieji šachtiniais šuliniais neslepia – taip ištuštėjusių jų jau seniai nebuvo. Jei ir beveik išdžiūdavo, tai rudens pradžioje dažnai vėl prisipildydavo. Šį kartą apie tai belieka tik pasvajoti. Vieno Marijampolės sav. kaimo gyventoja pasakojo prisiprašiusi atvežti ir į šulinį suleisti didelę cisterną vandens. Kai suleido, šio buvo nemažai, tačiau jau kitos dienos rytą šulinys ir vėl buvo tuščias...

Nėra lietaus – nėra drėgmės, nėra ir žolės, todėl vis daugiau galvijų augintojų pasvarsto apie tai, ar iš tikrųjų verta juos auginti, ypač tokiomis sąlygomis kaip šiemetės, kuomet pasiruošti pašarų žiemai buvo itin sudėtinga, o jais gyvulius šerti reikia jau dabar. Tai kas liks žiemai, pavasariui?

Rudens lygiadieniui ne itin būdinga šiluma bei sausra jau kelia nerimą miškininkams – kyla labai rimtas miško gaisrų pavojus, ypač kai į miškus savaitgaliais plūsteli minios grybautojų. Nors kai kurie ir tikina, kad jiems svarbus ne kiek pats laimikis – pilni krepšiai grybų, kiek pats grybavimo procesas, tačiau ar nėra malonu į namus parsitempti pilną pintinę, pavyzdžiui, baravykų, ir dar tuo pasigirti socialinio tinklo paskyroje... Tik Pietų Lietuvos miškuose grybų ieškoti beveik beviltiška. Kai taip sausa – kur ten grybai augs. Net ir grybais garsėjusioje Dzūkijoje. Nebent ten, kur yra žemesnės vietos, kur daugiau susikaupia drėgmės.

Nežinia, ar rugsėjo karščiai, ar kažkas kito paveikė kai kurių grybautojų galvas, kad jie, jau pakankamai subrendę ir gyvenimo matę žmonės, patikėjo socialiniuose tinkluose skleidžiamais paistalais apie raudonųjų musmirių gydomąsias savybes. Esą stiprina organizmą ir gydo visas ligas, taip pat užtikrina ilgaamžiškumą. Prisiskaitė šešiasdešimtmetis vilnietis tokių sapaliojimų ir sugalvojo prisiryti raudonųjų musmirių, esą, džiovintos jų kepuraitės veikia kaip vaistas nuo nemigos. Gerai, kad dar laiku suspėjo atvažiuoti medikai ir išgabenti vyrą į ligoninę. Neužmigo visam.

Pastarosiomis dienomis kaista ne tik paprastų mirtingųjų, bet ir politikų galvos. Tiesa, sunku suvokti, kas tą kaitimą labiau lemia – ar neįprastai kaitri rugsėjo saulė, ar artėjantis rinkiminis sezonas. Gali būti, kad būtent pastarasis faktorius turėjo kur kas didesnės įtakos nei vasariška šiluma nemenkos grupės Seimo narių nenorui išsiaiškinti, ar yra pagrindo pradėti apkaltą parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo galimai antisemitinių pasisakymų. Politologai tokį elgesį linkę priskirti opozicijos nenorui turėti nors kokių reikalų su valdančiaisiais ir iš principo nepalaikyti to, ką šie siūlo. O tai jau yra ne kas kita kaip pataikavimas rinkėjams, visai negalvojant apie pačios valstybės reputaciją. Tad karštas gali būti ne tik rugsėjis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.